{mosimage} Stomatologo paslaugos brangiai kainuoja. Kai už kiekviena "užlopytą" skylutę turi traukti iš kišenės dešimtis, o kartais ir šimtus litų, susimąstai, ar ne per didelė prabanga neprižiūrėti dantų.
Vilniaus universiteto Stomatologijos instituto vadovė profesorė Irena Balčiūnienė sako, jog per pastaruosius 10 mėtų beveik 3 kartus pagerėjo lietuviu, burnos higiena. Žmonės domisi savo sveikata (žinoma, ir taupo savo pinigus). Apklausos rodo, kad Lietuvoje mėgstamos televizijos laidos apie sveikatą, skaitomi straipsniai spaudoje, klausomasi radijo laidų.
Šįkart priminsime nėščioms moterims, kaip nėštumo metu išsaugoti sveikus ir gražius dantis.
1 KLAIDA - VĖLYVAS VIZITAS PAS STOMATOLOGĄ
Turtingose užsienio šalyse moterys apsilanko pas savo dantų gydytoją dar prieš planuodamos pastoti. Jei yra kokiu nors stomatologinių problemų, jas stengiamasi išspręsti iki nėštumo.
Be abejo, kartais gandras atskrenda visai nelauktai ir neplanuotai. Tokiu atveju moteris turėtų apsilankyti pas stomatologą tuo pat metu, kaip ir pas ginekologą pačioje nėštumo pradžioje. Gydytojas patars, kaip prižiūrėti dantis. Jei yra nesveikų dantų, juos neatidėliojant reikia taisyti. Gendančių dantų ar pūliuojančių dantenų toksinės medžiagos gali prasiskverbti pro placentą ir pakenkti besiformuojančiam vaisiui. Negydomi mamos dantys gali būti vaiko alergijos, reumato, inkstų patologijos ir kitų sunkių ligų priežastis.
Jei moters dantys sveiki, galbūt jai pakaks poros vizitų per visą nėštumą - pradžioje ir antroje nėštumo pusėje. Jei yra problemų, pas stomatologą gali tekti lankytis kas du mėnesius ar dar dažniau.
2 KLAIDA - TRUMPAS DANTŲ VALYMAS
"Mes savo burnos higienos įpročiais nuo išsivysčiusių šalių atsiliekame kokiais 20-30 metu, - sako profesorė I. Balčiūnienė. - Tik dabartinė karta mokosi taisyklingai valyti dantis, naudoti tinkamas pastas, tarpdančių siūlus, vieno danties šepetėlius ir kitas priemones. Užsienyje jau užaugo ištisa karta, kuriai nuo vaikystės įdiegti tinkami burnos priežiūros įgūdžiai. Pavyzdžiui, skandinavų šalyse niekas nevalys dantų trumpiau negu 2-3 minutes. Lietuvoje vidutinis valymo laikas vargu ar siektu 1 minutę. Mes mamoms patariame nupirkti ir vonioje laikyti smėlio laikrodį. Jis pravers ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Dantis reikia valyti tol, kol išbyrės paskutinė smiltelė. Iš pradžių tai atrodo nepaprastai ilgas laikas. Bet tiek laiko reikia, kad būtų išvalyti visi dantys ir tarpdančiai.
Jeigu moteris dantis valo tik keletą kartų perbraukdama šepetėliu, nenuostabu, kad nėštumo metu jie ims gesti.
3 KLAIDA - KIETAS ŠEPETUKAS
Dažnai prekybos centre jau neberasi kietų šepetėlių. Tai labai gerai! Anksčiau jie būdavo populiarūs, galbūt žmonės manė, kad kietesni šereliai geriau nušveičia apnašas. Tačiau iš tikrujų kietu šepetėliu dantis valyti ne tik nemalonu, bet ir nesveika. Jais galima pažeisti dantis ir dantenas. Vaikams, nėščioms moterims ir vyresnio amžiaus žmonėms reikėtų rinktis tik minkštus šepetėlius. (Jauniems žmonėms tinka ir vidutinio kietumo šepetėliai.)
