Kokios yra dažniausiai pasitaikančios nutrūkusio nėštumo priežastys?
Kaip atpažinti grėsmę ir išsaugoti nėštumą?
Ar intymūs poros santykiai gali būti rizikos veiksnys? Persileidimo tikimybė ne vieną būsimą mamą ilgam prikausto prie ligoninės lovos.
Kada dažniausiai įvyksta persileidimai?
Ankstyvieji persileidimai įvyksta per pirmąsias 12 nėštumo savaičių. Po 25-os nėštumo savaitės kalbama jau ne apie persileidimą, o priešlaikinį gimdymą.
Pagrindinės savaiminių persileidimų priežastys:
1. Hormonų sutrikimai. Dažniausiai moterims sutrinka menstruacijų ciklas, ant veido bei kūno padidėja plaukuotumas, sutrinka medžiagų apykaita. Tačiau kai kurie hormoniniai sutrikimai išryškėja ir atsiranda tik neįprastomis aplinkybėmis, kai organizmas patiria ypatingą krūvį, pavyzdžiui, moteriai pastojus. Štai kodėl taip svarbu dar prieš planuojant nėštumą atlikti hormoninio fono tyrimus ir, aptikus sutrikimų, laiku juos koreguoti, atstatyti hormonų disbalansą.
2. Anatominės ypatybės arba moters lytinių organų patologija.
3. Įvairios lytiniu, lašiniu oro ir kt. keliais plintančios infekcijos. Bet kuri pakankamai ilgą laiką organizme tūnanti infekcija gali „slėptis“ ir nerodyti jokių buvimo ženklų. Tačiau moteriai pastojus, jos imunitetas nusilpsta, ir klastinga infekcija gali sukelti persileidimą. Tokius susirgimus nėštumo metu gydyti sudėtinga, nes nėščiosioms tinkamų vaistų parinkimas yra gana ribotas, ribojama ir gydymo kurso trukmė. Chlamidijos, mikoplazmos, herpesas, toksoplazmozė – infekcijos, kurias laiku išgydžius galima būtų išvengti nėštumo komplikacijų ir persileidimo.
4. Genetinės priežastys (vaisiaus genetinės medžiagos sutrikimai, anomalijos, apsigimimai).
5. Subjektyvios priežastys: rūkymas, alkoholis (kalbama apie piktnaudžiavimą), narkotikai, kai kurie vaistai; sunkus fizinis darbas, sunkumų kilnojimas, persitempimas ir pan.
Kaip atpažinti grėsmę ir išvengti persileidimo?
Dažniausiai nutrūkus nėštumui, iš makšties teka kraujingos išskyros (gali būti ir rusvos). Moteris gali jausti tempimą, nestiprius arba stiprius skausmus pilvo apačioje. Gali būti taip, kad moteris nejaučia skausmo, bet pasirodo išskyrų. Jei tik kilo įtarimų, moteris nedelsdama turėtų kreiptis į gydytoją.
Kad būtų išvengta liūdnų pasekmių, labai svarbu dar prieš pastojant atlikti organizmo tyrimus ir išsigydyti ligas.
Jei nėštumas neplanuotas - kuo anksčiau kreiptis į ginekologą. Negalima pačiai nusistatyti diagnozę ir imti vartoti vaistus, net ir dėl vitaminų rekomenduojama pasitarti su gydytoju.
Svarbu laiku atlikti ultragarso tyrimus.
Pasistenkite atsisakyti bet kokių žalingų įpročių. Jei pačiomis pirmosiomis savaitėmis kenksmingi faktoriai dar nepaveikia užsimezgusio vaisiaus, tai nuo 5-osios nėštumo savaitės, kai intensyviai ima vystytis vaisiaus organai, jūsų vartojami nuodai gali labai neigiamai paveikti vaisių.
Nėščiosios mityba turėtų būti subalansuota ir sveika.
Nepersitempkite ir nekilnokite didelių svorių, fizinį krūvį pasirinkite protingai.
O kaip gi stresas? Norėtųsi patarti - „venkite streso“, tačiau vargu ar tai įmanoma! Beveik visos besilaukiančios moterys (ir visai nesvarbu koks nėštumo terminas) patiria stresą. Joms labai svarbus namiškių palaikymas, fizinis ir dvasinis komfortas.
Ar intymūs poros santykiai gali būti rizikos veiksnys?
Jei moters nėštumo eiga normali, pora gali užsiimti seksu beveik iki pat gimdymo. Kai kurios moterys nėštumo metu jaučia padidėjusį seksualinį potraukį, labiau atsipalaiduoja, nes nebesijaudina dėl apsisaugojimo nuo nėštumo priemonių. Tačiau toms moterims, kurių ankstesni nėštumai nutrūkdavo, ar buvo iškilusi persileidimo grėsmė, gydytojai rekomenduoja pirmojo trimestro metu (iki 12 sav.) intymių santykių visai atsisakyti, o po to jau atsižvelgti į nėštumo tėkmę. Kodėl gydytojai šiuo atveju draudžia mylėtis? - Bijoma, kad susijaudinimo, orgazmo metu ims susitraukinėti gimda ir gali prasidėti sąrėmiai. Taip pat vengiama lytiniu keliu plintančių infekcijų rizikos.
Šaltinis: Passion.ru
