QUOTE(cibulis @ 2015 05 28, 14:24)
Mane dominantis siurblys yra 4,7 kW galios, bet atimame 1 kW galią iš elektros tinklo ir turime realiai apie 3,7 kW galią.
Kas čia per manipuliacijos? 4,7kW ir duoda 4,7kW, nieko nereikia atimti.
Kas čia per manipuliacijos? 4,7kW ir duoda 4,7kW, nieko nereikia atimti.
QUOTE(BangaS @ 2015 05 28, 15:30)
Imčiau 2kW ŠS su mažu horizontaliu kontūru ir nesukčiau galvos. Bet kuriuo atveju COP bus virš 3 net ir įskaičiuojant retkarčiais įsijungiantį teną. Todėl nereikia bandyti savęs pateisinti, kad 5kW ŠS bus pats tas. 2,5kW būtų pats tas su tokiais phpp skaičiais jeigu jais tikėti.
Jūsų gruntas lyg ir vandeningas molis, todėl jums horizontalus kolektorius tikrai tinka. Mano vietoje smėlis - jis man tikrai netinka. Reikia tik gręžinio. 2,5 kW gal ir būtų pats tas, jei būtų galima tikėti PHPP skaičiavimais. Bet gi pats sakote, kad jie dažnai nesutampa su realybe. Reikalinga atsarga. Aš daryčiau tikrai 80 m gręžinį, bet kadangi tarp 80-90 m vandeningas sluoksnis, tai būtų kvaila jo neišnaudoti. Ar blogai mąstau?
Papildyta:
QUOTE(BangaS @ 2015 05 28, 15:32)
Kas čia per manipuliacijos? 4,7kW ir duoda 4,7kW, nieko nereikia atimti.
Taip skaičiuoja Artva ir kiti įrangos pardavėjai, montuotojai. Nes jeigu skaičiuoti, kad siurblys yra 4,7 kW, o iš 1 metro aš gausiu 41 W, tai tokiam siurbliui reikia: 4700/41=115 m.
QUOTE(pagyvenus @ 2015 05 26, 21:39)
Gal galite įdėti linką, kur aprašyta. Kai statėmės skaitydavau, daug įdomių idėjų jis prirašydavo. Būtų įdomu šitą paskaityti.
http://banga.tv3.lt/.....-=(1390036773
QUOTE(cibulis @ 2015 05 28, 12:21)
Jam reikia daug galios, kad greičiau karštą vandenį paruoštų.
Kuo didesnis boileris, tuo mažiau svarbus šildymo galingumas. Pasistatyk 300l boilerį, ir vandenį galėsi šildyti 0,5kW galingumu, jokio diskomforto nepajusi.
Papildyta:
QUOTE(cibulis @ 2015 05 28, 14:24)
O man vienas geoterminio montuotojas lyg ir inžinierius kaip tik aiškino, kad gręžinio gylį reikia vertinti pagal vėsinimo funkciją.
Štai mūsų susirašinėjimas.
Aš: gal pakaks 90 metrų gylio gręžinio.
Jis: Didelės tragedijos nebus. Bet vertinkit vėsinimą. Nemanau kad verta dėl tokios menkos sumos skirtumo rizikuot.
Aš: O vėsinimui gilesnio gręžinio reikia?
Jis: taip vėsinimui reikia gilesnio.
Man irgi pasirodė keisti tokie teiginiai.
Štai mūsų susirašinėjimas.
Aš: gal pakaks 90 metrų gylio gręžinio.
Jis: Didelės tragedijos nebus. Bet vertinkit vėsinimą. Nemanau kad verta dėl tokios menkos sumos skirtumo rizikuot.
Aš: O vėsinimui gilesnio gręžinio reikia?
Jis: taip vėsinimui reikia gilesnio.
Man irgi pasirodė keisti tokie teiginiai.
