Tarptautinei jaunimo mainų programai YFU (Youth For Understanding) atstovaujanti "YFU Lietuva" mokytis ir gyventi lietuvių šeimose pakvietė moksleivius iš Vokietijos.
Iki šiol mainų programoje "Jaunimas už supratimą" dalyvavo tik Lietuvos vidurinių mokyklų moksleiviai, norintys metus pasimokyti ir pagyventi užsienyje.
"Ateinantiems mokslo metams į mūsų šalį iš Vokietijos planuoja atvažiuoti keturi šešiolikamečiai. Kol kas nėra žinoma, kokiose mokyklose jie mokysis - tai priklausys nuo to, kur gyvens metams moksleivius pasiryžusios priimti šeimos", - Eltai sakė "YFU Lietuva" direktorė Gintarė Kavaliūnaitė.
Kol kas priimti jaunuolius savo namuose pareiškė norą 10 šeimų. Pasak mainų organizatorės, programa domėjosi ir daugiau žmonių, tačiau daugelį gąsdino tai, kad moksleiviai jų namuose gyvens ne kelis mėnesius, o ištisus metus.
Programos "Jaunimas už supratimą" iniciatoriai - amerikiečiai. Kviesdami po Antrojo pasaulinio karo izoliuotos Vokietijos jaunimą į savo namus, Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojai ugdė savo vaikų ir laikinai jų "broliais" ar "seserimis" tapusių moksleivių toleranciją, skatino atvirumą kitoms kultūroms, tradicijoms, domėjimąsi kalbomis.
Šiuo metu tarptautinės jaunimo mainų programos atstovybės veikia daugiau kaip 50 pasaulio šalių.
2000 metais registruotos YFU atstovybės Lietuvoje vadovė G. Kavaliūnaitė buvo viena pirmųjų moksleivių, 1996 metais dalyvavusi programoje "Jaunimas už supratimą" ir metus praleidusi Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pasak jos, tuomet mūsų šalies jaunimo mokslą ir gyvenimą užsienyje finansavo Atviros Lietuvos fondas.
Pastaraisiais metais tarptautiniuose moksleivių mainuose dalyvauja po 15-16 jaunuolių - mokosi ir gyvena amerikiečių, vokiečių, danų, norvegų, belgų, olandų ir švedų šeimose.
Pagrindinis kultūrinių mainų organizatorių tikslas - kad į svetimą šalį išvykę moksleiviai taptų "tikrais" jų nariais - ne tik su teisėmis, bet ir pareigomis, nes tik taip galima geriau integruotis svetimoje šalyje, suprasti jos žmones, tradicijas ir gyvenimo būdą.
Jaunuolius priimančios šeimos pasakoja, kad mažesniems jų vaikams vyresnis "brolis" ar "sesuo" iš svetimos šalies dažnai yra pirmas kita kalba kalbantis, kitaip mąstantis, kitos kultūros pavyzdys. Tokia patirtis nuo mažų dienų moko tolerancijos, plečia akiratį ir skatina domėtis pasauliu, išmokti kitas kalbas.
Paaugliams bendraamžis "šeimos narys" padeda lavinti bendravimo įgūdžius ir spręsti aktualius paaugliškus klausimus. G. Kavaliūnaitės įsitikinimu, tokia patirtis - vis svarbesnė greitai besikeičiančiame, globalizacijos veikiamame pasaulyje.
ELTA