Ei, klausykit, o yra trecia knyga audio? Dinos Rubinos, perklausiau tas dvi ir dabar man verdant uogienes labai truksta to balso ir tlesnes istorijos..heeeeeeeeeelp
Oi atrodo jau radau
Labai aciu Shusha uz tokia rekomendacija...tiesa, as nemegstu knygu apie kara, MOSAD ar KGB, agentus, bet cia..viskas taip supinta, jautriai kalba, gyenimu, kultura muzika, pauksciais...lyg butu sugbejusi atskleisti, kaip Dievas neria zmoniu likimus, vien tik jam matomais, zinomais, spejamais rastais, mazgeliais, akimis..apima tokia begalinis ilgesys, rusiskai ivardija "taska zelionaja", kam...praeiciai, ateiciai, nezinomybei..suvokimui kad daugybe musu paprastu daiktu, minciu , polegiu gali islkiti daug ilgiau, nei mes patys gyvensim
einu klausyt toliau
QUOTE(Aimma @ 2015 06 19, 22:05)
Niekad nesu klausius knygos... Daržą ravėdama dažnai pagalvoju, kad labai reikėtų pradėti klausyti, bet čia pat save subaru: kada bepabūsiu su savim Bet jei taip daržai žels, jaučiu, nusibosiu pati sau
Pradėjau S Rushdie ,,Vidurnakčio vaikus", net gėda prisipažint, kad dar nebuvau skaičius.
Pradėjau S Rushdie ,,Vidurnakčio vaikus", net gėda prisipažint, kad dar nebuvau skaičius.
Aš esu bandžius klausyt,bet taip ir baigėsi tik bandymu. Nugrybauju mintyse kur kitur ir jau nebesuprantu kas ten man ką bumba ausinėse...
O ,šitą du kartus skaičiau Antrą kartą po Džozefo Antono vėl perskaičiau.Daug kas kitaip atrodė,naujom spalvom nusidažė.Beveik ir atleidau S.Rushdie už tai,kad jis šiaip jau gyvenime,tai tikras paršas
As ne ausinese klausau, garsiai is kompo, kaip radija tai ir vyra dar uzkabina, nes jis narze po kompa, kol as braskes ruosiau, ir...uzkabino ji irgi kalba ir istorija
Grįžau prie lietuvių literatūros.
Ilgai ilgai (nes knyga ne iš plonųjų) skaičiau Arvydo Juozaičio Gyvųjų teatrą. Kažkada užkliuvo, kad buvo įtraukta į 2012 m. kūrybiškiausių knygų dvyliktuką, tai buvo smalsu susipažinti. Be to, dramų retai tenka skaityt (paskutinįkart tai buvo gal M. Ivaškevičiaus Madagaskaras, Artimas ir L. S. Černiauskaitės Liučė čiuožia). Autorius išmano istoriją ir namų darbus atlikęs, bet kažko lyg pritrūko, ne viską įkirtau, atsigavau tik skaitydama penktąją dramą iš šešių Prezidentienė (apie Smetonienę). Tos ir stilius patiko, ir veikėjai įsimenantys, ir scenoje tikrai įsivaizduočiau.
Sauliaus Šaltenio Kalės vaikai. Tikėjausi kažko panašaus kaip S. T. Kondroto Žalčio žvilgsnis, tačiau tokio įspūdžio nepaliko... Veikėjai ryškūs, sodri kalba, bet apskritai kąašžinau...
Ilgai ilgai (nes knyga ne iš plonųjų) skaičiau Arvydo Juozaičio Gyvųjų teatrą. Kažkada užkliuvo, kad buvo įtraukta į 2012 m. kūrybiškiausių knygų dvyliktuką, tai buvo smalsu susipažinti. Be to, dramų retai tenka skaityt (paskutinįkart tai buvo gal M. Ivaškevičiaus Madagaskaras, Artimas ir L. S. Černiauskaitės Liučė čiuožia). Autorius išmano istoriją ir namų darbus atlikęs, bet kažko lyg pritrūko, ne viską įkirtau, atsigavau tik skaitydama penktąją dramą iš šešių Prezidentienė (apie Smetonienę). Tos ir stilius patiko, ir veikėjai įsimenantys, ir scenoje tikrai įsivaizduočiau.
