A, A+, A++ klasės, Pasyvus namas - 32

Aš esu pasiryžęs kažkiek ekperimentuoti Kadangi yra apsispręsta dėl židinio, tai pradžiai žiūrėsiu, kaip 80m2 namuką sugebės apšildyti mažos galios židinukas. Be jokių ortakių ir turbinų. Mane visada žavėjo šildymas be jokios elektronikos, termofikato, sudėtingų sistemos komponentų ir pan. Sekanti pakopa, jei prireiks, elektrinis tenas rekuperatoriuje. Esant reikalui, trečioji pakopa būtų grynai elektrinis šildymas. Na ir galiausiai ateičiai, įrengiant šildomas grindis, paliekama oras-vanduo įrengimo galimybė.

Mano polinkis irgi i koki ES oras-vanduo 6kw inverteri, gal ir koks mazesnis pasitaikys kol realiai pirksiu.

Megstu spresti skaiciais, tai prisiskaiciaves ivairiu variantu.

Tai galiu aptarti kelis variantus sildant vandeni grindininiam sildymui:
1) sildymas ir DHW per oras-vanduo (sildymas 2.9 SCOP, vandens ruosimas 2.5 SCOP, reiksmes imtos prastesnes nei deklaruojamos ivairiu gamintoju) sildantis ir dienine ir vakarine elektra
2) sildymas ir DHW tiesiogiai elektra, naudojant naktine elektra su 6kW saules jegaine ir saules kolektoriais
3) sildymas ir DHW tiesiogiai elektra, naudojant naktine elektra su 8kW saules jegaine

Saules jegaines optimizuotos padengti sildymo ir DHW kiekius. Galima dar butu bandyti padengti namo el. sanaudas, butu kazkiek geresni rezultatai.

Ivertinau:
- 2% metine elektros infliacija
- leidziama saules jegaines moduliu "max. degression in performance of 0.7% p.a."
- 30% LAAIF kompensacija

Nevertinau palukanu

Namas 110m2, reikiama sildymo galia ~ 2.8kW/h prie -23C, sildymo poreikis ~7000kWh/sezona (197d., grindu temp. 23C, oro 21C), DHW poreikis ~2522 kWh/metus (160l/d arba 5m3 karsto vandens/men)

Gyvens 4 zmones

Pritekejimai:
200kWh/men nuo el. itaisu
144kWh/men nuo zmoniu (4 zm x 0.1kW/h x 12val/d x 30d)
100kWh/men saules pritekejimai (galima butu skaiciuoti daugiau, bet zinau, kad kai saule spigins, tai bus uzuolaidos uztrauktos


Taigi skaiciai:
1) irengimo kastai = 14500 - 3000 LAAIF = 11500
2) irengimo kastai = 45500 - 12240 LAAIF = 33260
3) irengimo kastai = 48700 - 12600 LAAIF = 36100

po 10 metu (irengimo kastai + eksploatacija)
1) 23295 lt
2) 34463 lt
3) 37005 lt

po 15 metu (irengimo kastai + eksploatacija)
1) 30185 lt
2) 35749 lt
3) 38315 lt

po 20 metu (irengimo kastai + eksploatacija)
1) 35825 lt
2) 37589 lt
3) 40321 lt


Taigi, lieka klausimas ar labai tikite, kad per 10 m. ar 15m. laikotarpi nereikes remontuoti/keisti oras-vanduo siurblio ar keisti saules jegaines inverterio.

Man sildytis tiesiogiai elektra + saules jegaine kolkas atrodo patikimiau, bet pernelyg ilgas atsipirkimo laikotarpis palyginus su 1 sistema, todel planuoju naudoti oras-vanduo SS (o jei dar pavyktu gauti realius SCOP sildymui ir SCOP vandens ruosimui, manau butu zymiai geresnis rezultatas).

