Ir kam nepažįstamas vaizdelis: vaikui dar tik rišamas seilinukas, o jis jau ima reikšti nepasitenkinimą ir stumti nuo savęs dubenėlį su maistu. Nepadeda niekas nei įkalbinėjimai, nei įvairios gudrybės, nei grasinimai. Įsakinėdami: Valgyk! Nesikelsi nuo stalo kol visko nesuvalgysi! irgi patiriate pralaimėjimą. Žinoma, bet kuri mama norėtų kad jos vaikas valgytų noriai, todėl kai vaikučiui dėl kažkokių priežasčių prapuola apetitas, ji stengiasi bet kokia kaina jį pamaitinti, net ir prievarta.
Tąsyk mes laimime, bet ši pergalė laikina, nes šiuo konkrečiu momentu ištuštinę lėkštutę, galime sulaukti didesnių sunkumų ateityje. Maitinimas prievarta niekada nebūna sėkmingas. Atvirkščiai, kuo atkakliau tai praktikuojame - tuo prastesnis vaiko apetitas. Be to, per prievartą suvalgydintą maistą vaiko organizmas įsisavina sunkiau.
Neretai mamos skundžiasi prastu vaiko apetitu vien dėl to, kad realiai neįsivaizduoja tikrųjų jo poreikių, neįsigilina į situaciją ir be reikalo baiminasi. Pavyzdžiui, antraisiais gyvenimo metais vaikutis nustoja taip intensyviai augti ir jam nebereikia tokio maisto kiekio, kokio reikėjo prieš tai. Tėvai neturėtų jaudintis, nes nė vienas vaikas, jei jis iš tikrųjų nori valgyti, neatsisakys siūlomo maisto.
Dvejų - trejų metų vaikai staiga ima nebenorėti košių ir kategoriškai atsisakinėja pieniškų valgių. Tai tikra tragedija kai kuriems tėvams! O mažylis visai neatrodo prastai. Ir nieko čia nuostabaus: kiek galima valgyti vis tą patį? Keiskite tradicinį vaiko valgiaraštį ir pasiūlykite mažajam užsispyrėliui (kuris, beje, niekuo nesiskiria nuo savo mamytės, kuriai šiandien norisi kažko saldaus, ryt - sūraus, o poryt pati nežinau ko...) naujovių. Efektas pranoks jūsų lūkesčius. Gali būti, kad po kurio laiko jis panorės ir košių, ir pieno.
Mokyklinio amžiaus vaikai paprastai jau valgo noriai, tačiau ir čia pasitaiko problemų. Dažniausiai dėl netinkamo dienos režimo, tėvų kontrolės nebuvimo ar nekokybiško valgiaraščio. Kai vaikas atsisako valgyti, svarbiausia surasti prasto apetito priežastis. Gali būti, kad apetito nėra dėl kokios nors chroniškos ligos, todėl ją būtina pradėti gydyti kuo anksčiau ir pratinti prie teisingo dienos režimo. Kitais atvejais priežasties ieškoti reikėtų jūsų santykiuose, kaip jūs bendraujate prie stalo, arba koreguoti visą mitybos ir dienos režimą.
Štai keletas konkrečių patarimų:
Valgyti vaikas turi tam tikru nustatytu laiku, ir ne anksčiau kaip po 3 valandų nuo paskutinio valgio. Tarp pusryčių, pietų ir vakarienės nereikėtų siūlyti jam užkandžių, net ir arbatos. Be abejo, negalima ir saldumynų, nes jie gali ilgam pradanginti apetitą.
Atsigerti duokite vaikui taip pat tam tikru nustatytu laiku. Todėl jo patiekalai turi turėti pakankamai skysčių, kurie patenkintų jo augančio organizmo poreikius. Per pusryčius pasiūlykite pieno, kakavos, arbatos; per pietus sriubos, kompoto, kisieliaus, pavakariams pieno, kefyro, rūgpienio, vaisių, o vakarienės metu kisieliaus, pieno.
Neleiskite skubėti kai valgo, bet ir neturi snūduriuoti prie lėkštės. Tegu valgymas trunka iki 30 min. Maitinkite vaiką kantriai. Jis turi išmokti ramiai ir labai gerai sukramtyti maistą, nes kramtant maistą išsiskiria daugiau seilių, o tai padeda geriau įsisavinti maisto medžiagas.
Labai svarbi ir atmosfera prie stalo. Įkalbinėjimai valgyti, riksmai tik pablogina situaciją. Valgydami neduokite vaikui griežtų pastabų (Kaip čia dabar sėdi?! ir pan.), neaptarinėkite jo elgesio problemų. Apie tai galima pakalbėti vėliau. Kai valgote kartu su vaiku, stenkitės sukurti džiaugsmingą atmosferą, tegu jis mato besišypsančius tėvus.
Neruoškite vaikui patiekalų, kurių jis nemėgsta. Jei vaikui nepatinka kopūstai, kam jį kankinti? Leiskite jam rinktis. Net ir mažyliai gali pasirinkti vieną iš dviejų siūlomų produktų. Švelniai ir ramiai siūlykite valgį, ir lygiai taip pat ramiai reaguokite į atsisakymą. Savo nepasitenkinimo atvirai nedemonstruokite, nesiginčykite.
Pasistenkite ne tik skaniai gaminti, bet ir gražiai patiekti vaikiškus valgius. Tik nepersistenkite, nes užsiauginsite mažąjį gurmaną. Leiskite mažyliui gaminti kartu: tegu kažką pabarsto, pamaišo. Net ir tai kartais padeda sužadinti jo apetitą.
Mokykite lėles gražių manierų. Prie stalo susodinkite ir žaislus, išdėliokite jiems lėkštutes. Priminkite, kad reikės pasilenkti prie lėkštutės, neišlaistyti maisto ant stalo, nusišluostyti rankas ir lūpas servetėle. Šis žaidimas lengvai išmoko vaikus deramo elgesio prie stalo. Jis ir pats greit ims jus mokyti!