Knygų skaitytojų klubas, 92 laida

Kiek zinau, ji su Umberto asmeniskai bendrauja tai gal delto ir gavo taip greitai
Perdavaiu Jusu vertinimus, tai ji labai dziaugesi, kad YRA ZMONIU, KURIE SKAITO

Laba prisijungus Dar kažkokiam magistrui reiks sumokėt mokestį,bet kol kas ir iš manęs niekas nekliančino jokio atkato Magistras slepiasi
Skaitėsi man gerai,kaip Irvingas ir skaitosi,bet gero nieko.Ot tiap Kol tave rasiu irgi gerai skaitėsi.Nieko neprisimenu išskyrus,kad apie tatuiruotes
Man tik Malda už Oveną Minį patiko.Nes apie vaikus.

gera pradžia sveika prisijungus

Dieviškosios ir aš dar nesu skaičius...
gal organizuojam skaitymą balsu (plius daug vyno )

turim giminėje tokią tetulę, kuri skaitymus vis organizuoja - tai Maironio, tai Donelaičio. Pereitais metais mokiausi apie šūdvabalį



Žinai, "1913" be jokios sąžinės graužaties kliūva visiems be išimties - tai visai ciniškai nuo menininkų nutraukia visus šydus Labai rekomenduoju.

** skaičiau seniai, bet vis dar gerai atsimenu. Smarkiai užteršianti knyga man pasirodė

Beje, dėl Eco - man labai labai patiko "Rožės vardas", nebe taip - "Fuko" - o visi kiti man visai nepatiko nusivilti savim ar Eco?

Labas rytas



Man ji "pačiausia" iš Irvingo Gal dėl to, kad pirmoji skaityta, gal dėl to, kad skaityta "gležname" amžiuje (labiau prote )... perskaičiau ją ne kartą, kaskart vis kitaip

O šiaip, Irvingu "apsinuodijau" , "Viename asmenyje" liko nebaigta. Toks jausmas, kad nukvėšo jis su savo klausimais "žemiau juostos" Bet žinau, kad gįšiu prie "Sidro namų" ir "Oveno Minio".

Pirma pažintis su Kafka buvo Metamorfozė, užtikta vertimų almanache - patiko, bet net skaudėjo nuo bejėgiškumo, tai pasisaugodama tokių įspūdžiu privengiau jo. Gal reiktų įsidrąsint

Vartausi dabar Prousto Žydinčių merginų paunksmėje - vis dar nerealus skaitytojos balsas , vis dar sklandus ir puošnus tekstas , bet jau darosi sunku man jausti tą pasakotojo nerimą ir skausmą, ypač dėl nereikšmingų (mano akimis), dalykų - jau kaip negera tokiam žmogui gyvent ant pasaulio...

Skaityklėje kučiuosis su Nesbo Нетопырь. 48 prc knygos likau nesupratusi, kuo čia džiaugtis , veiksmas vangus ir nekabinantis, asmenybės blankios, ypač užkliuvo beprasmiškai išsamus muštynių aprašymas Na, ir 49 procente viskas ėmė ir subangavo, bet jau teko keltis iš lovos, nes visos padoraus rytinio drybsojimo ribos jau buvo peržengtos Dabar sėdžiu ir kurpiu argumentus, kaip atsikovoti iš dukros skaityklę, nes užsižiopsojau, ir pastaroji buvo paveržta (vaikas rado Vonegutą )

Labas Prašom prašom, mes beveik nesikandžiojam



Ji tik atrodo baisiai, bet šiaip lengvai skaitosi, įmanoma per 5 dienas perskaityt - patikrinau



Aš dar galvoju kada pirmas tris tavo minėtas perskaityt, bet šiaip sutinku - ne tas autorius, su kuriuo ateity planuoju "palaikyti" draugiškus santykius



Šitą irgi planuoju skaityt kažkada Bet galvoju, gal reiktų prieš skaitant Eco, "Siono išminčių protokolus" perskaityt?

