{mosimage}Bet kuriai nėščiai moteriai gerai pažįstamas baimės jausmas, apimantis artėjant gimdymo terminui. Didžioji dauguma būsimų mamų ima bijoti ne tiek gimdymo, kiek galimo skausmo ir kančios. Kiekvienas žmogus vengia skausmo. Paprastas šios problemos sprendimas – nuskausminimas. Todėl dažnai šiuolaikinei moteriai  gimdymas be nuskausminamųjų priemonių atrodo pavojingas. Vis dėlto, pagrindinė moters gimdymo  kančių kaltininkė – baimė. Gimdymą nebūtinai lydi kančios ir nežmoniški skausmai.

      Baimė – įtampa – skausmas

     Biologinis skausmo tikslas – apsauga. Skausmo rezultatas – raumenų aktyvumo, padidėjimas, įsitempimas, kurio dėka galime apsisaugoti, išvengti pavojaus. Skausmo jutimas glaudžiai susijęs su baimės jausmu prieš pažeidžiant organizmą, o organizmo sužeidimas – su skausmu. Kitaip tariant, baimė yra impulsai, įspėjantys apie pavojų susižeisti, kuris smegenyse asocijuojasi su skausmu. Taip atsiranda stresas – atsakomoji organizmo reakcija, kurį lydi padidėjusi adrenalino sekrecija. Nervinė sistema suaktyvina impulsus, kurie padidina raumenų įsitempimą ir pristabdo vidaus organų funkcijas. Taip siaubingi skausmai sąrėmių metu, kurių taip bijo moterys, gali būti sukelti įsitempimo, kuris neleidžia gimdai laisvai susitraukinėti. Įsitempimo priežastis – baimė. Stresas ir baimė veikia vegetacinę nervų sistemą, o ši – dubens srities organus. Pojūčiai gimdoje priklauso nuo psichinės moters būsenos. Baimė gimdyti sukelia aštrius skausmus ir gimdymo veiklos sutrikimus.

      Ko mes bijome?
     Baimę gimdyti sukelia tiek objektyvios, tiek subjektyvios asociacijos. Yra moterų, kurios be galo trokšdamos turėti kūdikį, užgniaužia troškimą savyje, bijodamos galimų gimdymo skausmų. Kančių, skausmo įsivaizdavimas tampa sąlyginiu dirgikliu, baimės priežastimi, kartais net pasibjaurėjimu.  Kodėl manoma, kad gimdymas būtinai yra kančia? Visos nėščiosios draugužės paprastai jaučia pareigą pasipasakoti jai apie savo gimdymo kančias. Jų pasakojimai persipina su dar keleto  pažįstamų ir giminaičių už širdies griebiančiomis gimdymo istorijomis. Apie gimdymo aktą nuo viduramžių yra tvirtai susiformavusi nuomonė, jog tai pragaro kančia ir patys didžiausi skausmai, kokius tik gali patirti moteris, ir yra pavojingi gyvybei.

      Kokios baimės yra normalios?
     Be visuomenės suformuotos sąmoningos baimės gimdyti, dar yra nesąmoninga baimė, susijusi su mistiniu naujos gyvybės atėjimu į pasaulį, kuri kartu atneš ir naujų permainų į moters gyvenimą.

     Likus keletui savaičių iki gimdymo, nėščioji pradeda jausti visai natūralią baimę dėl neišvengiamai artėjančio gimdymo, ji staiga susizgrimba, kad niekur nuo to nepabėgs. Iš dalies, ji jau nekantrauja greičiau pagimdyti, bet kita vertus, pats gimdymas ją gąsdina.

      Gimdymas gali būti „saldus“

     Kartais išgirstame moterų pasakojimų, apie lengvą, neskausmingą gimdymą. Pavydu? Tokie gimdymai turėtų būti ne išimtis, o taisyklė.
Besilaukiančios pirmą kartą dažniausiai galvoja ne tiek apie gimdymą, kiek apie ateinantį mažylį. Kai tik prasideda pirmieji sąrėmiai, daugelis jų džiūgauja, kad jau greit susitiks su savo kūdikiu. Praktiškai visos moterys sako, kad išgyveno begalinę palaimą, išgirdusios pirmąjį savo kūdikio verksmą. Labai dažnai pasitaiko, kad moterys, nieko negirdėjusios apie gimdymo kančias, pagimdo lengvai ir natūraliai. Moterys, susipažinusios su natūralaus gimdymo metodais, pagimdę savo pirmagimius pasakoja, jog neverta taip nerimauti dėl gimdymo ir teigia, jog pajuto diskomfortą tik pabaigoje, paskutinių sąrėmių ir stangų metu. Apie stangas joms išlieka prisiminimas, kaip apie sunkų darbą, o ne apie nežmoniškas pragaro kančias. Bet nei šis diskomfortas, nei skausmai niekaip nepalyginami su ta laime, kurią jos pajuto išvydę mažylį ir išgirdę jo verksmą. Naujos gyvybės atėjimas – tai ne tik fiziologinis, bet ir dvasinis pasiekimas.

     Gimdymas gali būti „saldus“, jei tik sugebate įveikti visuomenės nuomonės inerciją ir artimųjų spaudimą. Moterys pačios turėtų ieškoti kompetetingos informacijos apie natūralų gimdymą, o ne klausytis gandų ir išsigalvojimų.

      Kaip įveikti skausmą?

     Kas gali padėti? Bendravimas su tomis, kurios išgyveno lengvą neskausmingą gimdymą ir žino, kaip reikia tam pasiruošti. Paprasčiausia susipažinti su tokiais žmonėmis nėščiųjų kursuose. Kad pagelbėtų pasiruošti natūraliam gimdymui, instruktorius/-ė turėtų ne tik išmanyti fiziologiją, bet ir būti geras psichologas bei turėtų asmeninės sėkmingo natūralaus gimdymo patirties.

     Pajuskite atsakomybę už savo gimdymą pati ir ruoškitės tam iš anksto.

Šaltinis: materinstvo.ru