QUOTE(Shusha @ 2015 04 02, 18:33)
Dar viena tik ką perskaityta- L.Lavastės "Mes. Lietuviai". Gal nederėtų jos vadinti perskaityta, nes neįveikiau turbūt nei pusės. Reto šlykštumo knyga. Nežinau, gal autorė norėjo sukurpti linksmą, visiems suprantamą ir lengvai skaitomą knygą. Toks įspūdis, kad orientuotasi į "24 valandos" (ar kokių ten dar superinių laidų mūsų TV parodo...) žiūrovą ar net dalyvį. Tą, amžinai viskuo nepatenkintą, amžinai valdžios nuskriaustą, amžinai kažko dėl kitų kaltės netekusi ir piktą ant visų, bet tik ne ant savęs.
Dėl šios knygos visiškai sutinku - man irgi turinys pasirodė panašus į "publicistikos" (ar kokias ten) laidas, tokias kaip "Po srove", tos pačios valandos ir pan. Nors būtų įdomu jos knygą apie suomius paskaityt
QUOTE(giluze @ 2015 04 06, 14:38)
Aš neatsidžiaugiu savo skaitomu "Namu..." Skaitydama bandau įsivaizduoti, ką pasakytų pedagogės apie šitą knygą. Šiaip emocijos verda verda, o mintys dar nesidėlioja. Kai baigsiu skaityti, peržiūrėsiu visas recenzijas, kokios tik papuls
QUOTE(giluze @ 2015 04 06, 20:50)
Nieko negaliu padaryti, man prieš akis mėtė mėtė šitą pirštinę, kol suagitavo, dabar jau aš mėtau. Gražiai vaikus aprašo.
Neįgaliųjų internatas, ir tokia atmosfera, jų gyvenimas, tarpusavio santykiai...
Teko skaityti tokių atsiliepimų, kad pabaigę knygą vėl iš naujo skaitydavo. Bent jau jaučiu, kad iš skaityklės jos netrinsiu. Jeigu būtų galima pirkti gyvą knygą, realu, kad pirkčiau.
Man pavyko
QUOTE(Darbinga @ 2015 04 08, 11:28)
Tutele, aš puikiai suprantu ką turėjo minty espresso, bet man kliūna, kai to didžiarusiško šovinizmo tvaiko pradedama ieškoti visoje rusų kultūroje ir netgi klasikinėje literatūroje. Kiekvienoje, netgi labiausiai ideologizuotoje aplinkoje, visuomet būna žmonių, tarp jų ir rašytojų, kurie neina koja kojon su banda, o pasipriešina masinei psichozei. Galiausiai būkime teisingi, mane galbūt irgi užknisa amerikietiškasis šovinizmas, kuomet kapitalistinė demokratija privalomai peršama visoms šalims, nepaisant kultūrinių - religinių skirtumų, tuo pačiu pridengiant visai merkantilius interesus - kontroliuoti gamtinius išteklius, arba koks nors veidmainiškas europinis politkorektiškumas, už kurio gali būti puikiai maskuojama neapykanta. Amerikietiškos vartotojiškos popkultūros invazija mums tokia įprasta, kad mes ją rijame daug negalvodami ir nesigilindami it popkornus, tačiau yra toje kultūroje ir didingos literatūros, ir gilių filmų, ir puikios muzikos. Man nepatinka, kai viskas sumalama į vieną krūvą ir neįžvelgiama jokių skirtumų tarp "aukštojo" ir "žemojo" meno. Man rodos, juokinga A. Solženycino arba A. Čechovo kūryboje ieškoti rusiškojo šovinizmo dvasios, nors... labai norint visko ten galima įžvelgt, reikia tik tam tikros nuostatos.
Manau kvaila rusų literatūroje visą laiką ieškoti kažkokios idealogijos, smegenų plovimo ar net smegenų programavimo.
Na, o dėl to naujokių gąsdinimo, tai gal jos tiesiog ne ta koja pradeda
Va, ne tokios baikščios lieka. Buvo juk ir tokių, kurias priėmėm, bet jos pačios kažkaip retokai pasirodo arba dingsta visai. Na, pabandai, pabendrauji, jeigu nebeįdomu, netinka, nerandi bendraminčių, eini toliau ieškoti su kuo pabendrauti
Niekada nesiginčyk su kvailiu, nes teks nusileisti iki jo lygio, kur jis sumuš tave patirtimi.
Always read something that will make you look good if you die in the middle of it. - P. J. ORourke
Apie šuniukų temas nežinau - o kodėl jos "uždaros"? 
