Spalvinis tipas

Tai matai, čia gi kiekvieno skirtingas skonis Aš, tarkim, su ryškiom spalvom jaučiuosi stora, neskoninga ir persipuošus, kaip pensininkė su baline suknele "Norfoj" "praktiškomis valandomis"

O su juoda/pilka/tamsiai mėlyna jaučiuosi komfortiškai, taip biskutuką pasimaskavus, ale bet kada galiu išlįst, kai noriu - mato, kai noriu - nemato, kaip kad kai lauki kažko mašinoj - mašiną mato visi, o žmogų viduj - nebūtinai

Gal tai lemia tas reikalas, kad aš jaunystėj esu vaidinus teatre, ir gal kokius 8 metus stovėjau operhauze su ilga raudona suknele, su 6 metrų šleifu, ir su metro kepure su veliumu Nekuriose scenose - centre ir dar ant pakylos Tai mano ir dėmesio noras, ir ryškumo yra patenkintas, užmuštas ir užklotas su kaldra Aš per vestuves nenorėjau "bent kartą gyvenime būti princese", nes princese prisibūdavau penktadienio ir šeštadienio/sekmadienio vakarais privaloma tvarka Jau krūva metų praėjo, bet noro būti centre ir šviesti man dar neatsirado. Matomai, retam žmogui tai reikalinga nuolatos - išmėginti smagu, reikia - galim, bet buitinėj atmosferoj tokio poreikio nebeturiu Netgi gal turiu šiokią tokią alergiją - kai tu žinai, kad gali atrodyt ir princese, ir krokodilu, pagal poreikį, tai realybėj norisi būt kokiu tai tyliu spakainiu elementu, kuris tiesiog turi Maximos kortelę ir perka vitaminus Camelia vaistinėje

jei jautiesi komfortiškai, tada kitas reikalas. Nes tada ir rengiesi dėl savęs, o ne dėl kitų, ką kiti pasakys Nes su spalvom tas pats kaip su rubu modeliais.. kažin ar rinktumėtės kokį sijoną, ilgio iki pusės blauzdų ar ilgą, nes kitiems gražu toks, o pačiai patinka iki kelių. Taigi spjautumėt į tokią nuomonę ir rinktumėtės tokį, koks jums patinka

Jeigu rengiesi dėl savęs, tada rengiesi tiesiog tokiomis spalvomis, kurios tau patinka. Galbūt geltona, galbūt šokolado ar cinamono, galbūt juoda. Yra įvairios situacijos ir sąsajos, privertusios tas spalvas pamėgti. Bet argi tam, kad sužinotum, kokios spalvos tau patinka, reikia nusistatyti spalvinį tipą? Jeigu keiti savo nuomonę apie patinkančias spalvas pagal tai, kokios spalvos ant tavęs gerai ATRODO - tu jau renkiesi pagal kitų žvilgsnius.

Ne visai taip. Patinka ir gerai atrodo - du laaabai skirtingi dalykai. Yra nemažai man patinkančių spalvų, bet aš jų niekada nenešiojau. Ir nenešiosiu. Nes aš su jomis atrodau baisiai. Ir ne dėl to, kad tai nepatinka aplinkiniams, o dėl to, kad tai nepatinka man pačiai. Aš negaliu į save žiūrėt su kai kuriomis iš tų spalvų, man sugenda nuotaika.

Nesuvokti konteksto, nesilaikyti etiketo visai nėra teigiamas SUAUGUSIOS asmenybės bruožas. Kaip ateiti į operhauzą su džinsais. Ir rėk nerėkęs, kad jie geriausiai atitinka tavo asmenybę, ir jokioje situacijoje tu jų neatsisakysi. Nebus taip, kad neįleis. Netgi stengsis pernelyg nespoksoti - bet tai jau jų kultūros ir išsiauklėjimo ženklas. Bet faktas, kad tu ten taip atėjai, nebylos nieko gero apie tave (nebent tau 15 metų).
Papildyta:


Bet tada išeina, kad ne visai dėl savęs rengiesi Pažiūrėkim į vaikus, mergytei patinka rožinė, ir jai ne argumentas, kad netinka, kad ji su ja atrodo išblyškusi. Ji pageidauja rožinės suknelės, nes ta spalva jai pati gražiausia - tai iš tiesų yra rengimasis dėl savęs

hmmmm... o jei aš kažko nesirengiu, nes bijau pasigaut depresiją - čia jau nebe dėl savęs?

Man labai patinko ir tebepatinka WA spalvos, ir rengiausi jom, bet tol kol nepamačiau kad BS spalvos labiau tinka, ir man visiškai vienodai, kad kitiems su tokiom ryškiom spalvom galiu kažkam atodyt kaip nuo proto nušokusi

Papildyta:


o eiti į operhauzą su džinsais tai jau neišprusimas, nežinojimas etiketo,

Dėkui, labai pravers ji man

Šiaip man kol kas irgi nelengva pereit ant ryškių Va ir šiandien svarstau ar eit su raudonu sijonu ar ne ... bet greičiau skarelę pasirišiu raudoną
Papildyta:


Man patinka irgi per centrą, bet aš kaip tik ant viršaus dedu. Paskui pasklaidau ir vualia. O ir šita aukso spalva man viena iš geresnių, nes turiu tų auksinių bent tris, tai šita pati nekalčiausia
Papildyta:


Mums , žinok, Katia kai demonstravo paletes, tai sakė, kad galima imt lyg "professional", kur yra praplėstas būtent neutralių spalvų kiekis. Va tai tau tokios reiktų

