Lietuvoje moterys sudaro 53 % visų gyventojų. Tik moterys tampa nėščios, gimdo. Todėl jos turi atitinkamų sveikatos priežiūros poreikių.
Kokios yra moterų reprodukcinės teisės, ar jos gerbiamos ir tinkamai įgyvendinamos? Reprodukcinės teisės apima visų žmonių teisę į kūno vientisumą, teisę tuoktis ir nuspręsti, kiek turėti vaikų, teisę turėti lytinius santykius be smurto ir prievartos, teisę į informaciją apie lytiškumą, reprodukcinę sveikatą ir kitas teises. Reprodukcinės teisės remiasi visuotinai pripažintomis žmogaus teisėmis (teise į informaciją, teise į kokybiškas sveikatos paslaugas, teise rinktis ir kt.). Pagarba moterų reprodukcinėms teisėms ir paslaugų teikimas sukuria pagrindą naujagimių sveikatai ir jų išgyvenamumui, vaikų augimui ir sveikatai bei bendrai šeimos gerovei.
Nors reprodukcinės sveikatos sąvoka taikoma tiek moterims, tiek vyrams, ji turi žymiai didesnį poveikį moterims ir todėl reikalauja prioritetinio dėmesio ir išteklių skyrimo moterų sveikatai, ypatingai stengiantis sumažinti pavojų sveikatai, su kuriuo susiduria tik moterys.
Lietuvoje moterų reprodukcinei sveikatai ir teisėms skiriamas per menkas dėmesys. Reprodukcinė sveikata suprantama siaurai, kaip motinos ir vaiko sveikata. Todėl trūksta reprodukcinės sveikatos programų, skirtų moterų poreikiams ir reprodukcinėms teisėms įgyvendinti.

Teisė į mokslą bei informaciją, apimančią laisvę nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti visokią informaciją bei idėjas Lietuvos moterys, ypač paauglės ir merginos, pažymi, kad joms trūksta informacijos apie lytiškumą, šeimos planavimą, kontracepciją, apsaugą nuo lytiškai plintančių infekcijų (LPI). Kasmet Lietuvoje atliekama apie 20 000 abortų, kurių daugumą (virš 90%) sudaro pakartotiniai nėštumo nutraukimai. 15-19 m. amžiaus moterų grupėje nebe pirmas nėštumo nutraukimas sudaro net 50%. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, lietuviai anksčiausiai pradeda lytinį gyvenimą -13,5m. Bet tik apie 20% moterų vartoja modernią patikimą hormoninę kontracepciją, kai tuo tarpu Vakaruose šis procentas kelis kartus didesnis ir siekia 80-90%.
Lietuvoje 10% visų užsikrėtusių ŽIV sudaro moterys. Vis daugiau moterų užsikrečia lytiniu keliu - 25% visų užsikrėtusių moterų. Joms trūksta informacijos apie LPI bei ŽIV/AIDS prevenciją.

Teisė naudotis mokslo pažangos laimėjimais Moterys net ir turėdamos teisę, negali pasinaudoti kai kuriais mokslo pažangos pasiekimais. Nors Pasaulio sveikatos organizacija, Lietuvos akušerių - ginekologų draugija ir užsienio šalių tyrimai nurodo, kad medikamentinis abortas yra saugus, efektyvus ir priimtinas moterims, ir dauguma ( 85 %) nėštumą norinčių nutraukti moterų bei 63 % Lietuvos gyventojų mano (2004 m. RAIT tyrimas), kad toks metodas turėtų būti legalus, Lietuvos Vyriausybė alternatyvaus chirurginiam abortui metodo dar neįteisino. Medikamentinį abortą, kaip saugų ir gerą metodą 2003 m. lapkritį rekomendavo Tarptautinė akušerijos ir ginekologijos federacija (FIGO XVII kongresas), o 2004 m. rugsėjį - Tarptautinė profesionalių aborto ir kontracepcijos asociacijų federacija ( FIAPAC VI kongresas). Metodu apie 20 m. naudojasi 21 Europos šalies moterys. Per tą laikotarpį Europoje užregistruotas tik vienas mirties atvejis, susijęs su priešparodymais vaisto vartojimui. Tuo tarpu dėl viagros vartojimo registruotos!
5 mirtys 100 000 vaisto skyrimų, o dėl nėštumo ir gimdymo komplikacijų - 12 mirčių 100 000 gimusių.

