Spalvinis tipas

Kas liečia Putiną - aš kalbėjau apie tuos kurie jam padėjo iškilti, ir prieš kuriuos jis paskui atsisuko.
O pati politika - tik imidžo specialistų sekmė - t.y. ar jie geba pateikti masėms produktą kurio jie šiuo momentu geidžia. Nes nė velnio nieks negali žinoti kas yra tas žmogus per TV ar kur kitur... aš bent jau nepažįstų nei vieno politiko, tik jų brukamą pakuotę. Esmė, kad męs vadovaujamės senais dar iš SSSR sukurtais stereotipais apie gerus tėvus, mokytojus, inžinierius bei politikus, o galim vadovautis ir naujais. Juk kai kažkoks neformalus įvaizdis taps kaip naujoviškumo, šiuolaikiškumo ir viso ko geidžiamo įvaizdžio dalis, visi puls išsidirbinėt... ir tada nieks jau nebenorės eiti su juoda minimalistine apranga.

...iš esmės kalba eina apie solidumą gi - o solidumas slidus reikalas, kuris kinta labai labai nuo visuomeninių lūkesčių. Na banaliai kalbant maisto nepritekliaus laikais - labai solidu buvo būt gerai įmitusiam, o dabar - valios trūkumo bruožas... Todėl manau, kad tamsūs rūbai - nėra solidumo forma... solidumą priduoda medžiaga, forma, faktūra. Kita vertus aš pati nenoriu rengtis ryškiai - ibo esu per daug nupezus, kad spinduliuot kažką dar į pasaulį, aš priešingai linkus sugert kuo daugiau šviesos ir šilumos (ypač žiema), taip kad remiantis grynai savo patirtimi - nenorėčiau priimti į energijos reikalaujančias pareigas tamsiai besirengiančio...

Tai čia visam pasauly negalima savivaldybėj dirbt su auskaru nosy, nebent kokiam visiškam kaime, kur kitokio nerado Kodėl pasaulyje yra toks požiūris, kad vieni rūbai tinka vienokioms progoms, kiti kitokioms? Kodėl moterys nori atrodyti plonesnės ir jaunesnės, kas joms nuo to geriau? Kodėl verslininkai nori atrodyti solidžiais? Kodėl rūbais žmonės ne tik saugosi nuo šalčio, bet ir bendrauja - išreiškia savo visokias pažiūras, ir ar jos atvirai reiškiamos (NASA inžinierius) ar melagingai (MLM konsultantas), tai čia priklauso ir nuo žmogaus, ir nuo tikslo? Kodėl?

Nu vat todėl, taip yra, ir basta

Aš joks tarnautojas, ir man px visų nuomonė, galiu rengtis kaip noriu. Bet rengiuosi, pvz. juodi batai, mėlyni džinsai, pilkas megztinis, ir kas man neleis? O taturuotės ir šešios apyrankės ant rankų man prie to pilko megztinio labai gerai dera. Tai ką, man dabar nebegalima pilkų megztinių? A pofigu, dar turiu juodų


Man irgi atrodo, kad nelabai sukaustyti. Su visokiom sagėm ir skarelėm taip prasisuka... Praktiškai vienas reikalavimas - švarkas ir nedžinsai, o ką tai reiškia? Nieko nereiškia, dvi bobos su švarkais gali visai kitaip atrodyt...


Nu teip Arba kaimiečiai, kuriems žmona bilietus nupirko Kartais žiūri į porelę - boba su blizgančiu kostiumėliu, sage atlape, karoliais, o šalia diedas - su metus neskalbtais džinsais, megztiniu, o ant pilvo dar kažkoks užrašas Tada keistai atrodo. Galvoji - taigi bazėj prie tų megztinių dar ir švarkus pardavinėja, a negalėjai papirkt?

Dramos, jaunimo teatruose atmosfera laisvesnė.

