Kelmės rajono Šaukėnų psichiatrijos ligoninės pacientų išbandytą jojimo terapiją Kurtuvėnų regioninio parko žirgyne planuojama pradėti taikyti ir autizmo sindromą turintiems vaikams.
Kaip Eltai sakė Šiaulių universiteto Specialiosios pedagogikos fakulteto dekanas Juozas Pumputis, autistiškų, hiperaktyvių ir turinčių kompleksines negalias vaikų daugėja ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, todėl specialistams tenka ieškoti naujų jų ugdymo formų. Vienas jų - jojimo terapija.
"Gyvūnų terapija - nėra ugdymo dalis, bet labai glaudžiai su juo susijusi: padeda vaikui užmegzti kontaktą su aplinka, skatintų jo norą bendrauti", - pabrėžė J. Pumputis.
Gyvūnų terapijos šalininkai teigia, kad su delfinais, žirgais, kitais gyvūnais pabuvę žmonės nusiramina, lengviau sukoncentruoja dėmesį, atpalaiduoja raumenis, po truputį atranda bendravimo džiaugsmą.
Daugiau nei prieš metus Kurtuvėnuose jojimo terapija buvo pradėta taikyti Šaukėnų psichiatrijos ligoninės pacientams.
"Medikų teigimu, jos nauda pacientams neabejotina: po apsilankymo žirgyne ir pasijodinėjimo žmonėms reikia mažiau medikamentų, jie į ligoninę grįžta ramesni, linksmesni", - Eltai sakė Šiaulių rajonų Kurtuvėnų regioninio parko direktoriaus pavaduotojas Darius Ramančionis.
Lietuvoje naujas gydymo būdas ir jo taikymo perspektyvos autizmo sindromą turintiems vaikams trečiadienį bus pristatytos kasmetinėje Šiaulių universiteto Specialiojo ugdymo mokslinio centro konferencijoje "Specialiosios pedagoginės pagalbos paradigma: teoriniai konceptai ir ugdymo procesas".
Autistai gyvena uždarame pasaulėlyje, nejaučia poreikio bendrauti. Jų sugebėjimus pavyksta lavinti tik intensyviai dirbant: mokant žiūrėti į akis, paduoti ranką, aiškiau kalbėti, tiksliau judėti.
Vaistais neišgydomą sutrikimą sukelia organiniai centrinės nervų sistemos pažeidimai, atsiradę dėl genetinių priežasčių ar įgimtų infekcijų. Jį turi 10-14 naujagimių iš 10 tūkstančių.
Normalaus intelekto vaikai autistai gali lankyti mokyklą, kartais tampa tikrais siauros srities žinovais.
ELTA