Kodėl turėdamos visiškai vienodas startines pozicijas, vienos moterys pakankamai greit veržiasi pirmyn, o kitos taip ir lieka tiesiog geros eilinės darbuotojos? Kur slypi sėkmės ir nesėkmių paslaptis? Pirmieji žingsniai karjeros pradžioje būna sudėtingi, mes mokomis iš klaidų, kaupiame patirtį. Palaipsniui tampame profesionalės. Deja, profesionalumas ne visada yra karjeros kilimo prielaida. Svarbiau - kokią jus mato darbdavys ir kolegos.


Moters karjeros nesėkmių priežastys slepiasi pradžių pradžioje – auklėjimo kultūroje. Nuo mažens mergaitei skiepijamas tam tikras elgesio modelis, kurį ji atsineša į suaugusių pasaulį. Ne viskas tame modelyje yra efektyvu ir padeda siekti sėkmės profesinėje veikloje. Peržvelkime tipiškas klaidas, dėl kurių moterys lieka trypčioti vietoje...

1. Noras su visais gerai sutarti

Nuo mažens mergaitės mokomos meilumo, nuolaidumo ir rūpestingumo, nes tik tokia gali būti „tikra moteris“. „Jei padėsi kitiems – tau būtinai bus atlyginta tuo pačiu“ – moko mus tėvai. Kad patiktume kitiems, mes dažnai pasiūlome savo pagalbą, o po to gailimės, kad be reikalo, bet jau vėlu. Kaip gi nepadėsi tokiam dailiam kolegai, kuris prašo pasilikti darbe ir padėti pasiruošti prezentacijai? Kaip atsakysi bendradarbei, jei jos vaikas susirgo? Deja, bet darbe toks elgesys nepadeda. Mes per daug laiko sugaištame smulkmenoms, ir galiausiai apsikrauname daugybe nuobodžių darbelių, atitraukiančių nuo žymiai perspektyvesnių veiksmų. Net jei tie darbai mums nepatinka, mes daug iš savęs reikalaujame. Bet kodėl taikomės su kitų tingumu ir neatsakingumu? Kodėl tyliai bambame, o ne pateikiame konkrečius reikalavimus? Tas simpatiškas kolega, pasinaudojęs jūsų kompetencija, sėkmingai pristatys prezentaciją, o kas laukia jūsų? Nusivylimas, kad jumis eilinį kartą pasinaudojo, neįvertino. Galbūt gausite nuo kolegos smulkią dovanėlę, bet ar to jūs siekiate?

Populiarumas išsikovojamas ne meilikavimais ir pasiaukojimu, o abipuse pagarba, korektišku elgesiu ir laikantis protingos distancijos. Sugebėkite atsisakyti jums nepriklausančių pareigų ir darbų, kurie nuodija jums gyvenimą. Tuomet jūsų „Taip“ įgis didesnę vertę. Sakydama „Ne“ jūs ginate savo teritoriją. Jei neginsite – pakenksite sau. Atsisakymas turi būti aiškus, tvirtas ir greitas. Jums reikia laiko tam, kad atliktumėte tas užduotis, kurios padės atskleisti talentus ir pademonstruoti vadovams, jog galite dar daugiau.


2. Griebiamės visų užduočių iš eilės, kad tik įrodytume savo darbštumą

Karjeros pradžioje dažnai galvojame, kad mums tereikia kompetencijos, darbštumo ir nekonfliktuoti. Mes norime pasirodyti lojalios ir darbščios, todėl imamės bet kokių darbų, net nekvalifikuotų. Taip mes tik prisiklijuojame sau etiketę: „Aš esu ta, kuri gali nudirbti visus nekvalifikuotus darbelius, vietoje to, kad imčiausi užduočių, atitinkančioų mano kompetenciją“. Moterys įsitikinusios, kad visus sunkius, daug laiko užimsiančius darbus turi pasidaryti pačios, o prašyti to sekretorės, pagalbininkės – išnaudojimas. O štai dauguma vyrų mano esą per geri tokiems darbams.

Išvada: kalbėkite apie savo pasiekimus, imkitės darbų, kurie atskleis jūsų gebėjimus, demonstruokite kompetenciją. Akcentuokite svarbiausius dalykus, o ne smulkmenas. Juk labiausiai vertinamas ne sėslumas ir darbštumas, o naujos idėjos, pasiūlymai, naujovės.


3. Valdžia -  tai vienatvė, ji sugadina charakterį. Manęs niekas nebemylės, aš suvyriškėsiu.

Pasąmonėj tūno baimė tapti nemėgiama. Nuo mažens mus mokė, kad piršti savo nuomonę kitiems yra blogai, kad moteris turi stengtis, jog aplinkiniai jaustųsi maloniai. Manome, kad vyrai nemėgsta stiprių moterų, kad tikrasisi moteriškumas – tai trapumas ir bejėgiškumas... Bet ar tai tiesa?

Darbe toks moteriškas silpnumas, pasyvumas ir bejėgiškumas visada bus vertinamas neigiamai. Tokiomis moterimis lengva manipuliuoti. Niekas nevertins jų kaip rimtų ir patikimų partnerių.

