QUOTE(vaikis_ @ 2015 05 19, 21:26)
savo atveju as kazkaip linkstu link kokio pigaus oras-vanduo varianto.
Labai protingai linksti
Kas patars- kaip juo vandeni pasisildyt?
Leist per didesni silumikaiti boileryje?
Leist per didesni silumikaiti boileryje?
QUOTE(korida @ 2015 05 19, 18:44)
Labai protingai linksti
QUOTE(arkava @ 2015 05 19, 21:49)
Kaip ir su visais SS . Naudoti boileri kuris turi didesni silumokaiti boileryje pvz. 150l -1,5m2 ,200l-2m2 ...
TWL atrodo tinkami. Drazice irgi berodz yra su ilgais gyvatukais.
QUOTE(korida @ 2015 05 19, 19:25)
Kaip ir su visais SS . Naudoti boileri kuris turi didesni silumokaiti boileryje pvz. 150l -1,5m2 ,200l-2m2 ...
QUOTE(arkava @ 2015 05 19, 23:06)
TWL atrodo tinkami. Drazice irgi berodz yra su ilgais gyvatukais.
Pvz paleidai per abudu gyvatukus http://www.elmitra.l...ektoriams.2599/
Na mintis liko ta, kuria cituodamas istrynei - jei sildymui naudoti elektra, tai sildyti ora, o ne betona.
Isivaizduojam niuruji ziemos laikotarpi, kai saule pasirodo viena diena per savaite, dvi ar tris. Tarkim tos saules tiek, kad sugeba betono temperatura pakelti 5 laipsniais. Jei elektra naudoju betono sildymui, jis bus pora laipsniu siltesnis nei oras, t.y. kokie 23C. Saulei betona pakaitinus, betonas uzkyla iki 28, kambary 26. Jau karsta, reika praverti abu namo langus, ziema leisti siluma lauk. O jei elektra sildau ora, betono temperatura bus pora laipsniu mazesne nei oras, t.y. kokie 19C. Saule betona isildo iki 24C, kambary pasidaro 22 - pats tas. Betonas po truputi vesta, atidavineja siluma kambariui, elektros kuri laika naudoti nereikia.
Visi skaiciukai cia hipotetiniai, tik tam, kad paaiskinti bendra principa.
Kam tas joninis? Kuo jis geriau uz elementaru tena? Netgi girdejau ganda, kad joninio veikimui termofikate reikia kad butu jonu, t.y. drusku. Tikriausiai nereikia pasakoti apie tai, kokios draugiskos metalui yra druskos.
Isivaizduojam niuruji ziemos laikotarpi, kai saule pasirodo viena diena per savaite, dvi ar tris. Tarkim tos saules tiek, kad sugeba betono temperatura pakelti 5 laipsniais. Jei elektra naudoju betono sildymui, jis bus pora laipsniu siltesnis nei oras, t.y. kokie 23C. Saulei betona pakaitinus, betonas uzkyla iki 28, kambary 26. Jau karsta, reika praverti abu namo langus, ziema leisti siluma lauk. O jei elektra sildau ora, betono temperatura bus pora laipsniu mazesne nei oras, t.y. kokie 19C. Saule betona isildo iki 24C, kambary pasidaro 22 - pats tas. Betonas po truputi vesta, atidavineja siluma kambariui, elektros kuri laika naudoti nereikia.
Visi skaiciukai cia hipotetiniai, tik tam, kad paaiskinti bendra principa.
QUOTE(cibulis @ 2015 05 19, 13:48)
Kam tas joninis? Kuo jis geriau uz elementaru tena? Netgi girdejau ganda, kad joninio veikimui termofikate reikia kad butu jonu, t.y. drusku. Tikriausiai nereikia pasakoti apie tai, kokios draugiskos metalui yra druskos.
QUOTE(arkava @ 2015 05 19, 14:50)
Pasiieskok kas parduoda koki jonini katila, uz koki 200e, pajungsi sezonuo ir bus matyt kas ir kaip. Jo pajungimas - ypac paprastas... <{POST_SNAPBACK}>
QUOTE(vaikis_ @ 2015 05 19, 20:26)
savo atveju as kazkaip linkstu link kokio pigaus oras-vanduo varianto.
QUOTE(korida @ 2015 05 19, 20:44)
Labai protingai linksti
Pas mane taip pat gruntas priesmėlis. Vanduo apie 80m gylyje. Todėl svarstau ar tikrai oras-vanduo nebūtų man geriau už gruntas-vanduo. Mažesnį COP turėtų kompensuoti mažesnės investicijos.
Kai sildomas oras, daugiau energijos prarandama per vedinima, bet betonas buna vesesnis, todel maziau prarandama per grindis. Tingiu daryti sudetingus skaiciavimus, todel pasikliauju nuojauta, kad iseis tas ant to, o jei ir bus koks skirtumas, tai jis bus mizernas.