Teisus ir Milao ir tas grežėjas, tik jie kalba apie skirtingas vėsinimo sistemas. Milao kalba apie pasyvų vėsinimą, gręžėjas apie aktyvų, kurio atveju naudojamas kompresorius ir kompresorius start/stop modelio, o ne inverteris. Vėsinimui reikalingi didesni galingumai nei šildymui.
Bėk šalin nuo aktyvaus vėsinimo, rinkis tik pasyvų. Nors korida ir teigė, kad ne taip ir daug moka už vėsinimą per kompresorių, bet nereikėtų pamiršti, kad pas jį inverteris.
Kas išspręs lygtį? Štai šitas šilumos siurblys. Jo galia - 4,7 kW. Kaimyno už 20 metrų išgręžto vandens gręžinio elektrokarotažas. Klausimas: kokio gylio gręžinio reikia šilumos siurbliui pagal nurodytą geologiją? Užduočiai palengvinti pridedamas toks skaičiavimas.
Papildyta:
1. Ir ką daryti su 300 l boileriu? Jo momentinis pašildymas gal ir reikalauja mažesnės galios, bet kadangi tokio didelio boilerio nereikia, tai nuolatos šildysi bereikalingą vandenį. Kaip be pažiūrėsi išeina tas pats energijos eikvojimas.
2. Aš ir imčiau tą siurblį tik su pasyvia vėsinimo funkcija. Jei su pasyvia vėsinimo funkcija, tai išeina, kad išjungiamas kilovatinis kompresorius ir šilumą/šaltį iš gręžinio paima/varinėja tik cirkuliacinis siurblys, kurio galia apie 50 W. Vadinasi, su pasyvia vėsinimo funkcija visiškai neįdomus gręžinio gylis, t.y. gręžinio gylį reikia rinktis tik pagal šilumos poreikį.
O jei pagal šilumos poreikį, tai prašome išspręsti aukščiau nurodytą lygtį.
Papildyta:
Neprojektuoja.
Papildyta:
Tai pagal kurį parametrą parenkamas gręžinio gylis: namo šildymo + karšto vandens poreikį ar pagal siurblio galią? Siurblys ne inverterinis - 4,7 kW, o namo šildymo poreikis - 2,3 kW.
Papildyta:
Bet juk aš gaunu ne tik patį katilą, kuris gamina namo šilumą. Aš dar gaunu katilą su akumuliacine talpa, kuris ruošia karštą vandenį. Dar priedo ir pasyvią vėsinimo funkciją. Jūs dėsite kažkokias bures, kiti deda žaliuzes. Gal ir efektyvu, bet tai irgi kainuoja.
Man siurblio pasyvi vėsinimo funkcija kainuotų 600 eurų. Argi ne apsimoka? Nereikia papildomo gylio gręžiniui, turiu vėsinimą per grindis. Pirmas aukštas ir taip neperkaitinės, nes yra stogelis. Antras aukštas - ypač vaikų kambariai - gali perkaisti, todėl tenai dėsiu žaliuzes iš vidinės langų pusės. Tos žaliuzės bus šilumą atspindinčios. Jos sugebės "suvalgyti" apie 30 proc. saulės šilumos.
Likutį sutvarkys pasyvi vėsinimo funkcija per grindis ir naktinis bypass. Argi ne komfortas? Ir nereikia jokių burių nuimti, uždėti. Ir kaimynams gražu. O kaimynais reikia rūpintis.
Papildyta:
QUOTE(mintas @ 2015 05 28, 17:37)
1. Kuo didesnis boileris, tuo mažiau svarbus šildymo galingumas. Pasistatyk 300l boilerį, ir vandenį galėsi šildyti 0,5kW galingumu, jokio diskomforto nepajusi.
2. Teisus ir Milao ir tas grežėjas, tik jie kalba apie skirtingas vėsinimo sistemas. Milao kalba apie pasyvų vėsinimą, gręžėjas apie aktyvų, kurio atveju naudojamas kompresorius ir kompresorius start/stop modelio, o ne inverteris. Vėsinimui reikalingi didesni galingumai nei šildymui.