Geros firmos šepetėlis turi taip išdėstytus šerelius, kad kuo geriau išsivalytų tarpdančiai. Tačiau kad ir kokį brangų šepetėlį įsigijote, jis tarnauja ne ilgiau kaip 3 mėnesius. Per tiek laiko šereliai "išsiplečia" į šonus, ir šepetėlį reikia keisti nauju.
4 KLAIDA - NETINKAMOS PASTOS
Lietuvoje prekiaujama tokiomis pat higienos priemonėmis, kokias naudoja visa Europa. Jeigu renkatės žinomos firmos pastą, jūs galite būti tikri, kad ji nebraižys dantų, nesukels alergijos, gerai nuvalys apnašas.
Deja, rusiškos ar baltarusiškos dantų pastos dar negali konkuruoti su pasaulyje garsių firmų pastomis. Jos yra grubesnės tekstūros, o sudėtyje esančios veikliosios medžiagos ne tokios aktyvios. Todėl nėščia moteris, kuri brangina savo dantis, turėtų netaupyti pastos sąskaita.
Kurios firmos pastą pirkti, nėra svarbu, tačiau visada pasidomėkite, ar jos sudėtyje yra fluoro. Visiems sveikiems žmonės rekomenduojama dantis valyti tik pastomis su fluoru! Pastų be fluoro stomatologas gali skirti tik tuo atveju, kai pacientas turi specifinių burnos problemų, naudoja vaistus ar gydomuosius preparatus.
Nėščioms moterims tinkamiausia pasta su fluoru ir kalciu. Kol kas Lietuvoje prekiaujama tik viena tokia pasta - "Colgate Total". Renkantis pastą svarbu, kad moteriai patiktų kvapas, nepykintų pastos sudėtyje esančios žolelės ar aromatinės medžiagos.
5 KLAIDA - TINGĖJIMAS
Nėščios moters organizmas turi prisitaikyti prie naujų pokyčių. Pykinimas, galvos svaigimas, nuovargis yra įprasti nėštumo palydovai. Šiuo laikotarpiu moteris daug ką sau leidžia, lepinasi ir truputį patinginiauja. Jei vakare jaučiasi pavargusi, numoja ranka į dantų valymąsi. O kartais pabudusi vidury nakties suvalgo visą šokoladą ir apsiverčia ant kito šono.
Nors ir kaip norisi patinginiauti, negalima to daryti savo higienos sąskaita. Vakare neišvalius dantų, visą naktį juos veikia burnoje esančios rūgštys. Dantys ims greičiau gesti.
6 KLAIDA - APLEISTI DANTYS DĖL DIETINIŲ STRESŲ
Nuo to turbūt neapsaugota nė viena nėščia moteris. Ryte jai norisi ko nors rūgštaus, priešpiečiams - sūraus, o vakarienei - kalno saldumynų. Laukiantis pasikeičia valgymo įpročiai. Ir tai būtų nieko baisaus, jei moteris mokėtų prižiūrėti savo dantis.
Pasta ir šepetėliu dantis valyti pakanka du kartus per dieną - ryte ir vakare. Tačiau po kiekvieno užkandžiavimo, ypač valgant kokį "specifinį" maistą, burną reikėtų išskalauti stikline vandens. Ne vienu dviem gurkšneliais, o visa stikline. Jei yra galimybių, skalavimui tinka nesaldinta žolelių arbata. Jei moteris dirba, gerai bus ir paprastas vanduo "iš krano".
7 KLAIDA - ELGESYS PO VĖMIMO
Rytiniai pykinimai būdingi pirmiesiems nėštumo mėnesiams. Tačiau yra moterų, kurias ši problema kamuoja visą nėštumą. Skrandžio rūgštys, patekusios į burną, nepaprastai kenkia dantims. Todėl moterys skuba kuo švariau išvalyti burną šepetėliu ir pasta, kad neliktų nemalonaus kvapo ir skonio burnoje. Tai didžiulė klaida.