Manau mergaitė nori rožinės suknelės, nes jos lelė tokią turi ir jai ji (lelė) labai graži, tai ir ji nori atrodyti, kaip toji lėlė. Taip pat mažos mergaitės mėgsta mamos rūbus, špaklius ir t.t., pati pamenu kaip išsipaišydavau mamos lūpdažiais ir šešėliais, įsispirdavau aukštakulnius, paltą užsidėdavau su kailine apykaklę... dar pirštines su berete... ir sau tokia graži graži būdavau, kaip iš filmo. O mama pasakodavo, kad galvodavo, kad brolis vyresnis mane ištepliodavo piktybiškai, jokios ten kino žvaigždės nė kvapo - o aš mačiau, ibo fantazija neleidžia pamatyt tikrovės. O kai suaugusi moteris rengiasi kažkaip, kas jos nepuošia, o įsivaizduoja, kad taip va įvaizdis ir t.t. - tai ji ir yra tokia pat maža mergaitė, subrendusi moteris žino kaip save pateikti atsirenkant kas jai tinka ir madinga, o ne laksto pas plastikos hirurgus, bando kažką išspaust, ko nėra - žo pateikinėja dešrą saldainių įpakavime, vietoj to, kad pateikt su juoda duona, arba atvirkščiai, na kaip kas kam atrodo skaniau.

Faktas - mes rengiamės ne dėl savęs, nes jai užeitų rūkas tirštas tirštas, ir mes nebematytume vienas kito, mes rengtumėmės tik kad būtų šiltą ir patogu, kaip va aš savo vienkiemį . O kai einu į žmones kažkaip noriu tas spalvas susiderint... ir batelius ne tokius patogius apsiaunu... ibo noriu atrodyt "padoriai", o žinia - padorumas yra išauklėta savybė, ir kas atrodo tinkama dabar, visai nereiškia kad visad buvo tinkama. Jai aš einu į operchausą su džinsais - aš demonstruoju protestą prieš bendras normas, ir nemanau, kad tai daryti padoru tik būnant penkiolikos. Tačiau aš sau meluoju, jai teigiu, kad taip darau - nes man patogu, čia jau tikrai 15-likos taip tik galima .
Jai kalbėt apie juodos ir pilkų spalvų "kėlimą" , tai mane jis žiauriai užknisa (nekalbu kaip juodos naudojimą išreiškiant anarchistinę ar kokią nors dar revoliucinę išraišką)... snobizmas čia kažkos. Suprantu tarnautojai ten visokie ir artimos profesijos - jiems privalu darbe sėdėt neišsišokant, jiems negalima ne tik ryškių spalvų, jiems negalima anei ekstravagantiškų šukuosenų, anei pirsingo, anei tatuiruočiu, anei sijonų trumpų, anei iškirpčių gilių. Tokios taisyklės... bet kodėl mūsuose susiformavo požiūris, kad jau rimtas žmogus irgi taip turi atrodyt? Todėl kad rimtas = nieko nekuriantis, visiškas konservatorius ir snobas?

Bet ir tos vadinamos taisyklės laisvėja, banke griežčiausia apranga tų kur langelyje sėdi, o kitų daug įvairesni kostiumai ir kostiumėliai.
O visur kitur darbo vietose tai labai liberalėja apranga ir išvaizda, pvz kaip tas NASA darbuotojas su skiautere ir išdažytom žvaigždutėm
Ir mada liberalėja, kiek laisvų patogių kirpimų, kiek batų ne su aukštais kulnais ir tt ir tt.
Ir žmonių supratimas pamažu keičiasi, seniau ateisi su džinsais už žmogų nelaikys, o dabar gali ir palaikyti, bijo apsišauti, o gal tu nerealus profas freelanceris, arba ekscentriškas milijonierius
Aišku yra oficialūs asmenys, oficialios progos, protokolas ir tt., bet aš kalbu apie tokį kasdienį gyvenimą.

Bet jeigu dirbčiau korporacijoj ir norėčiau daryti karjerą, manau vadovaučiuosi tuo patarimu "renkis vienomis pareigomis aukščiau" nes ir taip būna sudėtinga gyvent, kodėl nepasinaudoti cheat'ais

O man nepatiko tie pavadinimai - tamsi avietinė tamsesnė už gervuoginę

dėl baltos - kur Dilukai dėjo BSp su tom chaki akim, viena foto su BSp balta. Ji tokia - paprasta balta, ne akinančio baltumo tiesiog.

Man kai ant viršaus dedu auksą jis susimurzina ir nebelieka anei šviesus pakankamai, anei švarus. Aš kol tepdavau pirma tamsias, paskui ant tuščios vietos šviesias - kažkaip nelabai gražiai gaudavosi ne tik su auksu, net ir visai nudiniai taip sau sau. Daug gražiau išformuoju akies obuolio iškilimus ir įdubimus būtent pirma tepdama šviesias. Pabaigai tik su visai tokiu šviesiu brūkšteliu ale blikus... o auksą jai kaip bliką naudot reik gana tamsų makiažą jau darytis. Man gaunasi jau vakarinis nebent. Pas mane sakyčiau ryškus + šviesus dažniau naudojamas, o tamsus labai pilkas...

iliustruoju NASA darbuotoją
bet žinokit jeigu aš skaidinčiau daiktus po planetas irgi žvaigždes ang galvos pasidaryčiau