Bėk šalin nuo aktyvaus vėsinimo, rinkis tik pasyvų. Nors korida ir teigė, kad ne taip ir daug moka už vėsinimą per kompresorių, bet nereikėtų pamiršti, kad pas jį inverteris.
2. Teisus ir Milao ir tas grežėjas, tik jie kalba apie skirtingas vėsinimo sistemas. Milao kalba apie pasyvų vėsinimą, gręžėjas apie aktyvų, kurio atveju naudojamas kompresorius ir kompresorius start/stop modelio, o ne inverteris. Vėsinimui reikalingi didesni galingumai nei šildymui.
Bėk šalin nuo aktyvaus vėsinimo, rinkis tik pasyvų. Nors korida ir teigė, kad ne taip ir daug moka už vėsinimą per kompresorių, bet nereikėtų pamiršti, kad pas jį inverteris.
1. Ir ką daryti su 300 l boileriu? Jo momentinis pašildymas gal ir reikalauja mažesnės galios, bet kadangi tokio didelio boilerio nereikia, tai nuolatos šildysi bereikalingą vandenį. Kaip be pažiūrėsi išeina tas pats energijos eikvojimas.
2. Aš ir imčiau tą siurblį tik su pasyvia vėsinimo funkcija. Jei su pasyvia vėsinimo funkcija, tai išeina, kad išjungiamas kilovatinis kompresorius ir šilumą/šaltį iš gręžinio paima/varinėja tik cirkuliacinis siurblys, kurio galia apie 50 W. Vadinasi, su pasyvia vėsinimo funkcija visiškai neįdomus gręžinio gylis, t.y. gręžinio gylį reikia rinktis tik pagal šilumos poreikį.
O jei pagal šilumos poreikį, tai prašome išspręsti aukščiau nurodytą lygtį.
Papildyta:
QUOTE(BangaS @ 2015 05 28, 15:30)
Kreipkitės į Pagyvenus, ji tokius dalykus projektuoja ir turi daug praktinės patirties.
Neprojektuoja.
Papildyta:
QUOTE(BangaS @ 2015 05 28, 13:38)
pas jus reikėtų 2300W+300W viso 2600W. Tikėtina, kad užtektų 60-70m gręžinio. Galima gręžti ne 100m, o 60m, bet tai jau būtų rizikinga, nes visai nelieka atsargos.
Tai pagal kurį parametrą parenkamas gręžinio gylis: namo šildymo + karšto vandens poreikį ar pagal siurblio galią? Siurblys ne inverterinis - 4,7 kW, o namo šildymo poreikis - 2,3 kW.
Papildyta:
QUOTE(BangaS @ 2015 05 28, 15:30)
Imčiau 2kW ŠS su mažu horizontaliu kontūru ir nesukčiau galvos. Bet kuriuo atveju COP bus virš 3 net ir įskaičiuojant retkarčiais įsijungiantį teną. Todėl nereikia bandyti savęs pateisinti, kad 5kW ŠS bus pats tas.
Bet juk aš gaunu ne tik patį katilą, kuris gamina namo šilumą. Aš dar gaunu katilą su akumuliacine talpa, kuris ruošia karštą vandenį. Dar priedo ir pasyvią vėsinimo funkciją. Jūs dėsite kažkokias bures, kiti deda žaliuzes. Gal ir efektyvu, bet tai irgi kainuoja.
Man siurblio pasyvi vėsinimo funkcija kainuotų 600 eurų. Argi ne apsimoka? Nereikia papildomo gylio gręžiniui, turiu vėsinimą per grindis. Pirmas aukštas ir taip neperkaitinės, nes yra stogelis. Antras aukštas - ypač vaikų kambariai - gali perkaisti, todėl tenai dėsiu žaliuzes iš vidinės langų pusės. Tos žaliuzės bus šilumą atspindinčios. Jos sugebės "suvalgyti" apie 30 proc. saulės šilumos.
