Dauguma Lietuvos gyventojų beveik visai neskaito laikraščių ar elektroninės spaudos, trečdalis neskaito knygų. Populiariausiu dalyku tampa popkultūra ir tik didžiųjų miestų gyventojams knygų skaitymas tampa prestižo dalyku.
Tai nustatė sausio-vasario mėnesiais Seimo užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos RAIT ir Vilniaus pedagoginio universiteto Sociologinių švietimo tyrimų laboratorijos vadovo dr. Tado Tamošiūno tyrimas."Lietuvoje knygų neskaito trečdalis gyventojų, apie 70 proc. Lietuvos neskaito laikraščių. Patys populiariausi dalykai šiandien Lietuvoje yra muilo serialai, popkultūros antplūdis iš Rusijos ir Amerikos, internetinė kultūra. Būna labai liūdna, kai gauni elektroninį laišką, kuris panašus į priešiškos valstybės žvalgo šifruotę", - trečiadienį spaudos konferencijoje sakė Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos narė Dalia Teišerskytė.
Jos vadovaujama darbo grupė, atsižvelgdama į šio tyrimo rezultatus, iki kovo 15 dienos turi parengti Ilgalaikės valstybinės skaitymo skatinimo ir kalbos įgūdžių ugdymo programos koncepciją.
T. Tamošiūno teigimu, tyrimo metu pastebėtos tendencijos yra ganėtinai apverktinos. 16-25 metų amžiaus grupėje, pasak jo, tik apie pusė respondentų skaito knygas savanoriškai. Neskaitančių žmonių, anot jo, stipriai daugėja senstant, o pagrindinė to priežastis yra lėšų trūkumas.
Stebint bendras knygų skaitymo tendencijas, pasak T. Tamošiūno, moterys visų rūšių knygų, net profesinės literatūros, skaito dažniau nei vyrai, tad "vyrai raštingumu stipriai atsilieka".
Tyrimas taip pat nustatė, jog skaitymas akivaizdžiai priklauso nuo išsilavinimo, mat aukštąjį išsilavinimą turintys skaito tris kartus dažniau. Be to, dažniau ir daugiau skaito didžiųjų miestų žmonės, o mažiausiai knygų skaitoma iki 2 tūkst. gyventojų turinčiuose miesteliuose. Labiausiai, anot sociologo, skaityti trukdo laiko stoka. Šią priežastį dažniausiai įvardija didžiųjų miestų respondentai, tačiau jie, kaip teigiama, daugiausiai ir skaito.
Taip pat dažniau skaito tie žmonės, kurių pajamos vienam šeimos nariui yra didesnės negu 600 litų. Tačiau žmonės, kurie turi pinigų knygoms, T. Tamošiūno teigimu, dažnai yra pavargę, tad renkasi populiariąją literatūrą. Todėl, pasak jo, knygų pardavimo apimtys didėja, bet poezijos, esė ir intelektualiosios prozos paklausa mažėja.
Apklausus moksleivius pastebėta, jog jų pomėgis skaityti priklauso nuo tėvų įpročių skaityti, knygų skaičius namuose bei skaitymo balsu vaikystėje. Be to, 12-13 metų moksleiviai skaito daugiau, o 15-16 metų mažiau. 88 proc. moksleivių, kuriems patinka humanitariniai mokomieji dalykai, knygas skaito, o tarp tų, kuriems patinka kūno kultūra, skaito tik 60 proc. Bendros neskaitymo tendencijos, pasak jo, susijusios su nesureguliuotu mokymosi krūviu ir elektroninės žiniasklaidos priemonių bei televizijos populiarumu.
Skaitymo skirtumų pagal tautybes neužfiksuota, išskyrus rusų tautybės moksleivius, kuriems sunku rasti jų amžiui tinkamos literatūros.
Spaudos, pagal tyrimą, visai neskaito penktadalis, o neskaitantys ir kelis kartus per pusę metų paskaitantys sudaro trečdalį apklaustųjų. Visų amžiaus grupių respondentai dažniausiai skaito šalies ir rajoninius laikraščius, bet nuo 60 metų auga skaičius žmonių, teikiančių prioritetą rajoninei spaudai. Trys ketvirtadaliai gyventojų, pagal tyrimą, visai neskaito spaudos ir kitos informacijos internete.
Pasak T. Tamošiūno, tik iki 5 proc. gyventojų visose amžiaus grupėse skaito užsienio spaudą. Tai, anot jo, susiję su ankstesnių tyrimų išvadomis, jog Lietuvos visuomenė stokoja užsienio kalbų žinių.
Pasak jo, kokybiniai interviu rodo, jog gyventojai pasigenda žiniasklaidos kokybės, kaltina ją prievartos, bulvariškumo propagavimu.
Sociologo manymu, nacionalinė televizija turėtų labiau plėtoti gyventojų užsienio kalbų žinias "rodant filmus užsienio kalbomis, nes dabar apsiribojama daugiausia rusų kalba".
Taip pat, jo nuomone, "dėmesio prašytųsi bibliotekų plėtra". T. Tamošiūno siūlymu, galbūt reikėtų šiek tiek reguliuoti, kokią literatūrą už joms skirtus pinigus bibliotekos galėtų užsakinėti. Dabar esą jos dažnai linksta į primityvesnius skonius, dažnai užsako meilės romanus, nesudėtingą nuotykių literatūrą, nes rimtesnei neva nėra paklausos. Jo siūlymu taip pat vertėtų kreipti dėmesį į senesnio amžiaus, kaimiškose vietovėse gyvenančius žmones.
D. Teišerskytės tvirtinimu, Lietuvoje gyvena apie 1,125 mln. pensininkų ir neįgaliųjų, kuriems knyga ar laikraštis tampa beveik neprieinami. Tai, pasak jos, kelia didžiulį pavojų, "nes žmogus, staiga atstumtas nuo pasaulio, tampa irzlus, piktas ir dažnai net pavojingas".
T. Tamošiūno pastebėjimu, tik didžiuosiuose miestuose atsiranda tendencija, kai knyga atgyja kaip socialinio prestižo požymis, kai siekiama skaityti, susigaudyti knygų rinkoje ir taip sustiprinti savo socialinį statusą.
ELTA