Bet šiaip jau laikoma, kad visiškai nepasipuošti į teatrą yra blogas tonas Nes teatras yra šventė, ir krūva artistų stengiasi, rengiasi, grimuojasi, kad padarytų mums šventę - galėtų jie irgi su treningais padainuot, o ką, balsas nepasikeis Tai atsivilkimas į darbą su specūra yra tiesiog jų negerbimas, kaip kad ateit į kokias laidotuves su baltais šortais, kur visi su kostiumais, o tu mat dėl savęs, ne dėl kitų rengiesi

Rengiamės dėl kitų. Žmonės socialūs gyvūnai, jie po vieną negyvena ir išvis daug ką daro dėl kitų. Plaukus dažosi (pats tai jų nemato!), mašiną plauna, sveikinasi ir atsisveikina. Ir patikti kitiems nori


Negali, bet iš kitur dažniausiai sunku nuspręst. Vidinės šilumos, pareigingumo ir atsakomybės, katalikiško požiūrio į gyvenimą, dviejų magistrų ir keturių užsienio kalbų nelabai iškart pastebėsi. Kostiumą pamatysi pirmiau

Žiūrėk, kodėl žmonės dažniausiai perka kokias dantų pastas tas, kurios reklamuojamos - TV ar kas nors kitas pasakė, kad jos geros. Gi yra jų dafiga, pilna Maxima, kodėl imt tą, o ne kitą, gal kita irgi labai gera? Ar gražesnė pakuotė ir reklama padaro produktą geresniu? Aišku, kad ne. Bet paprastai žmogus neturi laiko išmėginti visas alei viena pastas, kad sužinotų, kuri geriausia, tad ima pagal įvaizdį... Taip ir su žmogum.

Gal jei tu ieškai darbuotojo, aš tau pasakysiu, kad pažįstu genijų, superinį, savo srities supermeną, pakalbinsiu, gal sutiks jums dirbti, ir atvesiu tatuiruotą, su žvaigždutėm ir be dantų - tai gal tu vis viena jį imsi, nes va, labai gerai rekomendavo. Tai irgi įvaizdis. Bet jei nėra rekomenduoto, imsi tą, kurio gražiausia pakuotė Įeina, aišku, ne tik rūbai, viskas įeina. Visas vaizdas, kvapas, garsas. Iš serijos - tai štai, kodėl visi vyrai tavo eilėje

Vaizdas svarbu Ypač kai tu ne Džiobsas ir tavęs niekas nežino

ir jam kaip priešingybė Bill gates, irgi sukūręs didžiulę kompaniją, tik niekas į jį pro tokią romantikos prizmę nežiūri - imidžas.
Politikoj irgi imidžas, ir nesakyčiau, kad tik pas mus homo sovieticus paveikiami tais triukais, aš manau visam apsaulyje tas pats. Bet turiu pripažinti, kad nors usa politikų debatai tai rimtas reikalas, o ne mūsiškis š...uko drabstymasis, bet net neabejoju, kad ten prie kiekvieno kandidato, jo žmonos, namo, vaikų ir šuns dirba įvaizdžio specai ir apšlifuoja kiekvieną kampą, tas pats su jo kalba gestais ir tt.
Bet apie politiką, Rusiją ir pan. gal nepradedam, o tai ilgai truks kol iki spalvų vėl pareisim


Papildyta:
O kalbant apie operą, teatrą, vestuves ir gimtadienius, arba tiesiog išėjimą miestan penktadienį, laikausi požiūrio, o kada dar pasipuošti ir pasitempti? Ar taip visą gyvenimą ir kriuksinti nosį įdūrus į savo vagą Tik mano supratimas apie pasipuošimą aišku stiprokai skirsis nuo kokios olialialkos.
Ir tos kur trokšta būt princesėm per vestuves gal tikrai per mažai turi progų pasipuošti, šukuoseną pasidaryti, kad visam gyvenimui atsiimti nori. O vyrai, kur turi vieną kostiumą (juodą) visiem atvejams, laidotuvėm ir vestuvėm taip sakant, tai į teatrą - su užrašu ant pilvo, nes matyt jaučia, kad durnokai tas kostiumas atrodo, tai ima "saugų" variantą ir tas jo megztinis išeiginis gal.
Čia kalbu ne iš skurdo kur žmonės aišku.