Likutį sutvarkys pasyvi vėsinimo funkcija per grindis ir naktinis bypass. Argi ne komfortas? Ir nereikia jokių burių nuimti, uždėti. Ir kaimynams gražu. O kaimynais reikia rūpintis.
QUOTE(korida @ 2015 05 28, 21:27)
Gręži 90m ,nes turesi apie 10m vandeningo sluoksnio . Ir šiaip kirtus tik vandeningaą sluoksni statinis spudinis slegis sukelia vandenį į atitinkamą aukštį ,zondas buna apsemtas vandens .
Aš irgi taip galvoju. Kadangi SM įtikino, t.y. darysiu ne 100, o 90 m gręžinį (aišku dar gręžimo metu reikia įsitikinti dėl geologijos), tai pavyks sutaupyti apie 180-220 eurų. Kažkaip reikia atsidėkoti.
Šitoj vietoj biškį nesupratau. Kas tai yra aktyvus vėsinimas, naudojantis gręžinį? Tipo paima siurblys kokių 8-10C sūrymą, ir juo naudodamasis termofikatą per kompresorių atšaldo iki kokių 0C? Teoriškai tai žinoma įmanoma, tik prasmė kokia? Jau 10C grindims žemoka temperatūra, į grindis geriau būtų kiek šiltesni leisti.
Korida, pas jus vėdinimas tikrai aktyvus, per kompresorių? Visada buvau įsitikinęs, kad pasyvus.
Korida, pas jus vėdinimas tikrai aktyvus, per kompresorių? Visada buvau įsitikinęs, kad pasyvus.
QUOTE(mintas @ 2015 05 28, 18:37)
Teisus ir Milao ir tas grežėjas, tik jie kalba apie skirtingas vėsinimo sistemas. Milao kalba apie pasyvų vėsinimą, gręžėjas apie aktyvų, kurio atveju naudojamas kompresorius ir kompresorius start/stop modelio, o ne inverteris. Vėsinimui reikalingi didesni galingumai nei šildymui.
Bėk šalin nuo aktyvaus vėsinimo, rinkis tik pasyvų. Nors korida ir teigė, kad ne taip ir daug moka už vėsinimą per kompresorių, bet nereikėtų pamiršti, kad pas jį inverteris. <{POST_SNAPBACK}>
Bėk šalin nuo aktyvaus vėsinimo, rinkis tik pasyvų. Nors korida ir teigė, kad ne taip ir daug moka už vėsinimą per kompresorių, bet nereikėtų pamiršti, kad pas jį inverteris. <{POST_SNAPBACK}>
QUOTE(Milao @ 2015 05 28, 23:56)
Šitoj vietoj biškį nesupratau. Kas tai yra aktyvus vėsinimas, naudojantis gręžinį? Tipo paima siurblys kokių 8-10C sūrymą, ir juo naudodamasis termofikatą per kompresorių atšaldo iki kokių 0C? Teoriškai tai žinoma įmanoma, tik prasmė kokia? Jau 10C grindims žemoka temperatūra, į grindis geriau būtų kiek šiltesni leisti.
Korida, pas jus vėdinimas tikrai aktyvus, per kompresorių? Visada buvau įsitikinęs, kad pasyvus.
Korida, pas jus vėdinimas tikrai aktyvus, per kompresorių? Visada buvau įsitikinęs, kad pasyvus.
Taip ,per kompresorių .Bet temperatūrą paduodamą į grindis reguliuoja valdiklis ,gali nustatyti lyg nuo 1 iki 22 .
Šitoj vietoj aš tikrai rašiau "vėsinimo", bet androidui kažkodėl atrodo, kad jis geriau žino, ką aš iš tikrųjų norėjau parašyti... 
Tada praktiškai visa mano pasaulėžiūra griūva.
Gi kompresorių naudojant ne tik iki 16 galima atšaldyti, bet ir į minusą nuvaryti. Klausimas tik kompresoriaus galioje.