O mitą apie suvyriškėjusias moteris vadoves turbūt pagimdė savimi nepasitikinčios moterys, kurios pradėję vadovauti, dėl nepatyrimo, ėmė kopijuoti vyrišką elgesį. O kopijavimas visada yra komiškas. Juk būti agresyvia – lengva. Jei norite, kad jus vertintų rimtai, visai nebūtina tapti paniurėle. Tik savimi pasitikinti moteris gali būti iš tiesų geidžiama ir moteriška. Gebėjimas laiku paskirstyti įgaliojimus – svarbus vadovavimo įgūdis. Jei pradėjusi vadovauti nesijaučiate tvirtai, jums reikia specialių kursų, kuriuose įgysite reikiamų gebėjimų.


4. Neteisingi signalai

Labai dažnai pačios nesuvokiame, kokius signalus siunčiame aplinkiniams. Galvojame apie žodžius, o visai nekreipiame dėmesio į kūno kalbą. Neverbaliniai signalai yra kur kas iškalbingesni už mūsų žodžius. Mes mokomės sudėtingų terminų, gauname diplomus, bet mūsų siunčiami signalai gali demonstruoti kitiems tik silpnumą ir neryžtingumą.
Atkreipkite dėmesį į tai, kaip moterys kalbasi su vyrais vadovais: neretai nuduria akis žemyn, kaltai šypsosi, ne vietoje kikena ar ilgai delsia prieš atsakydamos; balsas dreba, pečiai ir galva nuleisti. Patys dažniausi signalai yra: sutrikimas, bejėgiškumas, pasyvumas, seksualumas. Kokį signalą siunčiam – toks ir atsakymas. Į seksualumą atsakoma flirtu arba agresija, į bejėgiškumą ir pasyvumą – nepasitikėjimu arba globa. Ar taip žiūrima į žmogų, kuriam galima patikėti svarbią užduotį? Tokio žmogaus galima gailėtis, galima juo susižavėti, bet tik ne patikėti išties svarbų darbą. Tam tinka stiprūs ir tvirti žmonės.

Dažniausiai nepasitikėjimą ir pasyvumą išduoda kalbėjimo maniera. Vietoje to, kad kalbėtume apie tikslą, pradedame nuo menkiausių smulkmenų. Mes taip bijome kažką praleisti, kad galiausiai susipainiojam detalėse ir pamirštame esmę. Tai tinka pokalbiams su draugužėmis, bet ne verslui.

O kaip dažnai vartojame „atsargumo frazes“: „atsiprašau“, „gaila, bet“, „galbūt, „kaip čia padarius“, „aš pamėginsiu“, „man regis“... Pvz. „Aš bandau sukurti projektą...“ – Jūs bandote? O kas iš tiesų jį kuria? Moterys vis atsiprašinėja, manydamos kad demonstruodamos mandagumą, tačiau realiai tai parodo jų bejėgiškumą ir nepasitikėjimą.
Kalbėkite aiškiai ir glaustai. Iš pradžių išdėstykite esmę, o po to supažindinkite su išvadomis. Jei prireiks daugiau informacijos, jūsų paprašys ją pateikti.

Jūsų elgesys, išvaizda ir žodžiai turi būti harmoningi. Jei kalbate užtikrintai, laikykitės ir žvelkite  tiesiai, atvira poza. Vietoje „nesupratau užduoties“, vartokite frazę „noriu pasitikslinti keletą detalių“. Nediskredituokite savęs. Iš menkiausių smulkmenų susikuria jūsų profesionalus įvaizdis.


5. Neryžtingumas ir pasyvumas

Neryžtingumas, pasyvus laukimas ir laviravimas dažniausiai patiria nesėkmę. Moterys linkę laikytis žaidimo taisyklių, aklai vykdyti nustatytos sistemos nuorodas. Tačiau ta, kuri nemato toliau savo nosies, negali judėti pirmyn. Ir tik kurianti savas taisykles, gali daryti atradimus.

O kaip reiškiame savo nepasitenkinimą? Mus mokė pasilaikyti savo nuomonę sau, ir būti taktiškomis, kad nieko neįžeistume. Bet tai ne diplomatija! Geros derybos turi suteikti abiems pusėms naudingų rezultatų. Dažniausiai savo nepasitenkinimą nutylime, manydamos kad kiti patys turi susiprasti. Nesipriešiname ir užsisklendžiame. O karjeros siekia tos, kurios panaudoja žinias savo meistriškumui lavinti ir demonstruoti talentus.

Išvada: reikalavimai turi būti aiškūs ir konkretūs; kalbėti reikia apie savo norus ir pastangas, kurias įdėsite įgyvendindama tikslą. Sėkmė aplanko tuos, kurie moka aiškiai išdėstyti idėjas, išreikšti pageidavimus ir reikalavimus. Taip jie įtikina, kad gali atlikti sunkias užduotis.


6. Emocionalumas

Daugelis moterų, turinčių galimybę kilti karjeros laiptais, yra taip stipriai emociškai susisaistę su įmone ar vadovu, kad nepasiryžta jokiom permainom. Jos jaučia dėkingumą už malonų elgesį. O emocinis prisirišimas yra labai patogus manipuliavimui. Vertinkite jausmus, bet ne visada juos demonstruokite. Tai padės ramiai ir šaltakraujiškai įvertinti padėtį. Pasistenkite ameninėmis temomis diskutuoti minimaliai.
Mokykitės konstruktyviai reaguoti į kritiką, tegu tai bus dar vienas tobulinimosi etapas. Juk jei niekas nenurodytų klaidų, kaip jas ištaisytumėte? Todėl atsakykite: „Kaip gerai, kad atkreipėte į tai dėmesį, aš būtinai tai ištaisysiu.“ Reaguokite į faktą, o ne emocinį kritikos viršelį.