Nestacionarinių psichikos sveikatos priežiūros paslaugų analizė parodė, kad efektyviai sistemos plėtrai trukdo ne tiek lėšų stoka, kiek lėtai besikeičiantis, stereotipiškas politikų ir visuomenės požiūris į psichikos sveikatą, jos sutrikimus, gydymo bei prevencijos būdus.
Atviros Lietuvos fondo finansuoto tyrimo duomenimis, psichikos sveikatos centruose gydomų pacientų skaičius nuo 2000 iki 2003 metų padidėjo aštuonis kartus. Tačiau besigydančių dėl psichikos ir elgesio sutrikimų pas šeimos gydytojus sumažėjo labiau negu dvigubai.
Absoliuti dauguma lėšų, skiriamų psichikos sveikatos sektoriui, - apie 180 mln. litų per metus - atitekdavo psichiatrijos ligoninėms ir nuolatinės globos įstaigoms. 2003 metais ambulatoriškai besigydantiems pacientams psichiatrai išrašė kompensuojamų vaistų už 38 mln. litų. Tuo tarpu visų Lietuvos psichikos sveikatos centrų veiklai finansuoti metams buvo skirta 21 mln. litų.
"Akivaizdi disproporcija tarp lėšų, skiriamų vienam iš pagalbos būdų - gydymui vaistais ir beveik dvigubai mažesnės sumos, tenkančios visiems kitiems gydymo bei reabilitacijos metodams apmokėti, yra viena svarbiausių Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros paslaugų spragų", - Eltai sakė projektui vadovavęs Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentas Dainius Pūras.
Pasak psichoterapeuto, net geriausių psichikos ligas gydančių vaistų kompensavimas neišspręs problemos, jei šalia gydymo medikamentais nebus teikiamos ir mokamos psichologinės, socialinės reabilitacijos paslaugos psichikos negalią turintiems žmonėms.
Užsienio valstybėse vienam psichiatrui tenka nuo kelių iki keliolikos socialinių darbuotojų, dirbančių bendruomenės psichiatrijos tarnybose, tuo tarpu Lietuvoje socialinių darbuotojų iki šiol yra mažiau negu psichiatrų.
Tarptautinėse publikacijose Lietuva minima kaip valstybė, kurioje nemažėja, o daugėja nuolatinės globos institucijose gyvenančių asmenų. Pasaulio banko studijos duomenimis, tokioms institucijoms išlaikyti Lietuvoje skiriama 1,75 proc. nacionalinio biudžeto.
Psichoterapeuto D. Pūro teigimu, pagal etikos principus, pirmiausia pagalba turi būti teikiama sunkiausiems ligoniams. Tačiau Lietuvos sveikatos sistema neužtikrina, kad šie pacientai patektų į psichikos sveikatos centrus ir kitas specializuotas įstaigas.
Tai lemia iki šiol mažai pakitusi nuostata, pagal kurią bendrosios praktikos gydytojams pavesta rūpintis iš esmės tik kūno sveikata. Dvasinės problemos paliktos psichiatrams ir kitiems psichikos specialistams.
Projekto vadovo manymu, psichiatrai galėtų daugiau dėmesio skirti sunkiems ligoniams, jei daugelį psichikos sveikatos priežiūros ambulatorinių paslaugų teiktų bendrosios praktikos gydytojai, pediatrai, plataus profilio vidaus ligų specialistai.
Psichikos sveikatos klausimus Europos regiono 52 valstybių sveikatos apsaugos ministrai su nacionalinėmis delegacijomis aptars 2005 metų pradžioje Helsinkyje įvyksiančioje konferencijoje. Ją kartu su Europos Sąjunga ir Europos Taryba rengia Pasaulio sveikatos organizacija.
ELTA