Analizuodami vaikų auklėjimo klausimus, mokslininkai priėjo išvados, kad geri mylintys tėvai intuityviai priima pačius teisingiausius sprendimus. Pasitikėkite savimi, nebijokite bendrauti.
Beveik kiekviena moteris, pagimdžiusi kūdikį, ypač pirmagimį, pasijunta kiek prislėgta. Jai atrodo, kad baigėsi nerūpestingo gyvenimo dienos, užgriuvo atsakomybė, atėjo branda. Dabar jau daug ko nepatirsi, nepasieksi, praleisi daugybę progų ir t.t. Liūdesį ir prislėgtą nuotaiką keičia susierzinimas ir nerimas. Žeidžia bet koks menkniekis, nuolat plūsta ašaros. Pasireiškia pogimdinė emocinė krizė. Ji gali praeiti per 1-2 savaites, o gali ir užsitęsti. Tokiais atvejais artimieji privalo padėti mamai ir kūdikiui.
Kad negatyvios emocijos nevirstų depresija, reikia suteikti galimybių mamai išeiti iš namų be kūdikio, nors pusvalandžiui. Mama būtinai turi išsimiegoti, nes nuovargis tik veda į depresiją. Vyras neturėtų pamiršti, kad jo žmona ne tik mama, bet ir moteris. Jai pačiai reikia švelnumo, gražių žodžių ir meilės kupinų žvilgsnių.
Jei tik įmanoma, mamytė neturi pervargti. Jai turėtų tekti tik minimumas namų ūkio darbų. Mama turi mielai bendrauti su kūdikėliu, su džiaugsmu valgyti, mėgautis gyvenimu. Negalima atsisakyti išėjimo į kiną, teatrą ar į svečius. Tegu visa šeima pasistengia, kad mama ir kūdikis jaustųsi patogiai. Rami, sveika ir laiminga mama prigalvoja daugybę mažybinių maloninių žodelių mažyliui kalbinti, bučiuoja jį, glosto ir sūpuoja. Tarp jų užsimezga šiltas ir artimas ryšys. Vaikutis jaučia, kad yra mylimas. Viso to reikia, kad pirmieji vaiko gyvenimo metai praeitų sėkmingai.
Psichologai mano, kad jei mažylis jaučiasi mylimas, apsuptas dėmesio ir švelnumo, jis išmoksta pasitikėti jį supančiu pasauliu ir žmonėmis, susiformuoja tvirtas žmogaus sielos fundamentas: teigiamas santykis su pačiu savimi (esu mylimas, vadinasi geras), pasitikėjimas, gebėjimas teisingai įvertinti save, iniciatyvumas. Toks vaikas būna linksmas, smalsus ir malonus. Jis domisi kitais žmonėmis, sugeba užmegzti ilgalaikius, šiltus ir gilius santykius. Jei mažylis nepasitiki pasauliu, jis auga neramus, nepasitikintis savimi, agresyvus ir užsispyręs. Į kitus žmones žiūri atsargiai, baikščiai. Visų jo kaprizų ir užsispyrimo priežastis mamos elgesys ir nuotaikos.
Apžvelgsime 4 labiausiai paplitusius mamų elgesio tipus:
1. Neramioji. Ją neramina vaiko irzlumas ir kaprizai. Stengiasi taisyti trūkumus, todėl dažnai keičia bendravimo su vaiku stilių: tai pataikauja jam, tai baudžia. Nuolat vedžioja vaiką po įvairiausias klinikas, konsultuojasi su įvairiausiais specialistais. Tai tik blogina situaciją, nes normaliam vaiko vystymuisi nepaprastai svarbus pastovumas. Permainos jį neramina, o mamos dėka jų tik daugėja. Tokia mama pasižymi nenuoseklumu. Jos viduje kovoja daug skirtingų troškimų. Viena vertus, ji siekia taikos ir ramybės šeimoje, todėl nuolaidžiauja mažyliui, kita vertus, bijodama išlepinti vaiką, ima auklėti įvairiausiais draudimais. Toks nenuoseklumas tikrai nepadeda normaliam kūdikio vystymuisi.
2. Liūdnoji. Ji išgyvena dėl nuolat verkiančio neramaus mažylio. Būdama prislėgtos nuotaikos, vengia bendrauti su juo, todėl kūdikiui trūksta motinos meilės ir švelnumo. Tarp mamos ir vaiko nėra artimo kontakto. Kad pakeistų situaciją, mama turi keisti savo požiūrį, jog vaikas yra našta. Jei mamos susierzinimas ir prislėgta būsena nesikeis, jos abejingumas traumuos vaiką, nes vienas pagrindinių jo poreikių bendravimas su suaugusiais.
3. Diktatorė. Tokia mama perša vaikui savo reikalavimų sistemą, nekreipdama dėmesio į atsiradusį vaiko nerimą. Vaiko atsisakymas valgyti, bendrauti su atėjusiais svečiais ar sportuoti liks nepastebėtas, arba bus įvertintas kaip maištas, už kurį reikia bausti. Tokiai mamytei reikėtų blaiviai įvertinti savo auklėjimo metodiką, atkreipti dėmesį ir į mažylio poreikius bei ypatumus. Negalima palikti jo vienumoje keletą valandų, negalima ignoruoti kūdikio verksmo, nes ne visi metodai, aprašyti knygose, tinka būtent jūsų vaikui.
4. Jautrioji. Dėmesinga mama visas problemas sprendžia nuodugniai ir rūpestingai, ji supranta, kada jos kūdikiui sunku. Ji pasistengs įveikti šiuos sunkumus kartu. Primaitinti ir pratinti prie bendro stalo tokia mama mėgina palaipsniui, pasistengia, kad svečiai ir draugai netrukdytų jos bendravimui su kūdikiu. Ji būna linksma ir rami, stengiasi vaikui neužkrauti savo rūpesčių ir prastos nuotaikos. Mama ieško įdomių užsiėmimų savo mažyliui. Ji priima savo vaiką tokį, koks jis yra. Jos reikalavimų sistema yra realistinė, draudimų nedaug, ir jie taikomi nuosekliai. Mama giria vaikutį už gerą elgesį (kad pažaidė vienas, gražiai pavalgė už stalo ir t.t.), peikia už kaprizus (kai atsisako valgyti lieka nevalgęs iki kito maitinimo ir t.t.). Tokia mama visada rami ir geranoriška.
Šaltinis: kid.ru