OK, tada įdomu papildoma informacija apie tą namo-šaldytuvo eksperimentą. Kokia paduodama į grindis temperatūra to eksperimento metu buvo nustatyta? Kokia iš gręžinio ateinančio sūrymo temperatūra buvo? Jei logai automatiškai nekaupiami, tai už tą patį sueis informacija, kokia šiaip paprastai būna iš gręžinio ateinanti temperatūra, kai ŠS dirba vėsinimo rėžimu.
QUOTE(Milao @ 2015 05 28, 22:56)
Korida, pas jus vėdinimas tikrai aktyvus, per kompresorių? <{POST_SNAPBACK}>
Tada praktiškai visa mano pasaulėžiūra griūva.
Gi kompresorių naudojant ne tik iki 16 galima atšaldyti, bet ir į minusą nuvaryti. Klausimas tik kompresoriaus galioje.OK, tada įdomu papildoma informacija apie tą namo-šaldytuvo eksperimentą. Kokia paduodama į grindis temperatūra to eksperimento metu buvo nustatyta? Kokia iš gręžinio ateinančio sūrymo temperatūra buvo? Jei logai automatiškai nekaupiami, tai už tą patį sueis informacija, kokia šiaip paprastai būna iš gręžinio ateinanti temperatūra, kai ŠS dirba vėsinimo rėžimu.
QUOTE(korida @ 2015 05 28, 23:17)
Taip ,per kompresorių .Bet temperatūrą paduodamą į grindis reguliuoja valdiklis ,gali nustatyti lyg nuo 1 iki 22 . <{POST_SNAPBACK}>
QUOTE(cibulis @ 2015 05 28, 21:24)
1. Ir ką daryti su 300 l boileriu? Jo momentinis pašildymas gal ir reikalauja mažesnės galios, bet kadangi tokio didelio boilerio nereikia, tai nuolatos šildysi bereikalingą vandenį. Kaip be pažiūrėsi išeina tas pats energijos eikvojimas.
Kiek sakei suvartoji karšto vandens? 5-6m3? T.y. 166l-200l per dieną.
Dabar, kokios temperatūros tas karštas vanduo? ~70C laipsnių? Tuomet kai leidi iš krano grubiai maišais su puse tiek šalto vandens.
Reikalas tas, kad su jokiu rinkoje esančiu buitiniu ŠS nepašildysi vandens iki 70C, jo temperatūra bus žemesnė grubei 55C-60C laipsnių automatiškai, kai leisi vandenį, karšto vandens naudosi daugiau maišydamas su mažesniu kiekiu šalto vandens.
Bet, atkreiptinas dėmesys, kad ir iki 60C laipsnių vandenį šildyti neapsimoka. Atkreipei dėmesį, iki kokios temperatūros pašildomas vanduo, prie tavo nurodyto išrinkto ŠS COP4,7? Tiktai iki 45C laipsnių. Taigi, norėsi ekonomiškai ruošti vandenį su ŠS jį šildysi tik iki šios temperatūros, ją pakeldamas iki 60C tik kartą per savaitę ar dar rečiau Legionelių profilaktikai.
Kas dabar bus, kai vanduo bus pašildomas iki 45C. Kai leisi karštą vandenį, naudosi beveik tiktai jį, beveik nemaišydamas su šaltu vandeniu, taigi karšto vandens suvartojimas nuo ankstesnio 166l-200l per dieną išaugs iki 300l-400l per dieną ir 300l karšto vandens boileris tau bus kaip tik su dabartiniais tavo karšto vandens suvartojimais.
Papildyta:
QUOTE(pagyvenus @ 2015 05 28, 19:17)
Ačiū
Dar kartę peržiūrėjęs išsisaugotą nuorodą, atkreipiau dėmesį, kad info aš buvau skaitęs ir daugiau, tad paieškojęs diskusijų forume, radau ir detalesnį šio eksperimento aprašymą.
http://banga.tv3.lt/.....-=(2071774204
