A, A+, A++ klasės, Pasyvus namas - 32

Kalbėjau su kaimynu šį rytą. Jis turi kažkokį Samsung oras-vanduo siurblį. Namas ne pasyvus, siurblys galingas, bet galios neklausiau. Eksploatuoja tik pastarąjį pusmetį. Jau buvo sugedęs kompresorius. Garantinis pakeitė, bet sakė gerai, kad buvo židinys, nes sugedo kovo mėnesį.

Lauko bloką užkėlė ant plokščio stogo. Sakė, kad kai miega, tai kartais girdi lauko bloko darbą. Teisingiau gal ne garsą, o vibraciją. Dar priedo tas kondensatas. Jis patenkintas, bet man visi išvardinti niuansai nekelia pasitikėjimo.
Papildyta:

1. Kodėl drąsus teiginys? Kai sakau, kad pagal STR skaičiavimus mano namo energijos poreikis apie 3,6 kW, tai jūs teigiate, kad daug labiau arčiau tiesos yra PHPP skaičiavimai, kurie rodo, kad energijos poreikis - 2312 W arba 2,3 kW. Be to viskas padaryta pagal projektą. Tiesa, skaičiavimuose naudotos ne pačios šilčiausios durys (mano Tilo), gegnės vertintos kaip prastesnės (mano dvitėjos) ir t.t. Manau, kad bet kuriuo atveju 3 kW tikrai neviršysiu.

2. Kur tokią gauti? Gal turite kažką užmatęs?

3. Aš pats suprantu, kad brangu, bet nelabai matau alternatyvų. Oras-vanduo kažkaip nekelia susižavėjimo. Nebent grynai elektrą pleškinti.

4. Nenoriu uždengti čerpių ir gaminti elektros. Čerpės tegul lieka atviros. Dėl grožio. Šiandieną nupjoviau antenos laidą, kuris jau buvo išvedžiotas po namą. Nusprendžiau, kad nenoriu gadinti fasado ir kišti kabelio į lauką ir tada kabinti kažkokią lauko anteną. Pasirodo, kad puikiai TV rodo ir su vidine antena su stiprintuvu. Šiandieną su statybininkais netgi išbandėme tokį dalyką: nunešėme TV į katilinę, kurioje nėra nei vieno lango. Duris uždengėme PIR plokštę. Aišku tarpelis šioks toks liko, bet TV rodė. Kita vertus jau rugpjūtį turėsime optinį Teo kabelį, kuriam po namu jau yra išvestas apsauginis kabelis laidui. Aš dėl lauko antenos atsisakau kabelio, o jūs man siūlote saulės elementus ant stogo. Negražu. Nenoriu.

5. Šildymui tai tikrai vos pusę galios išnaudosime, bet gi dar yra ir karštas vanduo. Kuo jį ruošime? Jam reikia daug galios, kad greičiau karštą vandenį paruoštų. Gal užmatėte kokį pigų šilumos siurblį?

6. Čia nelabai supratau.

Pas Panasonica nustatymuose kiek maciau galima naktini rezima ijungti, skleidziamas triuksmas sumazeja -10 dB jeigu gerai pamenu. Na tegul kaimynas dar paciame miegamajame susimontuoja
Kondensata reikia teisingai nuvedineti ir nebus jokiu problemu.

Mano skaičiavimai irgi būtent tai rodo. Gal ir yra kokio 1000 eurų skirtumas, bet jis nėra esminis. Visos šildymo sistemos per 30 metų galiausiai kainuoja tiek pat. Galbūt jei kažkuri sistema labai dažnai ges, tai skirtumas bus ženklus, bet jei nebus rimtesnių gedimų, tai visos sistemos kainuos tiek pat.

Jei atsisakyčiau pasyvios vėsinimo funkcijos ir optimizuočiau mokėjimą, geoterminį su viskuo galėčiau pasidaryti už 8380 eurus. O jei be pasyvios vėsinimo funkcijos, optimizavus mokėjimą ir katilinės aprišimą darant ne variu, o plastikiniais vamzdžiais, tai išeitų apie 8080 eurų. Be to vertinau, kad atsisakius pasyvios vėsinimo funkcijos, gręžinio gylį sumažiname nuo 100 metrų iki 90 metrų. 4,7 kW siurbliui tikrai pakaktų 90 metrų gręžinio.

Ar verta dėmesio pasyvi vėsinimo funkcija, t.y. verta ją pirkti ar neverta? Visur grindys bus parketlentės tik kai kur (WC, vonia, katilinė, tambūras) akmens masės plytelės. Ar nenukentės grindų danga?

Ar verta katilinės aprišimą daryti su variu? Gal pakanka ir plastikiniu vamzdelių?