Po vėmimo jokiu būdu negalima dantų valyti šepetėliu. Tokios priemonės galite imtis tik praėjus valandai. Rūgštys patenka ant dantų emalio, ir jis tampa lengviau pažeidžiamas. Seilių maitinamas emalis atsistato tik po valandos. Po kiekvieno vėmimo moteris turėtų gerai išskalauti burną vandeniu. Tokios higienos visiškai pakanka. Beje, sveika pakramtyti sūrio gabalėlį ar sugraužti morką.
8 KLAIDA - NEPILNAVERTĖ MITYBA
Kad dantys būtu sveiki ir gerai tarnautų žmogui, jiems reikia seilių. Seilės yra dantų "maistas". Jei organizmas sveikas, jam netrūksta svarbiausių medžiagų, seilės susidaro pilnavertės, turinčios tokių mikroelementu, kokių reikia dantims.
Jei moteris dėl gestozių, alergijos ar kitų ligų negali valgyti tam tikrų produktų (pvz., pieno ir jo gaminių, mėsos), jos racionas nuskursta. Tokiu atveju ji būtinai turi naudoti tuos vitaminus ir maisto papildus, kuriuos jai skyrė ginekologas.
Nepilnavertė mityba silpnina tiek moters, tiek jos būsimo kūdikio dantis.
9 KLAIDA - FLUORO TABLEČIŲ VARTOJIMAS
Nors fluoras reikalingas dantų apsaugai, jo visiškai pakanka, kiek mes gauname su vandeniu ir dantų pastomis. Nėščios moterys kartais nusiperka vaistinėse fluoro tablečių, sirupų ar aliejinių lašelių, ,,kad būtų stipresni dantys". Fluoras gali būti vartojamas tik išoriškai - dantų pastos, geliu, laku ar skalavimo skysčiu pavidalu. Išimties atvejais stomatologas gali prirašyti fluoro tablečių čiulpti, tačiau seiles reikia išspjauti, o ne nuryti. Moksliškai įrodyta, kad patekęs į organizmą fluoras praeina placentos barjerą, patenka vaisiui, tačiau niekas neįrodė, ar tai naudinga.
Lietuvos stomatologai, nesvarbu, kokiame mieste ar miestelyje dirbtų, turi duomenų apie to krašto vandens sudėtį. Vakarų Lietuvoje vanduo yra stipriai fluoruotas (kai kur siekia 3,6-3,8, kai norma tik 1). Tokiu atveju gydytojas jums patars per dieną išgerti tik 2 stiklines arbatos, nes arbatžolėse yra nemažai fluoro. Vilniaus, Kauno rajonuose, kur fluoro kiekis vandenyje nesiekia normos, nėščioji gali per dieną išgerti ir 3, ir 4 stiklines arbatos.
Tačiau vartoti fluoro tablečių ar tirpalu nėščiosioms nepatariama!
10 KLAIDA - NUSKAUSMINANAMŲJŲ BAIMĖ
Jei nėštumo metu reikia taisyti dantis, bet kokia procedūra turėtų būti atliekama su vietine nejautra. Blogas tas gydytojas, kuris nėščios moters klausia, kaip taisyti dantis: nuskausminus ar be nuskausminimo. Moteris turi nejausti jokios baimės ir net mažiausio diskomforto. Patirtas stresas ar fizinis skausmas kur kas pavojingesnis, negu tinkamai parinkti nuskausminamieji vaistai. (Jų dabar tikrai yra daug ir labai gerų - nėščiajai galima parinkti nuskausminamuosius be efedrino, adrenalino ir t.t).
Gerai nuskausminus, moteris turi nejausti diskomforto ne tik taisant, bet ir raunant dantis. Tokias procedūras galima daryti bet kuriame nėštumo mėnesyje. Jokiu būdu dantų gydymo nereikia atidėti po gimdymo, nes sugedę dantys gali būti pavojingi tiek pačios moters, tiek kūdikio sveikatai. Nėštumo metu ne dantų gydymo ar rovimo procedūra gali sukelti komplikacijas, bet pačios nėščiosios būklė, kurios išvengti yra ir gydytojo užduotis.
Autorius:Ginta Liaugminienė
Šaltinis: Mamos žurnalas, 2003, Nr.1
