Tarp šių metų animacijos naujienų - Henriko Vaigausko filmas "Gyvenimas yra labai, labai, labai...", Iljos Bereznicko istorijos apie Baubą tęsinys "Baubo aritmetika", Vitalijaus Suchockio karikatūrų animacijos serialas "Vitaliana", taip pat pradedami darbai - H. Vaigausko filmas "Tankas" ir I. Bereznicko "Baubo liga".
Kaip Eltai sakė LKS Animacijos padalinio vadovas, filmų prodiuseris Šarūnas Jakštas, dabartiniai studijos gamybiniai pajėgumai leidžia kurti keletą projektų vienu metu. Pradėjusi savo veiklą kaip animacinių filmų studija, kuri filmus kūrė ant celiulioido, vėliau pradėjusi kurti pieštinę animaciją, visai neseniai studija pertvarkė savo gamybinius pajėgumus ir dabar turi moderniausią animacijai skirtą techniką ir įrengimus Lietuvoje, leidžiančius įgyvendinti bet kokį kūrybinį sumanymą.
"Nors studija specializuojasi kurdama tradicinę pieštinę animaciją, tačiau jau dabar galima daryti ir trimatės kompiuterinės animacijos projektus, taip pat ir technologiją, kai trimačiai vaizdai verčiami į dvimačius ir atrodo kaip pieštiniai. Studija profesionaliai dirba ir su interaktyvios "Flash" animacijos projektais", - sakė Š. Jakštas.
Nors studijoje kuria filmus garsūs Lietuvos animacijos režisieriai, profesionalūs dailininkai animatoriai, kompozitoriai, LKS animacinio susivienijimo paslaugomis gali naudotis ne tik profesionalai, bet ir naujokai, žengiantys pirmuosius žingsnius šioje srityje. "Studija ieško naujų talentų, kurie gerai piešia ir išmano naujausias animacijos technologijas, juolab kad dabartinės technologijos leidžia dirbti ir namuose. Tad renkame duomenų bazę apie naujausiomis technologijomis dirbančius animacijos grafikus, dizainerius, animatorius, mielai laukiame jų darbų", - sakė Š. Jakštas.
Pasak jo, pasaulyje labai sparčiai tobulėja ir, deja, vienodėja animacijos kūrimo technologijos, tad išties sunku rasti originalių kūrybinių ir techninių sprendimų. "Lietuviškos animacijos kūrėjai, panašiai kaip ir Lietuvos atlikėjai Eurovizijos konkurse, dabar tiesiog nepajėgūs konkuruoti su Vakarais. Nors ir nelengva, turime pripažinti, kad lietuviškai animacijai kol kas beviltiška išgarsėti Europos mastu - neatitinkame Europos Sąjungoje galiojančių standartų, kurių reikalaujama ir kitose gyvenimo srityse. Didelė problema, kad tarp lietuviškos animacijos kūrėjų mažai profesionalų, ir tie patys išsibarstę po atskiras studijėles. Be to, Lietuvoje labai trūksta gerų scenaristų ir profesionalių animacijos kritikų, vertinančių ne apskritai visą kiną, o rašančių tik apie animaciją", - vardijo animacijos meno problemas Š. Jakštas.
Pertvarkytam LKS Animacijos padaliniui vadovaujančio Š. Jakšto pastebėjimu, jau ne pirmi metai žiniasklaidoje pernelyg dramatizuojama lietuviškos animacijos prieinamumo problema. "Sukurtas mitas, kad Lietuvos televizijos nenori rodyti lietuviškos animacijos ir taip skriaudžia mūsų mažuosius žiūrovus. Tiesa, kad dabar televizijos rodo ne pačios aukščiausios kokybės užsienio animacinius filmus ir morališkai senstelėjusią sovietinių laikų "gerąją animaciją". Tačiau ir patys lietuviškos animacijos kūrėjai turėtų parodyti iniciatyvos - įrašyti savo filmus į profesionalias vaizdo kasetes ir aktyviai siūlyti televizijoms, be to, jos mieliau imtų ne pavienius filmus, o jų blokus, serialus. Filmo gamybai gavus beveik šimtaprocentinį finansavimą iš Kultūros ministerijos, sąmatoje reikėtų numatyti transliavimo per televiziją ir kitas filmo platinimo išlaidas", - sakė Š. Jakštas.
Jis pripažino, kad finansavimas animacinių filmų gamybai kol kas labai menkas - siekia nuo 35 iki 70 tūkstančių litų, priklausomai nuo filmo trukmės, o filmo reklamai, pristatymams kino festivaliuose ir mugėse, pasak prodiuserio, turėtų būti skiriama apie trečdalį jo gamybos sumos.
"Dabar lietuviški animaciniai filmai didelių kino festivalių programoje tarsi "prapuola" arba rodomi kaip skirtukai tarp vaidybinių filmų, kad žiūrovai pailsėtų, tarsi programai paįvairinti. Animacijos kūrėjams būtų geriau, jei Lietuvos kino studija į festivalius vežtų visą paketą lietuviškų filmų", - svarstė Š. Jakštas.
Jo teigimu, daugelis šios kino srities problemų kyla dėl to, Lietuvoje dar nėra senų profesionalios animacijos tradicijų. "Lietuviai vėliausiai buvusioje Tarybų Sąjungoje pradėjo kurti animaciją - tai buvo 1964 metais kauniečio Zenono Tarakevičiaus sukurtas filmas "Vilkas ir siuvėjas". Tiesa, kai kurie kino istorikai teigia, kad pirmaisiais lietuviškais animaciniais filmais galima laikyti Vladislavo Starevičiaus (1910) ir Stasio Ušinsko (1938) animacinius lėlių filmus, o dėl pirmojo profesionaliosios animacijos filmo sukūrimo datos ligi šiol nesutariama", - priminė Š. Jakštas.
Geriausiu lietuvišku animaciniu filmu, iki dabar išlaikiusiu gyvenimišką universalumą, LKS Animacijos padalinio vadovas vadina 1990 metais Zenono Šteinio sukurtą filmą "Kadaise Lietuvoje".
ELTA