Įkraunama...
Įkraunama...

A, A+, A++ klasės, Pasyvus namas - 32

.... tam ir reikia pasirupint nesildomos palepes vedinimu,, kad tie nukrite i vata (ar ant pleveles) lasiukai greit isgaruotu....


QUOTE(cibulis @ 2015 05 08, 11:58)
Kiek man pavyko surinkti informacijos, tai būtent taip ir reikia padaryti: užtiesti difuzinę ant viršaus.  Kiti sako, kad užtektų tik priešvėjinės vatos, bet man difuzinė atrodo patikimiau.

Kai lauke buvo apie nulį per paskutines Kalėdas ant difuzinės iš vidinės pusės buvo šerkšno. Aišku stogas buvo neapšiltintas ir šildymo jokio nebuvo gal dėl to buvo didesnė drėgmė name, bet difuzinė buvo aiškiai apšerkšnijus. Atšilo ir šerkšnas tapo vandens lašais. Jei tas vanduo spės išgaruoti per difuzinę, tai bus gerai, bet jei papūs vėjukas, tai jis tuos lašus nukratys žemėn. O jie kris ant vatos. Mano supratimu net ir priešvėjinė vata nemėgsta vandens. Todėl jei ten būtų difuzinė, tai tikrai būtų geriau. Bet kaip ją ten įrengti, neįsivaizduoju. Gal aš klystu, bet dėl visų šitų niuansų pasirinkau viso stogo apšiltinimą.

Atsakyti
QUOTE(Evil_e @ 2015 05 08, 12:48)
Sveiki,
Turiu klausimą del vatos apsaugojimo nuo vejo:


Virš murloto tik 5cm vatos matosi paveikslėlyje. Nepadarykit tokios klaidos.
Perdangos šiltinimas iš pradžių atrodo elementarus, o vėliau pasirodo, kad tai gana sudėtinga norint padaryti normaliai. Siūlyčiau sumontuoti karkasą ir uždengti vatą priešvėjine MPP plokšte. Virš jos tarpelis ventiliavimui ir ant viršaus sudėti neapipjautų lentų, ant kurių bus galima sukrauti nenaudojamų daiktų ar dar ko, kad sandėliuke vietos neužimtų. Vistieks teks pasidaryti įėjimą į tą palėpę.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo BangaS: 08 gegužės 2015 - 13:30
QUOTE(BangaS @ 2015 05 08, 10:02)
Vata išpjaustyta kaip eps'as, neblogai.

Tikrai, kad taip. Štai ką šiandieną prie pat kraigo pjaustė. Šitie vatos gabalai sulipo štai čia. Įdomiausia, kad aš tokio dalyko neprašiau ir net minčių nebuvo. Patys pjausto ir patys taip sugalvojo. Einame sunkesniu keliu, bet rezultatas tikriausiai bus geras. Aš galvojau, kad teks iš įvairiausių gabaliukų sudėti vientisą gabalą sudėtingose vietose.

Dar jei kam įdomu, tai stiklo vata be virvučių puikiai laikosi ir horizontalioje plokštumoje. Vata čia kaba jau kokias 2-3 dienas: jokio pokyčio. Galvoju gal įdėjus antrą sluoksnį reikėtų ištempti ir virvutę, bet dar nežinau.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 08 gegužės 2015 - 16:05
QUOTE(arkava @ 2015 05 08, 10:18)
palepej, nori ar nenori, vasara bus karsta.
Galvojau, ir as apie vent. angas - bet kai susikale frontonas, apsisiltino perdanga - paaiskejo, kad ventiliacijos per stoga - daugiau nei reikia... be jokiu ertmiu.

O uzlipima i nesildoma trikampi numate (na kad butu galima stebeti stogo bukle)?
Atsakyti
QUOTE(cibulis @ 2015 05 08, 12:02)
..
Mano situacija buvo analogiška. Ilgai svarsčiau ir nusprendžiau šiltinti visą stogą bei nedaryti jokių ventiliacijų frontone. Tai lėmė ir kelių šalčio tiltelių eliminavimas (kai šiltinu visą stogą), papildoma patalpa sandėliavimui (darysiu liuką į palėpę ir sandėliukas bus tenai papildomas) bei galimybė apžiūrėti, remontuoti visą stogą.

Be to ant stygų suklotą šilumos izoliaciją reikia tinkamai apsaugoti nuo drėgmės ir vėjo, šiaip sako, kad difuzinė mėgsta, kai šiltinimo medžiaga liečiasi prie jos, nenorėjau ne per centrą išpjautų vėdinimo skylių, visokių optinių apgaulių kaip padaryti, kad būtų per lyg ir per centrą išpjauta skylė ir t.t. Tikiu, kad pasielgiau protingiau apšiltinęs visą stogą nei tik iki stygų.

Mano asmeninis patarimas: jei iš anksto nepadarei skylių frontone, o fasadas apšiltintas, tai šiltink visą stogą. Bet sprendimas tavo.
Papildyta:

..