1. Kiek esu pastebėjęs, tai phpp visiek tiksliai nesuskaičiuoja. Realbėje nukrypstama į didesnę pusę.
2. Esu užmatęs, tik ne Lietuvoje.
4. Man saulės elementai yra gražiau nei čerpės http://www.solexener...ain_page=page_2
5. Jeigu boilerio talpa padengia paros suvartojimą, tada užteks papildomų 300-500W šiluminės galios karštam vandeniui ruošti. Kitaip sakant kapeikos. Jeigu boileris tik 100ltr, tada jau reiks didelės galios trumpą laiką.
6. pas jus reikėtų 2300W+300W viso 2600W. Tikėtina, kad užtektų 60-70m gręžinio. Galima gręžti ne 100m, o 60m, bet tai jau būtų rizikinga, nes visai nelieka atsargos. Tuo labiau, kad niekas nepragręžus negali pasakyti kiek iš to gręžinio metro išeis paimti šilumos.
7. Aš su variu neaprišinėčiau, nes nėra nei auštos temperatūros, nei didelio slėgio, nei freono sistemoje. Pasyvaus vėsinimo funkcija pas mane bus realizuota atskirai nuo ŠS.

Čia kažkas ne to... Jei jau gręžinio gylis parenkamas priklausomai nuo pasyvios vėsinimo funkcijos naudojimo/nenaudojimo, tai atvirkščiai turėtų būti - jei naudojama pasyvi vėsinimo funkcija, gręžinys kaip tik mažesnis gali būti, nes vėsinimas regeneruoja gręžinį. Tik tiek kad kaip jau buvau kažkada minėjęs, to regeneravimo mastai mano nuomone, niekingai maži. Kalba eitų labiau apie centimetrus, o ne metrus, t.y. daug mažiau nei galimos gręžinio gylio paklaidos. Iš esmės į tai atsižvelgti tikriausiai neverta.

1. Yra tikrai gražių sprendimų, bet reikėjo daryti iš karto. Geriausia būtų vietoje čerpių iš karto dėti saulės elementus. Bet dabar jau per vėlu.

2. Integruotas boileris būtų 180 l. Vadinasi, jei per parą visą išleidi, tai per mėnesį išeina apie 5,4 kubai karšto vandens. Įtariu, kad mūsų šeimai 5-6 kubų mėnesiui tikrai pakaks. Įvertinus, kaip minėjote, kad PHPP suskaičiuoja su paklaida, tai tebūnie namo energijos poreikis 3,6 kW pagal STR. Pridėkime karštą vandenį ir matome, kad 4,7 kW siurblys kaip ir pats tas.

3. Aš irgi galvoju, kad pakaktų kokių 80 m gylio gręžinio. Visa esmė tokia, kad pagal kaimyno vandens gręžinį, vandeningas sluoksnis eina nuo 82 iki 92 m. Kiek suprantu būtų kvaila nepraeiti to vandeningo sluoksnio, todėl optimaliausias gręžinio gylis yra 90 metrų.

4. Man montuotojai sako, kad siurblių visi vidiniai vamzdeliai yra variniai, todėl geriau ir katilinės aprišimą daryti variniais vamzdeliais. Dar atsieit gražiau. Kitą vertus, jei viską izoliuoti, tai nesimatys ten varis ar ne varis.

5. Papasakokite plačiau.

P.S. Ką tik kalbėjau su viena geoterminius darančią firmą. Štai ką jie papasakojo. Tik 1 iš 10 siurblių būna su pasyvia vėsinimo funkcija. Geriausia vėsintis per fankoilus, bet aš jų tikrai nevedžiosiu. Jei darai vėsinimą per grindis, tai reikia dėti bent du rasos taško matuoklius (vieną pirmame aukšte ir vieną antrame aukšte, vieneto kaina apie 40-50 eurų), jei siurblys su pasyvia vėsinimo funkcija, tai reikia daryti kaip ir papildomą katilinės aprišimą, be to grindinio vamzdelius susidūrimų vietose reikėjo izoliuoti juoda izoliacija (mano atveju pilka izoliacija), kad toje vietoje nerasotų ir neįsimestų pelėsis. Žodžiu, pagal ta firma išeina, kad siurblys su pasyvia vėsinimo funkcija ir papildomu montavimu bei medžiagomis gali kainuoti iki 1500 eurų. Tada tikrai neapsimoka.
Papildyta:

O man vienas geoterminio montuotojas lyg ir inžinierius kaip tik aiškino, kad gręžinio gylį reikia vertinti pagal vėsinimo funkciją.

Štai mūsų susirašinėjimas.
Aš: gal pakaks 90 metrų gylio gręžinio.
Jis: Didelės tragedijos nebus. Bet vertinkit vėsinimą. Nemanau kad verta dėl tokios menkos sumos skirtumo rizikuot.
Aš: O vėsinimui gilesnio gręžinio reikia?
Jis: taip vėsinimui reikia gilesnio.