Teisė į kokybiškas ir prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas Dažnai moterys nurodo, kad nesulaukia tikėtosi dėmesio sveikatos priežiūros įstaigose. Vietoj išsamesnių konsultacijų ir informacijos apie šeimos planavimo priemones gydytojai skuba išrašyti receptą. Dažnai receptiniai vaistai, ypač kontracepcija, brangūs. Kaimo moterys nurodo, kad sveikatos paslaugos joms sunkiau prieinamos tiek geografiniu, tiek ir finansiniu požiūriu.
Kadangi aborto paslauga taip pat mokama, o mažas pajamas turinčioms moterims, ypač kaimo vietovėse, yra per brangi, padaugėjo vaikžudystės atvejų. Nuo 2000 m. iki 2004 m. Lietuvoje buvo rasta 18 negyvų naujagimių, dauguma jų kaimo vietovėse. Vien per 2004 m. užregistruota 15 rastų negyvų naujagimių.

Teisė į privatumą ir konfidencialumą
Merginoms, ypač paauglėms, nepriimtina, jei reikia kreiptis į šeimos gydytoją ar pediatrą intymiu klausimu. Dažna situacija, kai vizito tikslą reikia nurodyti viešai net keliems suaugusiems medikams, jas trikdo. Todėl paauglės vengia kreiptis į gydytoją arba joms reikalingas paslaugas gauna pavėluotai, o per vėlai pradėtas gydymas gali turėti pasekmių reprodukcinei-lytinei sveikatai. Paauglės skundžiasi, kad yra medikų kurie jas žemina dėl anksti pradėto lytinio nesantuokinio gyvenimo, todėl jos pageidauja specialių įstaigų ar paslaugų jaunimui, konfidencialumo ir privatumo užtikrinimo.
Nors mūsų šalyje vyresnėms kaip 16 m. merginoms, norinčioms nutraukti nėštumą, tėvų sutikimas nebūtinas, dažnai tėvų ar globėjų sutikimo reikalauja nėštumo nutraukimo paslaugas teikiančios įstaigos ir medikai.

Teisė į asmeninę laisvę
Merginos ir vyresnio amžiaus moterys pažymi, kad yra daug medikų kurie jas įkalbinėja gimdyti, nors jos atvyksta tvirtai apsisprendusios nutraukti nėštumą. Kai kurios moterys nurodo, kad dėl nėštumo nutraukimo specialiai kreipėsi ne į savo apylinkės gydytoją, vengdamos galimo spaudimo dėl gimdymo ar vaikų skaičiaus. Spaudimą jos jaučia ir iš visuomenės pusės.
Nors pastaraisiais dešimtmečiais požiūris į lytiškai aktyvią merginą liberalėjo, vis dar yra atvejų, kai lytinis aktyvumas pateisinamas tik santuokoje. Jei toks nepalankumas kyla iš medikų, jaučiama diskriminacija santuokos požiūriu, ir tai atbaido jaunas moteris nuo savalaikio kreipimosi į gydytoją.

2005 m.vasario 28 - kovo 11 d. Niujorke vykusioje Jungtinių tautų 49 Moterų statuso komisijos sesijoje JT Generalinis sekretorius K.Ananas savo kalboje atidarymo metu pažymėjo, kad "negalima pasiekti lyčių lygybės ir lygių galimybių, neįgyvendinant moterų reprodukcinių-lytinių teisių". Reprodukcinių-lytinių teisių užtikrinimas yra antroji strateginė sritis, įgyvendinant Tūkstantmečio tikslus. Rūpintis moterų reprodukcine sveikata ir teisėmis įsipareigojo ir Lietuvos Vyriausybė, pasirašydama Kairo Veiksmų programos ir Pekino Veiksmų platformos vykdymą, Europos socialinę (Pataisytą) chartiją, Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, Vaiko teisių konvenciją ir kitus svarbius žmogaus teisių ir sveikatos dokumentus.
Moterys ir moterų organizacijos ragina Lietuvos Vyriausybę vykdyti savo įsipareigojimus. Moterų teisių gynimas, ypač reprodukcinių teisių, nepažeidžia kitų visuomenės grupių teisių, bet prisideda prie moterų ir vyrų lygių galimybių užtikrinimo, demokratijos ir plėtros.
Moterų reprodukcinės teisės yra žmogaus teisės. Reprodukcinė sveikata ir teisės turi būti tarp Valstybės prioritetų.


Gyd.Esmeralda Kuliešytė, Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija