Anoreksijos lygis Didžiojoje Britanijoje nekinta jau nuo XX amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigos, savo ruožtu bulimija sergančių asmenų skaičius per tą laiką iš pradžių didėjo, vėliau mažėjo.
"Vis dar nemaža dalis jaunų moterų patiria tai", - sakė Lora Kerin (Laura Currin), Londono psichiatrijos instituto bendradarbė, apie dvi su valgymu susijusias ligas - nenoru valgyti ir nuolatiniu alkiu.
Mergaitės ir jaunos moterys dažniau serga anoreksija (anorexia nervosa). Jos be galo trokšta būti lieknos, liaunos, ir joms vis atrodo, kad jų svoris auga. Kita blogybė - bulimijos priepuoliai, kai be jokio saiko valgoma, o po to skubama suvalgytą maistą visokiais būdais iš organizmo pašalinti.
Didžiojoje Britanijoje maždaug 4,7 iš 100 tūkstančių gyventojų nuo 10 iki 39 metų serga anoreksija, ir 6,6 iš 100 tūkst. - bulimija. Dažniausiai abiem ligomis suserga 10-19 metų asmenys. Kitose Europos valstybėse skaičiai yra panašūs.
L. Kerin su bendradarbėmis analizavo abiejų ligų dažnumą nuo 1988 iki 2000 metų ir paskelbė savo darbo išvadas žurnale "British Journal of Psychiatry". Pasak autorių, per 12 minėtų metų anoreksijos atvejų visą laiką buvo maždaug vienodai Bulimijos atvejų buvo padaugėję dešimtojo dešimtmečio viduryje, bet vėliau pasiekė normalų lygį.
Spėjama, kad bulimijos dažnėjimas buvo susijęs su žiniasklaidos susidomėjimu, kaip princesė Diana kovoja su bulimija.
Beje, bulimija sergantys asmenys rečiau slepia savo negalavimą ir dažniau kreipiasi į gydytojus. Savo ruožtu anoreksija sergantys niekaip nenori prisipažinti, kad yra pernelyg sublogę.
Medikams reikėtų atidžiau stebėti jaunas mergaites, paaugles, pataria autoriai.
ELTA