Man irgi pasirodė keisti tokie teiginiai.
Papildyta:

Visgi apsidrausdamas aš imčiau, kad namo energijos poreikis bus ne 2,3 kW, o 3 kW. Pridėkime dar karštam vandeniui ruošti 500 W ir turime apie 3,5 kW. Mane dominantis siurblys yra 4,7 kW galios, bet atimame 1 kW galią iš elektros tinklo ir turime realiai apie 3,7 kW galią. Sistema su minimaliu užmetimu. Man atrodo, kad kaip tik. Štai Artvos geologiniai skaičiavimai. Čia kaimyno vandens gręžinys, kuris nuo geoterminio gręžinio būtų nutolęs daugiausiai per 20 metrų. Pagal jį matyti, kad vandens sluoksnis eina nuo 82 iki 90 metrų. Būtų kaip ir kvaila nekirsti vandeningo sluoksnio.

Visa kita - briedas.
Joooo, be šitų Rūtos taško matuoklių tai tikrai neveiks. O gal Rasos, ar Ritos, painioju aš jas ir jų taškus. Be jų grindys vietoj vėsinimo pradės dainuoti. O kai pradeda dainuoti, tai dar ir Dainiaus taško matuokliai reikalingi. O ta pilka izoliacija tai tikrai šūdas. Pas visus pažįstamus, kurie tokią susidėjo, ne tik kad pelėsis, bet ir žiurkėsis, ir barsukėsis, o pas kai kuriuos net ir smauglėsis atsirado. Nors buvo sudėti ne tik Rūtos, bet ir Dainiaus taško matuokliai.

Ką reiškia jei su vėsinimo funkcija, tai reikia daryti papildomą aprišimą? Darant papildomą aprišimą, pasyvų vėsinimą galima realizuoti visiškai nepriklausomai nuo to, ar siurblys turi tą funkciją, ar neturi, ar ŠS išvis nėra. Ką tada daro ta siurblio funkcija, jei reikia papildomai aprišinėti?

o tas inzinierius skiria kas yra pasyvus vesinimas ir aktyvus ?

1. Negalvojau, kad mokate taip poetiškai kalbėti. O Rūtos, Rasos, Ritos ir Dainiaus taškus gali kontroliuoti pats siurblys, kuris rodo, kokios temperatūros ateina ir koks išeina termofikatas. Realiai kaip ir nereikia jokių daviklių.

2. Dabar aš irgi galvoju, kad tas, kas man aiškino nelabai suprato, kad pasyvi vėsinimo funkcija, kuri jau yra siurblyje, nereikalauja jokio papildomo aprišimo. Jo reikia, jei siurblys neturi šitos funkcijos išeidamas iš gamyklos.

2. Dar kartą pagalvokime kada bus tie 2300W pagal phpp - ogi tada, kai už lango -20C. Tokias dienas per žiemą galima ant pirštų suskaičiuoti, o įvertinus didelę namo termomasę, inerciją "projektinė" šiluminė galia reikalinga dar trumpesnį laiką. Taip pat šį laiką trumpina ir šalčiausių anticiklonų metu šviečianti saulė. Dėl šių priežasčių sau rinkčiausi ŠS galingumą tokį, kokio koks yra šilumos poreikis prie -15C. Nelieka nei 2kW. Toliau, tas keliolika šalčiausių dienų vandenį galima iš dalies pašildyti ir tenu, tokiu būdu prie tų 2kW nieko nebereikia pridėti. Imčiau 2kW ŠS su mažu horizontaliu kontūru ir nesukčiau galvos. Bet kuriuo atveju COP bus virš 3 net ir įskaičiuojant retkarčiais įsijungiantį teną. Todėl nereikia bandyti savęs pateisinti, kad 5kW ŠS bus pats tas. 2,5kW būtų pats tas su tokiais phpp skaičiais jeigu jais tikėti. O gręžti 90m ar 70m tai gal geriau 90m ir vėliau prijungti GŽŠ jeigu per pirmą sezoną glikolio temperatūra nenukris žemiau +3C...+4C, kokios reikia gžš.

4. kuo didesnė sąmata, tuo daugiau lieka nuo objekto. Analogiškai pasakyčiau - grindyse viensluosnis uponoras tai ir katilinėje turi būti tik viensluosknis uponoras.
5. Kreipkitės į Pagyvenus, ji tokius dalykus projektuoja ir turi daug praktinės patirties. Jeigu aš paaiškinčiau kaip tai pasijungti, tai jūs vistiek nelabai suprastumėte kaip tai padaryti. Geriau tegul paruošia projektą ir santechnikai padaro pagal projektą. Iš 1500eur bent pusę tikrai sutaupysite. Gal bus galimybė ir ne iškart įsirengti šią funkciją, o tik to prireikus. Gal vien gžš vėsos užteks...
Tas montuotojas, kuris siūlo ilgesnį gręžinį papildomai įrengiant vėsinimą visai nesigaudo šiuose reikaluose.

Nežinau, bet ką tik vis tiek mane įtikinėjo, kad geriau 100 metrų gręžinys. Su rezervu ramiau. Tik ar jo reikia.