Žmogaus virškinamajame trakte gyvena apie 400 įvairių rūšių bakterijų ir grybelių. Žmogaus mikroorganizmų visuma vadinama mikrobiota. Mikrobiota yra individualus kiekvieno žmogaus organas – kaip skrandis, kepenys. Vaisiaus virškinamasis traktas yra sterilus. Pirmosios bakterijos patenka iš mamos gimdymo takų, storojo žarnyno. Yra daug veiksnių įtakojančių kurie iš mikroorganizmų apsigyvens naujagimio žarnyne: aplinka, kurioje gimė kūdikis (šalies išsivystymas, koks gimdymo skyrius), gimdymo būdas (natūralus ar atlikus Cezario pjūvį), maitinimas (mamos pienu ar mišiniais). Pirmieji mikroorganizmai kolonizavę virškinamąjį traktą įtakoja kokia bus nuolatinė kūdikio mikrobiota. Su amžiumi mikrobiotos sudėtis ir kiekis keičiasi. Vaikų žarnyno mikrobiota tampa panaši į suaugusių 1 – 3 metų amžiaus.Pagrindinės mikrobiotos funkcijos:
1.Neleidžia patogeninėms bakterijoms, kurios sukelia ligas, patekti į oganizmą. "Gerosios" bakterijos užima vietą žarnyne ir gamina medžiagas, kurios slopina "blogųjų" bakterijų augimą, jas suardo.
2.Dalyvauja maisto virškinime; padeda pasisavinti amino rūgštis, vitaminus, kurie labai reikalingi vaikui augant, juo labiau sergant.
3.Kontroliuoja žmogaus imuninę (apsauginę) sistemą ir organizmo atsparumą išorinei aplinkai.
Kartais žarnyne sumažėja „gerųjų“ bakterijų kiekis ir padaugėja „blogųjų“ - patogeninių ar sąlyginai patogeninų bakterijų. Veiksniai, kurie sutrikdo normalią,apsauginę žarnyno mikroflorą:
1.Infekcinės ir neinfekcinės ligos. Labai išplitusios rotavirusinė, norovirusinė infekcijos vaikų tarpe, kai vaikas vemia ir gausiai vandeningai viduriuoja; visiškai sutrikdoma apsauginė žarnyno mikroflora, netenkama"gerųjų" bakterijų;
2.Antibiotikų ir kitų vaistų vartojimas;
3.Neteisinga mityba;
4.Apsinuodijimas maisto produktais;
5.Nervinė įtampa;
6.Aplinkos sąlygos;
7.Pooperacinės ar sunkių būklių infekcinės komplikacijos;
8.Lytinės ir šlapimo sistemų infekcijos;
9.Maisto alergija;
10.Laktozės netoleravimas.
Kai pažeidžiama žarnyno mikroflora, gali sutrikti apsauginė organizmo funkcija, todėl vaikai vis dažniau serga. Taip susidaro ydingas ratas, kai ligų daugėja. Belieka ieškoti būdų,kaip sustiprinti augantį organizmą. Vienas jų - "gerųjų" bakterijų preparatai - probiotikai. Kaip probiotikai dažniausiai naudojamos bakterijos, rečiau mieliagrybiai. Bakterijos klasifikuojamos į gentis, rūšis ir padermes, pvz. gentis – Lactobacillus, rūšis L. rhamnosus, padermė - L. rhamnosus 1091. Skirtingos bakterijų padermės pasižymi skirtingomis savybėmis bei poveikiu.
Kad probiotinės bakterijos būtų efektyvios, jos turi gyvos patekti į žarnyną. Tačiau prieš pasiekdamos žarnyną, jos gali žūti veikiamos skrandžio ar tulžies rūgšties (ypatingai bifidobakterijos). Žuvusios bakterijos neturi jokio teigiamo poveikio sveikatai, todėl bakterijos turėtų būti apsaugotos nuo skrandžio rūgšties poveikio. Kai kurių probiotikų bakterijų apsaugai taikoma bakterijų mikroinkapsuliacija (pvz., Bifolac milteliai ir kramtomos tabletės) arba speciali apsauginė kapsulių plėvelė.
Probiotikų efektyvumas – nevienodas. Kelių bakterijų mišiniai gali būti efektyvesni, nei vienos bakterijos preparatas - laktobakterijos geriau dauginasi plonosiose žarnose, bifidobakterijos – storosiose. Labai svarbu, kad bakterijos esančios sudėtyje, veiktų sinergetiškai.
Probiotikų sudėtyje turėtų būti prebiotikų – maisto medžiagų, kurių neskaido fermentai žmogaus, tačiau kurios reikalingos bakterijoms. Šios medžiagos sustiprina probiotikų veikimą.
Efektyvaus probiotiko bakterijos turėtų pasižymėti gebėjimu prisitvirtinti prie žmogaus žarnyno gleivinės ir daugintis normalizuojant mikroflorą.
Kaip vartoti probiotiką jei yra geriamas antibiotikas? Tokiu atveju probiotikas geriamas 3 valandas prieš arba po antibiotiko.
Probiotikų vartojimo trukmė priklauso nuo to, kokiu tikslu jie skiriami. Normaliai žarnyno funkcijai palaikyti probiotikus rekomenduojama vartoti 2 – 4 savaites.
Įsigijus preparatą, reikia atidžiai perskaityti informaciją ant pakuotės arba informacinį lapelį.