Su protokolais pritrenkei. Pasižiūrėjau kas tai, parsisiunčiau, kada nors vėliau peržiūrėsiu. "Prahos kapinės" ir manęs laukia, bet kad reikia tokio pasiruošimo, nesitikėjau.
Irvingas man visai nieko, ypač "Malda už Oveną Minį".

Tai, kad knyjoje "Prahos kapinės" viskas aišku Eko pritaikė šią knygą net paprastiems mirtingiesiems (ko nepasakyčiau apie "Fuko švytuoklė"). Nežinau kaip kitoms, bet man pradžia tiesiog stulbinanti pasirodė, negalėjau atsitraukti, o pabaiga nuobodybė

Italiskai (skaiciau, nes kazkodel buvo labai smalsu mokykloje, kai ejome uzsienio literatura, paskui studiju metais ir labai dziaugiausi, nes Veronoje pamaciau Dantes skulptura ir kazkai nesijauciau skolinga , kad pamaciau ir jau buvau skaiciusi.)


Tik lesam, kaip mondros zuvedros

aha dar galėtume į kompaniją priimti kokį italą vertėją

o aš esu grojusi prie Tartinio paminklo - irgi labai gerai pasijutau. Nors grojau ne Tartinį


***dziub, dziub

Nu tai tesiant, esam dainave Verdi prie Verdzio kapo jausmas
Ryk, zuvedra, ryk viena karta

Galima ir abiem. Tada ir kompanija garbinga.

nu, žinot, tik pasitraukiau nuo kompo - jau mano numylėtą Irvingą pradėjo kapoti mondros žuvėdros
erendira, visiškai sutinku su tavim. Aš irgi apsinuodiju, porą metų visai nieko neskaitau, o po kiek laiko sugrįžta Irvingo ir meškos, ir imtynininkai, ir kitas šlamštas. Bet Garpas , be jo niekaip. Gerai, kad priminėt, seniai beskaitinėjau.
O aš savaitgalį perskaičiau 2 knygas (nutrenks už tokį pasileidimą pirma perkūnija).
K. Hosseini ,,Ir aidėjo kalnai" nokautavo... Pamenu, diskutavom apie ,,Bėgantį paskui aitvarą". Tada galvojau sau tyliai, negi ta knyga tikrai verta diskusijų, nes su tuo amerikoniškų veiksmo filmų siužetu pabaigoje, mano akiai, taip rašytojas susimovė, kad išrišimo jam nematyti. Skeptiškų atsiliepimų girdėjau ir apie kitas dvi knygas, tad nieko gero ir nesitikėjau. Bet kaip užbūrė pirmos dvi dalys.... Atsitokėjus bandžiau objektyviai pervertinti, bet neradau argumentų. Gal kiek sentimentaloka. Labai įtaigios brolio ir sesers, dviejų seserų istorijos. Atvirai pasakius, toliau bijojau ir skaityti žinodama autoriaus madą į pabaigą susimauti. Nebuvo tobula, bet nebuvo ir blogai. Patiko knygos struktūra, nes viskas, kas panašu į noveles, patinka. Gal per daug veikėjų, paralelių, tikrai galėjo nebūti Marko ir Graikijos pasakojimo, artėjant prie šių dienų vaizdavimo pasigirsta įkyroka publicistikos gaidelė. Bet patiko, kad ir deklaratyvus, bandymas vengti ideologizavimo, remtis bendražmogiškomis vertybėmis. Nežinau, ar po kelių dienų nesigailėsiu, bet šiandien tikrai rekomenduoju. O tos, kurioms nepatiko, atsiliepkit, atverkit akis, ką aš pražiopsojau, kas ten mane taip užliūliavo.
L. Kepler ,,Smėlio žmogus" jokių atradimų neatnešė. Žinoma, perskaičiau per dieną, bet... Man Kepler knygos primena supermarketų bandeles: didelės, kvepiančios, bet suspaudus rankoje lieka menkas gumulėlis. Bent kokių razinų ar riešutų būtų įdėta....
Tiesa, Dantės skaičiau tik ,,Pragarą" (sunku man vadinti Dieviškąja ) Labai skaičiau, nes tokį darbelį rašiau. Jeigu akį vis užmeti į Boscho paveikslus, tai įspūdis labai neblogas.