Jei siltinam iki kraigo virsaus:

Pas mus yra ne tik stygos bet ir spyriai (M raide) virs stygu (nuoroda),o tai reiskia daug kruopstaus darbo su vata (imanoma), taciau garo izoliacija padaryti kokybiskai su PIR plokste manau misija neimanoma, nes kiekviena M raides spyriu reikia apeiti sandariai.

Cibuli PIR plokstes desite iki kraigo virsaus? Jei taip, kaip sandarinsite apie stygas, kurios kerta PIR plokstes?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo VilkasPilkas: 08 gegužės 2015 - 22:29
Taip, yra liukas uzlipimui. Ir dalyje pastoges padarytas karkasas su grindimis - kazkam susideti (10-15m2).

QUOTE(VilkasPilkas @ 2015 05 08, 21:10)
O uzlipima i nesildoma trikampi numate (na kad butu galima stebeti stogo bukle)?

Atsakyti
Pistoletus irgi turiu du, bet antrą vis dar "prisaugau" pakuotėje smile.gif Anūkams gal... smile.gif Bet sekantį kartą kai reiks sandarinti, suksiu sandarinimo putas ant naujo pistoleto. Anūkai nusipirks patys smile.gif

O kaip pamatei pistoleto vidinį paviršių? Ardei? Jei ardosi, gal dar neskubėsiu, nes pats ardymas turiu įtarimą kad prisidės prie "akmenų" formavimosi. Kol kas balionėlius keisdamas nepraplaudinėdavau, išskyrus tą vienintelį panikos atvejį. Paprastai sukietėjimai atsiranda ant galiuko išorės, tai pamerkiu galiuką į mažą buteliuką pigaus denbraven nesukietėjusių putų valiklio, keletą minučių palaikau, ir skudurėliu nusibraukia nesunkiai. Kitose pistoleto vietose teflono sluoksnis išgyvena neblogai, net visiškai sukietėjusi puta nutrupa nesunkiai.
QUOTE(mintas @ 2015 05 07, 18:02)
Aš šiam reikalui turiu du pistoletus. Niekad nebus taip, kad vienos putos jau bus pasibaigusios, kai kitų prireiks, o nuiminėti neišpurkštų putų balionėlį, ilgai prastovėjusį ant pistoleto yra bloga idėja, nes labai dažnai nesuveikia balionėlio vožtuvas ir visos nesunaudotos putos išsipurškia lauk. Pistoletas tikrai pigiau kainuos, nei toks putų švaistymas.

O sandarinimo putų plėtimasis paprastai didesnis, bei putplasčio tarpų užkamšymui aš žiūrėčiau su didesne plėtimosi jėga. Langų sandarinimui vėl reikia kitokių sandarinimo putų, nes jiems jau netinka didelė plėtimosi jėga, gali iškraipyti langų rėmus, todėl jiems reikia dar kitokių sandarinimo putų. Gerų klijų kaina paprastai būna gerokai didesnė, tad jų naudoti užsandarinimui finansiškai neapsimoka, tikrai pigiau nusipirkti dar vieną pistoletą.

Tas penosil sustingusių putų valiklis, gerai sustingusių putų vis tiek nenuvalo. Pas mane ir mėnesius būdavo užsuktas, bet sustingusios putos taip ir likdavo ant pistoleto vidinių paviršių sukietėjusios į "akmenį".

Ankščiau stengdavausi keisdamas putas praplauti su tais valikliais, bet vėliau balionėlius keisdavau, be jokio tarpinio pravalymo. Skirtumo nepajutau. <{POST_SNAPBACK}>
Atsakyti
Naudoju irgi du pistoletus. Vienas fuflo (iš pigiausių) jau pavargo ir nebelaiko atgalinis vožtuvėlis nuimant putų balionėlį. Vėliau jau ir rankenėlė pradėjo sunkiai spaudinėtis. Vienam buvo poliuret. klijai, o kitam elastingos putos. Bet buvo kaitaliojama, tai negalima teigti, kad balionėlio turinys įtakojo pistoleto gadinimąsi. Nusipirkau ir antrą tokį patį (tas kur geresnis). Labai patogu du turėti, pliusus jau išvardino mintas. Jau nuo praeitos vasaros pistoletuose buvo kokios nors putos ir keičiant nebuvo praplaunama. Tai tas brangesnis vis dar kaip naujas. Štai toks:
user posted image
Atsakyti
QUOTE(VilkasPilkas @ 2015 05 08, 22:29)
Cibuli PIR plokstes desite iki kraigo virsaus? Jei taip, kaip sandarinsite apie stygas, kurios kerta PIR plokstes?

PIR montuosiu per visą stogą iki pat kraigo. Teisingiau būtų sakyti: šiek tiek žemiau nei iki kraigo jis užsisuks, t.y. viršus bus ne smailus, o kaip nupjautas trikampis. Gal pavyko paaiškinti. Čia tokį pasiūlymą man davė techninė priežiūra. Dar galutinio sprendimo nėra.

Kaip sandarinsiu prie stygų irgi dar nežinau. Greičiausiai, kad tarp PIR ir stygų purkšiu elastingus poliuretaninius klijus ir klijuosiu kažkurią Siga juostą.

