Na ką, baigiau žiūrėti Kuzėjų
...
Sunkokai su juo susigyvenau, ne iš pirmo karto jį žiūrėjau, bet kai įsižiūrėjau, negalėjau sustot, surijau per nepilnas dvi savaites... Skaitydama temas vis galvodavau, na ir kuo Jus tas Kuzejus taip žavi, niekaip nesuprantu, kas ten per serialas. Lygiai kaip ir UM, visom jis buvo kažkas tokio, o manęs jis nekabino nors tu ką... Bijojau, kad ir čia bus tas pats variantas, bet nuoširdžiai klydau...
Nebuvo jame kažkokio super kriminalo, nebuvo įtempto veiksmo. Buvo paprastas žmonių gyvenimas rodomas, santykiai tarp šeimos narių, vyro ir žmonos, tarp brolių, brolio ir sesers, mamos ir dukters... Bet paliko tokį įspudį, kad net nežinau, ką reikės žiūrėt dabar, kad išgyčiau nuo Kuzejaus... Gal komisaras Omeras isgydys
... O Kuzejus Kuzejus, augo mano akyse su lyg kiekviena serija, nuo berniuko išsaugo tikru vyru
... Kartais kaip ir daugumai norėjosi stuktelėti jam per galvą, bet aš jį supratau, palaikiau ir su lyg kiekviena serija vis labiau mylėjau...Giunėjus, per savo galvą, ambicijas, pavydą pasirinko tokį kelią, kurio finišą ir pasiekė, o galėjo būti laimingas, jei nebūtų dairęsis atgal ir kvėpavęs broliui į nugarą... Niekaip nesuvokiu, tiesiog nesuprantu, kaip galima mylėti vieną savo vaiką, jam viską aukoti, viską duoti, o kitą palikti likimo valiai
. Kaip galima nusisukti nuo savo kraujo ir kūno tą akimirką, kai tu esi labiausiai jam reikalingas sunkiausią gyvenimo akimirką, kai vienas tavo žodis galėjo pakeisti viską ir atsukti nugarą sūnui, kuris gal ir nebuvo tavo idealas, bet buvo tavo vaikas. Ir kokia ironija, kad vaikas, nuo kurio nusigręžei, išdavei, vėliau tampa tavo paguoda, petimi ant kurio gali išsiverkti, siena už kurios gali pasislėpti, priima tave gyventi į savo namus ir nieko mainais nereikalauja... Ta padaryti galėjo tik mylinti, ištikima ir sąžininga širdį turintis žmogus, kaip Kuzejus...
Buvo daug gražių akimirkų šiame seriale... Kuzejus ir Dzemre.... Ach vien nuo jų žvilgsnio, nuo jų buvimo tiesiog kartu skraidė man drugeliai po pilvą, šiaušėsi oda
... Ir jie įtikino mane savo meile, tai buvo jų nueitas, išgyventas kelias iki laimingos pabaigos, pareikalavęs daug aukų... Samsuno epizodus, kalėjimo, piršlybos scenas žiūrėjau milijoną kartų, ir manau dar tiek pat žiūrėsiu
...
Galėčiau kalbėt ir kalbėt ir pabaigos nebūtų
...
Iki Kuzejaus man iš turkų serialų pirmoje vietoje buvo Fatmagiul, dabar net nežinau kuris... Ir Kerimas ir Kuzejus kantriai, ilgai siekė savo tikslo, savo mylimos moters... Kerimui reikėjo įveikti savas kliūtis, Kuzejui reikėjo įveikti ne tik aplinkinius, bet ir perlipti per patį save... Abu mano akimis jie tokie panašūs, o kartu ir skirtingi... Reik dar, kad siek tiek susigulėtų mintys, nes dabar grynai padrikos emocijos liejasi
...
P.s. jus man dabar dar priminkit kodėl MB Savasas turėjo vesti Cicek, savo brolio našlę ir tai nebuvo žiūrima kreivai, o kai Kuzejus norėjo siekti Dzemres, visą laiką buvo akcentuojama, kad ji jo brolio buvusi mergina? Kame čia šaknys?