Užkrečiamųjų ligų valstybės registro duomenimis per septynis šių metų mėnesius, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šalies gyventojų sergamumas bakterinėmis žarnyno infekcinėmis ligomis padidėjo 11 procentų. Tuo tarpu sergamumas salmonelioze išaugo 55 proc., jersinioze - 23,5 proc., kitomis nepatikslintomis bakterinėmis žarnyno infekcijomis - 12,3 proc., maisto toksinėmis infekcijomis - 13,6 proc.

Epidemiologams didelį susirūpinimą kelia jau dvejus metus didėjantis sergamumas salmonelioze, jersinioze bei kampilobakterioze. Sergamumas salmonelioze ypač išaugo visose šalies administracinėse teritorijose, nepriklausomai nuo kilusių protrūkių.

Tarp kaimyninių ir kitų Šiaurės Europos šalių Lietuvos gyventojų sergamumas salmonelioze 2004 metais buvo didžiausias.

Per aštuonis šių metų mėnesius šalyje užregistruoti 106 per maistą išplitę žarnyno infekcinių ligų protrūkiai, tarp kurių 46 (43,3 proc.) - salmoneliozės. Šiuose židiniuose susirgo 458 asmenys. 17 protrūkių susiję su maitinimo įmonėse, vaikų lopšeliuose darželiuose pagamintu maistu, 89 - su namuose ruoštu maistu. Padaugėjo protrūkių, susijusių su maitinimo įmonėmis. Šiais metais užregistruota 11 tokių židinių. Tuo tarpu per praėjusius metus iš viso Lietuvoje buvo užregistruoti 6 protrūkiai, susiję maitinimo ir prekybos įmonėmis.

Protrūkių epidemiologinio tyrimo duomenys rodo, kad dažniausi veiksniai, lėmę nesaugų maisto tvarkymo įmonėse ruoštą maistą, buvo netinkamas šiluminis gyvūninio maisto paruošimas, kryžminis maisto užterštumas, neužtikrinama asmens higiena darbo vietose. Pagrindiniais salmoneliozės plitimo šaltiniais išlieka vištiena, kiaušiniai ir jų produktai. Apie 70 proc. namų aplinkoje kilusių salmoneliozės protrūkių ligoniai siejo su vištiena, kiaušiniais ir jų produktais, 17 proc. - su prekybos įmonėse pirktais rūkytais, keptais vištienos, kreminiais konditerijos gaminiais.

Šaltinis: Visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie SAM