Kalbant į temą radau tokį blogą, jame labai daug kapsulinio garderobo principu derinių pridėta ir šiaip naudingos info. Rūbai gan tokie paprasti, bet galvoj susidėliot tinka, dėl ko noriu įdėt, kad begalę spalvinių derinių ji sudėliojus
galima šone pasirinkt iš labels spalvą ir tiesiog žiūrėti, arba per viršuj meniu pavaikščioti
čia pvz pasirinkau, kad pastai su persikine būtų
http://www.thevivien...rch/label/peach

Va! Man čia viskas baisiai gražu! Imčiau viską tų spalvų kaip yra, išmesčiau viską iš savo spintos ir šituos susidėčiau!

gal nekeista, ji rašo, kad jos pačios garderobas susideda daugiausiai iš šitų spalvų

Oi oi, kokios geros spalvos, koks įstabus skonis pas žmogų!!!

ėjau pro šalį aprangos parduotuvės, light springai nuogi nevaikščios turiu pasakyt (na tie, kurių skonis ne toks įstabus) Neutralios smėlinės, persikinės, žalsvos: kaip visada šiuo metų laiku parduotuvės nukrautos pastelinėm spalvelėm

O tiems, pas ką įstabus - šakės

Tai aš sakau - NORMALU kad tarnautojai taip rengiasi, savotiška uniforma... ale mūsuose jie mėgsta taip nesirengt. Užtat ne tarnautojai rengiasi kaip tarnautojai ir atseit tai jau solidu. Aš nesakau, kad džinsai solidu, bet solidu - viskas kas susiję su aukštu statusu... tai ir galvoju, pas mus grietinėlė - tarnautojai ar plaktukai...

Papildyta:

nu tikrai begale...

Nu tai matai, kas kam solidu Man nauja audi - solidu, o kai koks milijonierius pasistatys savo naują audi greta naujų korvečių ir lambordžinių, tai jį ten šikpopieriu apmėtys O kokiam Kalabybiškių kaime 20ties metų mersas - vietos mafijozo, ir jis yra prestižo viršūnė

Tai ir čia taip, kas kam prestižas

Kaip keistai diskusija užsisuko Aš viso labo tenorėjau pasakyti, kad Mute, sakydama, jog savo spalvinio tipo spalvomis rengiasi dėl savęs, iš esmės vis tiek rengiasi dėl kitų akių - dėl to, kaip ji, jos manymu, atrodo kitiems.

O dėl tolesnės diskusijos - aš pati tikrai į darbą kostiumėliais nevaikštau, mano profesija apskritai didžiąja dalimi kūrybinė, atmosfera laisva, niekas nieko neverčia. Bet vis tiek nemanau, kad labai ryškios, vaikiškos spalvos tinka ne laisvalaikiu ir ne šventei. Ir tas poreikis "save išreikšti" per drabužius, protestuoti, pasakyti kažką socialiai svarbaus - nemanau, kad pats geriausias, nes brandesnis žmogus tam reikalui turi kitų, veiksmingesnių priemonių. Aš pati kažkadaise, kai dar dirbau akademinį darbą, paskaitas skaitydavau pasipuošusi dygliuota apyranke ir kaustytu kniedėmis diržu. Taip, tai buvo savotiškas protestas, noras reabilituoti tetų ir dėdžių nurašytą kaip nieko svarbaus visuomenėje nesugebančią nuveikti "degradų" subkultūrą. Parodyti, kad TOKIE būna net dėstytojais!! Bet dabar truputį juokinga, kad taip dariau. Tai, kas slypi po tomis spalvomis, po to stiliaus drabužiais, kur kas veiksmingiau ir geriau išreikšti adekvatesniais būdais. Saviraiškai erdvės turiu marias - man nebūtina savo kūno išstatyti kaip kažkokios stilistinės ar spalvinės provokacijos, kad pasakyčiau tai, ką noriu pasakyti. Darbuotojas su išskustais smilkiniais ir žvaigždutėmis atrodo žavingai - tačiau, jeigu jo asmenybei, būnant nebe paaugliu, vis dar reikia šitaip "išsirėkti", su ja gali būti ir kažkas ne visai gerai. Aišku, kitas variantas - galbūt ta asmenybė iš tiesų tokia plati ir gili bei spalvinga, kad nebetelpa savo kūno viduje ir kunkuliuodama veržiasi per kraštus. Arba jis nori, kad apie jį taip manytų. Žodžiu, kaip darbdavys aš į tokį žiūrėčiau šiek tiek atsargiai.