Nebent per artimiausius 2 metus pageres situacija saules jegainiu rinkoje.

p.s. sistemos irengimas su sildomais kabeliais/kilimeliais atpigintu sistemos irengima apie 2000-3000 lt.

Prašė cibulis išsamiau, tai pabandžiau.
Panašu kad neįvertinai, kad grindų betoną pas mane saulė šildys ne tiesiogiai per langus, o per saulės kolektorius > glikolį > grindinio šildymo vamzdyną. Na iš tikro tiesiogiai pro langus irgi šildys bet mažiau efektyviai dėl grindų dangos barjero. Tuo savo postu norėjau aprašyti, kurioje vietoje maniškis patalpų šildymo įsivaizdavimas labiausiai skiriasi nuo tradicinio požiūrio.

Sukombinavus gerą saulės kolektoriais pakraunamą ŽŠ su geru priešpriešinių srautų plokšteliniu šilumokaičiu, gal net ir prie tų 98% pavyktų priartėti. Ypač kai labai šalta lauke.
Tarkim lauke -20, viduj +20, jei iš ŽŠ gaunam +10, tai NK jau 75% (25% nuostolių). 90% rekuperatorius paduodamą temperatūrą nuo +10 pakelia iki +19C. 1C nuostolis vs 40C skirtumas tarp vidaus ir lauko - 2,5% nuostolių, arba 97,5% NK.

Tai stai i ka issirituliojo tavo saules silumos akumuliacine talpa po namu . Bet kokiu atveju, mano supratimu. storas betono sluoksnis grindyse yra geris.




Kombinacija su ZS - taip, tai imanoma.

na jus tiesiog neitiketini teoretikai svajokliai. mano name grindys yra 70mm betono, tai isildytos iki 40laipsniu laiko maximum 12 valandu, po 12 valandu betonas atsala iki 20laipsniu ir pradeda salti patalpos. temperatura nesildant name krenta po1 laipsni per para.
Jei tamstos isildysite betona iki 27laipsniu, tai nustojus sildyti po dvieju valandu liks 20 ir oro temperaura name prades kristi. zodziu nieko ypatingo tas betonas neakumuliuoja. stebuklu nebuna, visi stebuklai jau atrasti iki jusu..
saules energija ziema neegzistuoja. ziema yra malkos, dujos ir silumos siurbiai, kas is esmes yra elektra. viskie joniniai sildymai yra zmoniu mulkinimas, melagystes ir naivuoliu zmogeliu smegenu plovimo priemone.
yra tik trys alternatyvos:
1) kietas kuras
2) dujos
3) elektra (silumos siurbliai)
pigiausia islieka kietas kuras, po to dujos, po to elektra. siandien siltam namui nieko geriau uz dujas buti negali. nereikia jokiu katiliniu, jokiu greziniu, jokios prieziuros, katilai pigiausi rinkoje, pigiausias katilo aprisimas, jokio darbo ir jokios rizikos. sugedus katilui, ji galima pakeisti per viena diena. jus pakeiskite per viena diena sugedusi silumos siurbli arba kieto kuro katila. be to, dabar yra garantija, kad djos nebrangs, nes girtas ruskis nebturi monopolijos ir nebegali daryti ko nori rinkoje.

Minėjau, kad pasidalinsiu kaip storinome paprastas gegnes. Kadangi pirminė idėja buvo stogą šiltinti tik iki stygų, tai šešios gegnės virš stygų buvo ne dvitėjos sijos, o eilinės lentos: 20 cm aukščio ir 5 cm storio. Kadangi nusprendžiau šiltinti visą stogą, tai reikėjo sprendimo 20 cm gegnes pastorinti iki 40 cm.

Geriausia mintis būtų tokia: 10 cm sukryžuotų gegnių išilgai ir 10 cm gegnių vėl skersai. Bėda, kad neturėjau 10 cm storio 0,032 liamdos vatos. O imti Knaufinę iš užsienio reikia tik pilnomis paletėmis. Man būtų atvežę apie 9,5 kubų, kuomet reikia tik maždaug 3 kubų vatos.