QUOTE(mintas @ 2015 05 19, 14:55)
Šiuo metu mąstau, kad vis tik protingiau būtų šildyti konstruktyvą t.y. betoną konkrečiu atveju nei orą. Orinis šildymas reikalauja didesnės oro temperatūros nei konstrukcijų šildymo atveju, nes orui reikės ir konstrukcijas šildyti, bet niuansas tas, kad visa ta didesnė oro šiluma ištraukiama rekuperatoriaus su ~80% šilumogrąža. Šildant konstrukcijų pagalba, oras gali būti šildomas iki mažesnių temperatūrų atitinkamai tas oro temperatūrų skirtumas neneša absoliučiai jokių nuostolių.
Prie tokių išvadų priėjau tik po to, kai realiai pradėjau eksploatuoti savo rekuperatorių. <{POST_SNAPBACK}>
Prie tokių išvadų priėjau tik po to, kai realiai pradėjau eksploatuoti savo rekuperatorių. <{POST_SNAPBACK}>
QUOTE(cibulis @ 2015 05 19, 17:52)
kad grindinis šildymas geriau nei orinis šildymas?
Vienos tikrai nedaryciau, kombinuociau abi sistemas, jei sildymas elektros pagalba.
QUOTE
Jei gerai supratau, tai į grindis dėtum kabelius, o ne vamzdžius. Ir grindis šildytum tiesiai elektra.
Taip, tik ne kabelius o kilimelius.
QUOTE
Pažiūrėk tau kai ką nusiunčiau asmeniškai. Ką manai?
naujojo docx formato dabar neturiu galimybes perziuret, rytoj zvilgtelesiu.
QUOTE
Kalbu apie vidų su variu. Vieni siūlo tik su variu, kiti - su paprastai vamzdžiais. O lauko kolektoriui dėti 32 mm ar geriau 40 mm vamzdį?
Nesu santechnikas, o santechnikas man pasake, jei neturi kur pinigu deti, daryk vari, jei nori tos pacios kokybes dek plastikinius vamzdzius. Kaip minejau, jei temperaturos butu virs 90C laipsniu, tuomet tikrai geriau metalas, jis patikimesnis tokiomis salygomis butu, bet tu juk SS statysi, o su juo temperatura nepakils auksciau 60C, taip kad prasmes zaisti su variu nematau.
Del lauko kolektoriaus, tai jei gerai pamenu, pirkau pipelife vamzdzius, o is ju vamzdziu serijos, skirti lauko kolektoriui buvo tik 40mm vamzdziai. Bet kokiu atveju, kuo didesnis vamzdzio diametras, tuo mazesnis tekejimo pasipriesinimas, mazesnes cirkuliacinio sanaudos. Nors is kitos puse, pas tave bus grezinys, tai ten visi nuostoliai apatiniame taske, kur 180 laipsniu kampas uzdetas.
QUOTE(Milao @ 2015 05 19, 21:42)
O jei elektra sildau ora, betono temperatura bus pora laipsniu mazesne nei oras, t.y. kokie 19C. Saule betona isildo iki 24C, kambary pasidaro 22 - pats tas.
Na cia taikai konkreciai sau, nors atrodo, tarsi Cibuliui patarinetum.
Vis tik turiu itarima, kad nusivilsi del betono gebejimo greitai akumulioti saules siluma. Taip betonas viena laidziausiu silumai statybiniu medziagu, bet trumpa pasirozdziusi saulue isildys tik pirmus kelis betono milimetrus, pakeldama ju temperatura gerokai auksciau, tad ir temperatura patalpu viduje sukils, o pasisleps saule, ir tai silumai is keliu milimetru betone pasiskirscius giliau, bet atidavus kita dali silumos orui, betono pavirsiaus temperatura greitai nukris ir patalpos vidaus oras greitai atves.
Taip, del betono temperaturos sokinejimas bus gerokai tolygesnis nei tokiame paciame name su parketu, bet jis vis tiek bus, ir platesniame diapazone nei bandei pavaizduti.
Papildyta:
QUOTE(Milao @ 2015 05 19, 21:51)
Kai sildomas oras, daugiau energijos prarandama per vedinima, bet betonas buna vesesnis, todel maziau prarandama per grindis. Tingiu daryti sudetingus skaiciavimus, todel pasikliauju nuojauta, kad iseis tas ant to, o jei ir bus koks skirtumas, tai jis bus mizernas.
Viskas pirmoje eileje priklauso nuo rekuperatoriaus silumograzos NVK. Maniskiame su apie 80% NVK garantuoju, kad nuostoliai keleriopai didesni nei per grindis su mazdaug 30cm ar dar daugiau EPS. Jei rekupo silumograzos NVK butu apie 98% tada gal ir per grindis daugiau iskeliaus, bet sutik, 98% NVK tai dar ne sios dienos rekuperatoriuose.
Ne gandas - tiesa. Daug eksperimentavom su tuo.
Drusku pagalba kW sanaudas galima sumazint 2-gubai, trigubai.
Netgi girdejau ganda, kad joninio veikimui termofikate reikia kad butu jonu, t.y. drusku. Tikriausiai nereikia pasakoti apie tai, kokios draugiskos metalui yra druskos.
Drusku pagalba kW sanaudas galima sumazint 2-gubai, trigubai.
QUOTE(Milao @ 2015 05 19, 20:42)
Netgi girdejau ganda, kad joninio veikimui termofikate reikia kad butu jonu, t.y. drusku. Tikriausiai nereikia pasakoti apie tai, kokios draugiskos metalui yra druskos.