Gal turite kažkokių pasiūlymų?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 12 gegužės 2015 - 18:53
QUOTE(cibulis @ 2015 05 12, 18:53)
PIR montuosiu per visą stogą iki pat kraigo. Teisingiau būtų sakyti: šiek tiek žemiau nei iki kraigo jis užsisuks, t.y. viršus bus ne smailus, o kaip nupjautas trikampis. Gal pavyko paaiškinti. Čia tokį pasiūlymą man davė techninė priežiūra. Dar galutinio sprendimo nėra.

Kaip sandarinsiu prie stygų irgi dar nežinau. Greičiausiai, kad tarp PIR ir stygų purkšiu elastingus poliuretaninius klijus ir klijuosiu kažkurią Siga juostą.

Gal turite kažkokių pasiūlymų?


Man medzio (jusu atveju styga, mano styga + spyriai) ir PIR plokstes sandarinimo vieta labiausiai ir kliuna. Jei vis tik mums reikes siltinti iki kraigo (del rekupo vamzdziu), tuomet gal geriau, paprasciau butu naudoti ne PIR plokstes, o PUR uzdaru poru putas.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo VilkasPilkas: 13 gegužės 2015 - 09:32
Atėjo laikas pagalvoti apie apsaugą nuo saulės ant langų. Kadangi namo sienos gryni PV ir PR,o, stogas dvišlaitis, tai su stogo šėšėliavimu nesigauna nieko gero išspausti - PR nuo ryto iki 2 val kaitinami, o PV nuo 12 iki vakaro. Reikia šėšėliuot beveik 12m2.

Apsvarčiau galimus variantus:
1) markizės ant langų - labai didelė kaina, daug montavimo taškų (šalčio tiltų), atrodo griozdiškai, turi saugoti nuo lietaus ir vėjo (su automatika dar brangiau).
2) fasado roletai - užsitraukus vistiek patenka šiluma, o šviesos mažokai, brangiau nei fasado žaliuzės.
3) balkoninės markizės - pigiau nei įprastos markizės, bet tas pats su montavimo taškais, prielipa prie sienos, turi saugoti nuo lietaus ir vėjo (su automatika dar brangiau).
4) fasado žaliuzės - svarsčiau kaip realiausią variantą, nes kaina atrodė įkandama, šviesos daugiausiai visų kitų variantų atžvilgiu. Parodose kalbėjau, tai minėjo, kad kaina maždaug nuo 220lt/m2 (be dėžių), bet kai gavau skaičius su viskuo (žaliuzės, kreipiančiosios, automatika, pultelis, montavimas) tai kaina virto vos ne į 500lt/m2. Tokiai kainai nepasiruošęs....

Terasos nenoriu daryti, nes šviesos į kambarius po 3-4m stogu ne per daugiausiai patektų.

Kadangi namas 110m2, tai galvoju, kad reikės įsivertinti kiek kainuotų vėsinimo sistemos įsirengimas, t.y. prie oras-vanduo šildymo sistemos prijungti vidinį orinuką.

Pagal Narvid skaičiavimo pvz, kokią lauko temp. reikėtų imti, ir kiek dienų skaičiuoti?

Iš lempos paėmiau 30d. vid. 30C (tiek dienų realiai nebus perkaitimo, ir tokios temp. nebus irgi smile.gif
Tokiu atveju per sienas ir vėdinimą gaunasi nuostoliai 175kWh/vasarą. Su kondicionierium COP apie 5 - 175kWh/5COP=35 kWh elektros. Nedaug

Įvertinus pritekėjimus per langus su q=0,49 (3stiklų paketas su GNP) ir a=0,9 situacija kitokia - per 3 vasaros mėnesius viso max 3000kWh pritekėjimų. Dalis jų bus sugerta naudingai po apniukusių, lietingų dienų, bet vardan tikslumo imu max.

Taigi, 3000kWh/5COP *0.5lt/kWh = 300lt/vasarą.

Jei papildomas blokas kainuotų apie 2000lt + montavimas, tai vėsinimo sistema tik po 11 metų būtų brangiau už pradinę investiciją į fasado žaliuzes (kurių atvejų, vistiek reikėtų kažkiek vėsintis/arba nesivėsinti ir jausti diskomfortą).


Ką Jūs manot? kiek klaidingi galėtų būti mano vertinimai?

Gal yra kokių variantų laikinai prikabinti prie stogo karnizo vasaros metu?
Atsakyti
QUOTE(skyroja @ 2015 05 14, 21:22)

Gal yra kokių variantų laikinai prikabinti prie stogo karnizo vasaros metu?


Nesvarstėt burės tipo pavėsinės. Ją galima pritaisyti prie namo dvišlaičio stogo apatinių galų (ten kur lietvamzdžiai prasideda), o kitą galą pritvirtinti prie 2m aukščio metalinio vamzdžio kuris pasviręs nuo namo 50-60 laipsnių kampu.

Pas mano pusbrolį taip padaryta, tai man labai patiko.
Žiemai tą burę nukabinama.

Pagooglinkit "shadow sail", pamatysit daug idėjų.
Atsakyti