Kita mintis buvo apačioje esamų gegnių tvirtinti tokią pačią 20 cm aukščio gegnę. Vieną gegnę su kita būtų suklijavę klijais ir susukę 32 cm ilgio medvarščiais. Šiuo atveju medis, nors ir šiltas, bet nėra sumažinamas šalčio tiltas iki dvitėjų gegnių, o ir šiaip konstrukcija sunki, ne itin tiesi, nes mediena gali raitytis.

Todėl mano techninis prižiūrėtojas pasiūlė idėją su stiklo pluošto laikikliais. Štai kaip jos susukome prie gegnių. Tada buvo sudėta vata. Galiausiai vakar atsivežiau 10 cm aukščio ir 5 cm storio lentas. Jas tvirtinome kitoje stiklo pluošto pusėje. Tarp buvusių 20 cm gegnių ir naujų 10 cm lentų liko 10 cm oro tarpas. Šį oro tarpą užpildysime vata ir nutrauksime medienos šalčio tiltą. Patys stiklo pluošto laikikliai kaip ir nėra šalčio tiltas. Šalčio tiltu galime laikyti tik 3 ant vienos gegnės pritvirtintus varžtus ir kelis kampuočius.

Finansiškai toks dalykas kainuoja panašiai kaip dvitėjos sijos. Man atrodo, kad tokia idėja visai tinkama mažesnio nuolydžio gegnių masės priauginimui. Nėra labai brangu, patikima ir be šalčio tiltų.
Papildyta:
Kažkada biesas labai pergyveno, kad mažai vieną vatos sluoksnį užleidžiu ant kito. Gali pasižiūrėti. Čia antro sluoksnio pirma eilė (vienas sluoksnį kitą perdengia 60 cm), antra eilė (perdengimas taip pat 60 cm), o čia trečia eilė. Tiesa, keliose vietose buvo šiek tiek matematikos, bet mažiausias perdengimas yra apie 21-23 cm.

Dar parodysiu kaip stiklo vata laikosi horizotalioje plokštumoje. Čia kitas rakursas. Praktiškai jokio išlikimo. Užleidžiame apie 1 cm. Virves rišime visame stogo plote.

Man mistika tai, kaip gražiai vata užpildo 407 mm tarpą. Vatos storis 200 mm, bet du sluoksniai praktiškai idealiai užpildo 407 mm. Kai kuriuose vietose yra šiokių tokių griovelių, bet iš esmės plokštuma beveik ideali.

Dar liko galutinai neapsispręsta dėl didelės sezoninės ~10 - 20 kubų bačkos garaže. Bet tam dar laiko turiu, nes garažo kaip minimum šiemet tikrai nepradėsiu daryti. Bet giluminio požeminio energijos kaupimo atsisakiau, nes atpigus fotoelementams, giluminis kaupimas pasidarė finansiškai mažiau patrauklus nei investicija į fotoelementus. O ekstremalaus dydžio plyta / baseinas / bačka po namu rūsyje prie mano aukšto gruntinio vandens irgi išaiškėjo, kad per brangus variantas.


Visų pirma betono pas mane daugiau nei 4x kartus daugiau. Pats betonas ne stežkė, o 30cm polistirolo sluoksniu nuo grunto atskirtas plokščias pamatas, be jokių net dalinių šalčio tiltų. Prie tų pačių temperatūrų primetu, kad minėtosios 12 valandų pas mane gali išsitempti iki kokių 5 dienų. Pagyvensim pamatysim...
Neturit svajonės? Dėl ko gyventi?

Sveikinu cibuli su teisingai sudeta vata. Kas zino,jei nebuciau atkreopes demesio kaip butu buve..

