QUOTE(arkava @ 2015 05 08, 06:43)
Ka reiskia tie 50/85? Plotis? Lenkiama?
Taip, ji gamykliškai yra
padalinta minėtu santykiu, todėl tikriausiai ir brangesnė. Gal ir dėl kitų priežasčių brangesnė, o gal dėl darbo patogumo, nes kai juosta yra labai lipni ir nebūtų padalinta, tai būtų sunku kokybiškai klijuoti kampu. Tiksliai nežinau. Bet tai du skirtingi produktai.
Papildyta:
QUOTE(VilkasPilkas @ 2015 05 08, 09:57)
Tarkime turime nesildoma palepe (arba nedideli tirkampi), plevele virs gegniu yra difuzine (divoroll universal) ale kvepuojanti, stogo danga cerpes. Klausimas ar tikrai reikalinga ventiliacijos angos namo frontonuose, jei plevele kvepuojanti ir praleidzia dregme i lauka?
Mano situacija buvo analogiška. Ilgai svarsčiau ir nusprendžiau šiltinti visą stogą bei nedaryti jokių ventiliacijų frontone. Tai lėmė ir kelių šalčio tiltelių eliminavimas (kai šiltinu visą stogą), papildoma patalpa sandėliavimui (darysiu liuką į palėpę ir sandėliukas bus tenai papildomas) bei galimybė apžiūrėti, remontuoti visą stogą.
Be to ant stygų suklotą šilumos izoliaciją reikia tinkamai apsaugoti nuo drėgmės ir vėjo, šiaip sako, kad difuzinė mėgsta, kai šiltinimo medžiaga liečiasi prie jos, nenorėjau ne per centrą išpjautų vėdinimo skylių, visokių optinių apgaulių kaip padaryti, kad būtų per lyg ir per centrą išpjauta skylė ir t.t. Tikiu, kad pasielgiau protingiau apšiltinęs visą stogą nei tik iki stygų.
Mano asmeninis patarimas: jei iš anksto nepadarei skylių frontone, o fasadas apšiltintas, tai šiltink visą stogą. Bet sprendimas tavo.
Papildyta:
QUOTE(BangaS @ 2015 05 08, 10:02)
Vata išpjaustyta kaip eps'as, neblogai. Meistrai gauna reklamą ir laivę nuo vergvaldžio prarabo, Cibulis turi galimybę išlaužti kokybę. Vienetinis atvejis. Tiek prie vatos niekas nesikrapšto. Realiai reikia ne vatą taikyti prie konstruktyvo, o konstruktyvą taikyti prie vatos ar eps, tada bus kur kas paprasčiau ir kokybiškiau.
Ir aš manau, kad gana išskirtinis atvejis. Ir darbai ilgokai užsitęsė. Ir dėl konstruktyvo sutinku. Būtų nepamestas gegnių žingsnis, iš anksto būčiau žinojęs, kad šiltinu visą stogą, tai būtų galima buvę kitaip išspręsti stogo konstruktyvą ir lengviau, ir greičiau apšiltinti stogą. Bet tenka suktis iš esamos situacijos kaip išeina.
Taip pat manau, kad šiltinam namui reikalinga labai kruopšti meistrų atranka. Vos ne kaip priimant į darbą. Šituos stogininkus aš rinkausi iš kokių 5-6 jei ne daugiau brigadų. Pasirinkimas, kvailų klausimų uždavinėjimas ir žiūrėjimas kaip dirba kituose objektuose truko gerus 3-4 mėnesius. Pasirodo, kad neklydau su pasirinkimu. Tik buvo reikalingas alkotesteris ir šiokia tokia drausmė.
Dabar darbai vyksta taip: rytą apsitariame, ką jie darys, gal kokių yra neaiškių mazgų, vietų ar pan. Vakare atvažiuoju ir priiminėju darbą. Darbų priėmimas vyksta etapais. Išlandžioju visą stogą, kišu pirštus, ieškau paliktų skylių, žiūriu ar dedami vatą neperspaudė difuzinės, ar vata per daug neišsipūtė ir tilps antras sluoksnis ir t.t. Pvz., šį rytą kalbėjome kaip geriau užbaigti patį viršų pirmo vatos sluoksnio, kad antras sluoksnis perdengtų kuo daugiau siūlės.
Jei randu broką, parodau vyrams ir jie kitą dieną jį taiso. Kai kurias neaiškias vietas fotografuoju, siunčiu techniniai priežiūrai, su juo tariuosi ir ieškome optimaliausio sprendimo (beje, po kelių savaičių galėsiu pasidalinti įgyvendintu sprendimu, kaip pastorinti eilines medines gegnes be šalčio tilto, nepigus, bet įdomus sprendimas). Galiausiai, kai sudės visą pirmą vatos sluoksnį, atvažiuos techninė priežiūra ir dar kartą patikrins visą stogą. Dviguba kontrolė. Beje, kai pats kas vakarą palandžioju po stogą, tai nulipu visiškai šlapias lyg būčiau nubėgęs 3 km. Mankšta nereali: vietos pralįsti maža, o dar karšta. Nepavydžiu vyrukams, kurie deda vatą.