Sauliaus Šaltenio Kalės vaikai. Tikėjausi kažko panašaus kaip S. T. Kondroto Žalčio žvilgsnis, tačiau tokio įspūdžio nepaliko... Veikėjai ryškūs, sodri kalba, bet apskritai kąašžinau...
QUOTE(Aimma @ 2015 06 19, 21:05)
Niekad nesu klausius knygos...
kai daugiau važinėjau, klausydavau vairuodama. Man labai patiko. Tik minusas buvo, kai atvažiuoji kur nors, o skyrius dar nesibaigė Tada sėdi ir klausai iki skyriaus pabaigos. Dabar per trumpais atstumais važiuoju, nieko nespėčiau paklausyt. Daugiau niekur neklausau, nes ir mintį pametu, ir šiaip ausinės man nepatinka
As paskaitsa klausydavausi per ausines, bet siaip ausines nesveika, na bent jau man ima skaudeti ausi, matyt labai jautrus tie "garso plaukeliai"
Uogienes padarytoos, dabar bulbves skusiu ir paskutiniai skyriai trilogijos..ale kaip gaila, kad tuoj baigsis
Uogienes padarytoos, dabar bulbves skusiu ir paskutiniai skyriai trilogijos..ale kaip gaila, kad tuoj baigsis
Perskaičiau ir aš Uvę, pradžia man dirbtinoka pasirodė ir nepatiko apie tuos kopjuterius, bet kuo toliau, tuo labiau ėmė patikti, prisijaukinau, labai gyvai, dialogiškai parašyta, nekart balsu nusijuokiau, o kartais ir akys sublizgėdavo
O as isklausiau trilogija Dinos Rubinos..truksta dabar kazko, muzikalumo, sodrios kalbos...o labai reikia, kazko, nes gyvenime tokia sitacija, kad tuoj infarktas bus...
Aš vis dar tik pirmą knygą "skaitau", dar laukia 2 sekančios iš trilogijos.
Kol kas viskas taip, kaip ji pati knygoje ir apibūdino - skiautinys: gabaliukas apie vieną, gabaliukas apie kitą, kažkiek iš ateities, kažkiek iš praeities.
Manau, kad viskas pamažu susregs į vieną darinį, nors jau dabar aiškėja, kas su kuo bus susijęs, tad net baugu darosi, ar bebus apie ką toliau rašyti?
Kol kas viskas taip, kaip ji pati knygoje ir apibūdino - skiautinys: gabaliukas apie vieną, gabaliukas apie kitą, kažkiek iš ateities, kažkiek iš praeities.
Manau, kad viskas pamažu susregs į vieną darinį, nors jau dabar aiškėja, kas su kuo bus susijęs, tad net baugu darosi, ar bebus apie ką toliau rašyti?
BUs bus...man tai labai grazu, kai viskas susipina, sueina i viena juostos rasta
Pasigirsiu, pradėjau skaityti savo pirmąjį gyvenime detektyvą
Jo Nesbo "Sniego senis", ėmiau pirmą pasitaikiusį.
Jo Nesbo "Sniego senis", ėmiau pirmą pasitaikiusį.
QUOTE(Akmenskeltė @ 2015 06 25, 18:34)
Pasigirsiu, pradėjau skaityti savo pirmąjį gyvenime detektyvą
Jo Nesbo "Sniego senis", ėmiau pirmą pasitaikiusį.
Jo Nesbo "Sniego senis", ėmiau pirmą pasitaikiusį.
ir kaip?
Ale mažne žiauriausią išsirinkai iš Nesbo pirmai pažinčiai