Del backos po garazu ir betoniniu plytu silumos akumuliacijai, tai sita ideja nuo pat pradziu buvo absurdas iir negalejo buti igyvendinta.
Del fotovoltines elektrines, tai ziema Lietuvoje jos neveikia. Ziema prasideda spalio menesi ir baigiasi kovo pradzioje. Reiskia sildymo sezonu saules batereikos yra niekas. Lieka malkos, dujos ir elektra.
Del jusu grindu su didesniu kiekiu betono, tai nieko gero jos neistemps, be to, nera jokios prasmes akumuliuoti siluma, jei turite nuolatini dujini sildyma.
Kas del 10-20m3 akumuliacines backos, tai 1m3 backa iki 70 laipsniu mano kkk uzkaitina per viena valanda. 10m3 uzkaitintu per 10valandu kurenimo. 10m3 backos uztektu palaikyti sildyma i grindis dviems paroms. Kitaip tariant, 10m3 statine yra netikslinga, ypac, jei turite kokios nors rusies nuolatini sildyma. Siltam namui akumuliacine statine yra tikslinga tik kai turite periodinio sildymo saltini, tarkim KKK.
Siltam namui siandien matau tik viena nesipjaunanti su logika sildymo buda - dujas. Visos kitos alternatyvos yra arba ekonokiskai beprasmes del investiciju dydzio, arba kompromisines, jei duju neimanoma atvesti iki namo.

Mano kaimynas kuris statosi irgi silta ir seip neeilini nama irgi vata siltina stoga. Vienintelis skirtumas kad visus sudetingus mazgus jis uzpute putom, vietoi difuzines dejo plokstes.

Pries 6 metus as uzpuciau visa stoga PU. Sumokejau tada apie 3500Lt, padare per viena diena. Pasiteisino 1000%. Ant lubu pripyliau 40cm ekovatos, vata supute per puse dienos, pasiteisino irgi 1000%
Mano akimis ziurint vatos pjaustymai ir kaisiojimai tarp gegniu yra megejuska veikla laisvalaikio praleidimui.

O kokias sudėtingas vietas užpūtė putomis? Ir kaip paskui vatą suleido su užpūstomis putomis? Ar aš čia kažko nesuprantu?
Papildyta:

Turiu gerą techninį statybų prižiūrėtoją, kuris išgaudo visus niuansus. Jis man sakė taip: idealu užleisti 60 cm, jei lapas 1,20 m ilgio. Blogiausiu atveju 1/3 ploto, bet ne mažiau nei 20 cm.

Man ir pačiam iki tavo pasakymo buvo aišku, kad vata turi persidengti ir kuo daugiau, tuo geriau. Bet vis tiek ačiū, kad paprotinai.
Papildyta:

Aš PIR/PUR putų nenorėjau pūsti į savo stogą, nes tai yra nuodas. Visai kas kita, kai jis pagamintas gamykloje. Ekovata gerai, bet mano atveju stogas nebuvo jai paruoštas. Be to, ekovata sukrenta ir jos liamda prasta (0,039 prieš 0,032). O jei dar įvertintume projektinę liamdą, tai ekovatos būtų 0,059, kuomet vatos tik 0,034. Skirtumas akivaizdus.

Vatos kaišiojimas nėra megėjiška veikla, jei sieki atitinkamo rezultato. Mano stogo konstruktyvas buvo iki galo neapgavotas ir dar stogininkų patobulintas, todėl ir yra tiek daug niuansų. Jei nebūtų konstrukcinių klaidų, būtų daug paprasčiau šiltinti stogą.

Be to aš 1000 proc. nesigailiu dėl stogo šiltinimo vata. Viduje tikrai komfortiška, nes vata sugeria dalį šilumos. Taip pat vata labai gerai sugeria garsą. Jau ne vienas pastebėjo, kad mano name labai tylu. Čia gal dar ir namo sandarumas duoda tylumą.
Papildyta:

O aš matau daugiau alternatyvų nei dujos. Pirmiausiai - tai optimalaus ploto namas, jokio garažo, paprasta architektūra. Čia jau galima sutaupyti iki 30 000 - 50 000 eurų.