Tuo atveju, kai vaikas bendraudavo tik su vienu gyvūnu, jokio net menkiausio efekto nepavyko nustatyti. Stebėta daugiau nei 500 vaikų, gimusių nuo 1987 m. balandžio iki 1989 m. rugpjūčio mėn., ir naminiai gyvūnėliai - katės ir šunys.
Gauti rezultatai buvo labai netikėti ir net paradoksalūs. Ilgą laiką manyta, kad būtent gyvūnai ir yra tas faktorius, nuo kurio šiuolaikinė medicina stengiasi pirmoje eilėje izoliuoti alergišką vaiką. Šio tyrimo mokslininkų išvados iš dalies patvirtina kai kuriuos anksčiau Europoje atliktų tyrimų teiginius, kurie parodė, jog vaikai, augę kartu su gyvūnais, žymiai rečiau kenčia nuo įvairių alerginių susirgimų.
Be to, amerikiečių specialistų išvados atitinka naujos medicinos krypties šalininkų nuomonę, kad šiuolaikinė žmogų supanti aplinka tapo pernelyg sterili. Pastarasis teiginys atrodo sunkiai suvokiamas ir logiškai paaiškinamas, turint galvoje kad pasaulyje kasdien sintetinama nuo 30 iki 50 naujų cheminių junginių, ir tai nesuderinama su sterilumu, o greičiau atvirkščiai. Tie patys mokslininkai mano, kad vakcinavimas ir antibiotikų vartojimas nualino imuninę sistemą, todėl taip plačiai paplito alergija bei astma.
Turbūt antialerginis naminių gyvūnėlių poveikis vaikui nėra jokia mįslė, tiesiog itin dažnas kontaktavimas su alergenais, bet mažomis dozėmis, pamažu sumažina organizmo reakcijas į dirgiklį (specialistai tai vadina desensibilizacija). Beje, alergologai, gydydami įvairių rūšių alergines reakcijas, plačiai pritaiko šį metodą.
Šaltinis: rusmg.ru