Nėščios moters emocijos veja viena kitą amerikietiškais kalneliais: tai prislėgta nuotaika, tai neaiškus ilgesys, tai euforija... Kodėl nėštukes užklumpa tiek emocijų? Kas vyksta moters psichikoje bei hormoniniame fone? Turbūt ne kartą girdėjote apie hormonų audras, ir kad būtent jie išprovokuoja dažną ir stiprią nuotaikų kaitą. Bet kas vyksta iš tiesų? Kaip veikia tie visagaliai hormonai?
Nėštumo metu endokrininės liaukos išskiria didesnį hormonų kiekį, nei anksčiau. Kai kurie jų iš tiesų gali paveikti moters nuotaiką:
- adrenalinas sustiprina širdies ritmą, padidina kraujospūdį, todėl nėščioji gali jausti didesnį nervingumą;
- endorfinai laimės hormonai - suteikia besilaukiančiai moteriai ramybę ir poilsį reikiamiausiu momentu;
- kortizolis nėščiąsias veikia taip, kaip dopingas sportininkus;
- estrogenai, kartu su progesteronu atsakingi už nėštumo palaikymą ir gimdymą;
- prolaktinas išsiskiria tam, kad moters organizmas pasiruoštų kūdikio žindymui. Veikdamas kartu su dopaminu (kuris dar vadinamas sekso hormonu), provokuoja susijaudinimą.
Vis dėlto, žmogaus organizmas vientisa sistema ir visi hormonai sąveikauja tarpusavyje, sustiprindami arba neutralizuojami vienas kito poveikį. Jų sąveikos disharmonija atsispindi nėščiosios nuotaikų kaitoje.
Padidėjęs jautrumas
Nėštumo metu moteris tampa jautresnė, pažeidžiamesnė, greit pravirksta. Nors aplinkiniams atrodo be reikalo, tačiau priežasčių tam vis dėlto yra:
- Biologinės priežastys: Nėštumas ypatingas metas ir patyrimas moters organizmui, kaip ir prieš kiekvieną svarbų įvykį, taip ir prieš kūdikio gimimą, žmogus tampa jautresnis, o ir hormonai nesnaudžia.
- Psichologinės priežastys: Visuomenė linkusi idealizuoti motinystę, nors iš tiesų nėštumas moteriai tikras psichologinis smūgis, kurį atlaikyti ne taip jau lengva. Šiuo periodu išlenda daugelį metų pasąmonėje slypėję vaikystės emocijos.
Dabar moteris jau kitokia, nei anksčiau. Kūnas keičiasi. Kai kurios besilaukiančios jaučiasi taip, lyg tai būtų svetimas kūnas, ir viskas, kas su juo vyksta yra nekontroliuojama;
Keista dvilypė būsena: moteris jau beveik mama, todėl ji nuolat mąsto, ką galės suteikti savo vaikui. Kritiškai ima žvelgti į pasaulį, į kurį greit ateis jos mažylis.
Euforija
Kai kurios besilaukiančios moterys jaučia ypatingą harmoniją: joms nieko netrūksta, yra laimingos, patenkintos, pilnavertės, nuolat girdi komplimentus, jog pražydo ir švyti. Mes visi siekiame tokios būsenos. Kai kurios moterys teigia, jog pastojus išnyko vienišumo jausmas.
Nuolatinis stresas
Svarbu atskirti, koks stresas kamuoja nėštukę:
- objektyvus stresas: vaisiaus vystymosi sutrikimų rizika, nėštumo komplikacijos ir t.t. Reikia konsultuotis su specialistu.
- subjektyvus stresas gali būti pačios įvairiausios kilmės.
- nėštumo metu iš pasąmonės išlenda įvairūs vaikiški pojūčiai, todėl atsiranda ir visai natūralių baimių: ar aš sugebėsiu būti gera mama? Ar aš būsiu panaši į savo mamą? Ir t.t.
- nėštumas pastūmėja greičiau susitvarkyti gyvenimo būdą: kur gyvensite su vaiku? Kaip keisis jūsų gyvenimo ritmas? Ir pan.
Šiuo gyvenimo tarpsniu labai svarbu (jei tik įmanoma) bendrauti su savo mama, ir jausti artimųjų, draugų palaikymą.
Paniška baimė
Baimė mirti, baimė pagimdyti nesveiką kūdikį, vienatvės baimė... Nesibaigiantys naktiniai košmarai... Pačios didžiausios baimės užklumpa trečiojo nėštumo trimestro metu, o ypač prieš pat gimdymą.
Dauguma šiuolaikinių moterų linkę nutylėti savo išgyvenimus ir abejones. Jei jaučiatės itin pažeidžiamos, nusiminusios ir išsigandusios, - netylėkite. Jums reikia su kažkuo pasikalbėti vyru, mama, draugėmis, gydytoju. Vertinga bet kokia pagalba. Užsukite apie tai pasikalbėti su kitomis besilaukiančiomis moterimis į supermama.lt forumą, Nėštukių pašnekesiai
Šaltinis: WomanJournal