A++ namas nuo pamatų iki stogo 2015

Geri stiklai.
Balansas yra šilumos nuostolių sulyginimas su šilumos gavimo būdais. Grafike visai nepavaizduoti namo šiluminiai nuostoliai, todėl sunku susigaudyti. Taip pat nenurodyta kokia dalis išorinių saulės pritekėjimų yra panaudojama namo šildymui, o kokia dalis lemia namo perkaitimą ir įtakoja vėsinimo poreikį, kuris taip pat turėtų matytis grafike ir skaičiuotis į tą 10 kWh/m2, bet nesimato. Nepatyrusiam vartotojui visai smegenis susuktų tokie saulės pritekėjimai.

Na 'pačiam' čia gal per daug supaprastinau, čia kalbu apie tą variantą, kai nusisamdai kiek reikia juodadarbių ir dirbi 'šlubo vokiečio su bizūnu' darbą (ar dar papildomai prie tų juodadarbių kokį suprantantį darbo esmę žmogų vadovavimui). Gal klausimas skamba kitaip - o kiek realu surast įmonę ar patentininkų brigadą (prie kurių nereikės stovėt ir baksnot pirštu), kurie gali pastatyt namą pagal tokią statybos sistemą?

Ar PHPP moka paskaiciuot kokia saules pritekejimu dalis spes susigert i mase, neperkaitindama patalpu ir kokia dali gali tekt isvedint lauk. itariu kad ne, cia turbut dinaminio modelio reikia.
Kaip tokios vitrinos gerai veikia, tai siais metai ofise labai gerai patyrem zonoj kur stalai per metra nuo ju, nors ir fasadas is isores kokiais 25% pridengtas gelezim, viduj zaliuzes, pastatas gelzbetonio, temeratura zonoj iki 2-3m nuo vitrinu kyla iki +29C, tenka langus atvert kad isgyvent . Tai norint issaugot tuos didziulius pritekejimus kovo-balandzio menesiais, kurie iskaiciuoti i ta 10kWh/m2 sezonini balansa reikia specialiu priemoniu ir konstrukciniu sprendimu. Priesingu atveju arba isvedinant ar seseliuojant ji bus prarasta ir tie 10kWh/m2 liks tik svajonese arba teks prisiruosus vantu kenteti
Nors is kitos puses, jei diena nieko ner namie tai nelabai ir didele beda. Ir kadangi namai ne ofisas, tai nesi priristas prie stalo netoli vitrinos.

Tai Lietuva buvo ir senesnėje versijoje PHPP 2007. Sakiau tik kad nepilna ir tai pasimato tik tame, kad nesimato šildymo galingumo poreikio.

Kokie argumentai lėmė skylėtų keraminių plytų pasirinkimą vietoje pilnavidurių silikatinių?

Kodėl grindims toks dėmesys? Per identišką putplastį ir esant tokiam pat temperatūrų skirtumui sienoje bus prarandama daugiau šilumos nei pamate, o stoge daugiausia, todėl kad konvekcija šiltinimo medžiagoje daug sunkiau perneša šilumą žemyn nei aukštyn ar horizontalia kryptimi. Temperatūrų skirtumas taip pat švelnesnis pamate. Čia įžiūrėčiau šiokį tokį disbalansą.



Kiek žinau, phpp į termomasę neatsižvelgia, tik matematiškai visus pritekėjimus atima iš šilumos nuostolių skaičiuojamame intervale. Aš taip pat šiuos nuogastavimus iškėliau vos pamatęs skaičių 10kWh/m2 ir pagalvojau apie didelias vitrinas. Įdomu kaip seksis namui tvarkytis su tokiais šilumos kiekiais.



Juodadarbiai gal kiek per aštrus pavadinimas, bet klausimą supratau. Darbuojantis reikalingas bent vienas gerai besigaudantis visuose statybos darbuose + pagalbinis darbuotojas. Specifiniai su šia technologija susiję dalykai gali būti paaiškinami prieš darbą, per pietus ar po darbų. Iš šalies surasti kažkokią įmonę, kuri sudėtų putplastį į standartinius klojinius ir išlietų kažką panašaus gal ir įmanoma, bet darbai bus labai neoptimizuoti, reiks daug improvizuoti/rizikuoti ir kaina pasidarys nebekonkurencinga. Abejoju ar kažkas sutiktų net rimčiau paskaičiuoti. Norint, kad betonuota siena būtų finansiškai konkurencinga blokelių sienai, reikia iš jos gauti žymiai daugiau nei vien blokeliai gali pasiūlyti. Daug daugiau t.y. geresnės fizikinės savybės, konstrukcija be apribojimų, integruotos "komunikacijos", integruotas "amžinas" ypač sandarus apšiltinimo sluoksnis, integruotas ventiliuojamo fasado tvirtinimo karkasas, integruota šildymo/vėsinimo/saulės šilumos paskirstymo sienose sistema, iškart gaunama moderni vidaus apdaila jeigu to norima be papildomų darbų, interguotas langų tvirtinimo apšiltinimo sluoksnyje sprendimas, ploniausias įmanomas "sumuštinis" kai kitu atveju 60+ cm sienos nebeatrodo labai patrauklios. Be to tradiciniai klojiniai tam nėra tinkami, yra ir kitų labai specifinių detalių, kurių nesinorėtų gamintis dėl vieno karto. Geriau kreiptis į tuos statybininkus, kurie jau dirbo su šia sistema.

1. Jis kaimyno sklype. Kitas kaimynės siūlė rundapo papilti. Aš nesutikau. To sklypo savininkas - tos senukas pensininkas. Jis laukia kol sklypų kainos pakils ir tikrai jį parduos. Ne daug liko laukti. Dujas jau išvedžiojo, jau veda Teo šviesolaidinį kabelį, daug namų aplinkui. Sklypų vertė kyla, parduos, o naujas savininkas (tikiuosi) bus protingesnis ir nupjaus.

2. Pritariu siūlymui. Jūsų namą į A++ irgi įtraukčiau.
Papildyta:

O ką reiškia šitie dvejetai? Tikrai GNP, o ne nrG? Vakar turėjau progos įsitikinti nrG langų efektyvumu. Saulutė namo viduje taip kaitino, kad net striukę nusiėmiau. Mintas kažkada minėjo, kad per GNP langus praktiškai nesijaučia saulės šiluma. Jei yra galimybė, aš į šiltas puses (pietų, rytų, vakarų) dėčiau tik nrG. Šiaurinėje pusėje sudėjau GNP.

keramika man priimtinesne kaip medziaga, su silikatu nenoriu panasiu problemu:

http://www.delfi.lt/...i.d?id=60774775

Vaikio name padaryti labai protingi stogeliai virš langų. Jų įgyvendinimas gali būti brangokas ir sudėtingas, bet jie dirbs labai efektyviai.

Ka dvejetai reiskia nezinau, reiketu pacio SKP stiklo uzklausti
http://skpstiklas.lt...Ar-4-20Ar-4GNP2
Klausimas kokie pas Minta tie GNP paketai, gal ju q (SF) tik 37

4GNP2-20Ar-4-20Ar-4GNP2 q (SF) yra 52
4nrG-20Ar-4-20Ar-4nrG q (SF) yra 61
sviesos laidumas abieju vienodas.

q (SF), % - Bendras saulės energijos laidumas

Man atrodo, kad A++ klasės namui pietų pusėje reikia kuo geresnės q. Mano langai būtent tie, kurie praleidžia 61 proc. šilumos. Tikrai jaučiasi kaip saulė spigina.

Pareikalavau iš savo langų gamintojo, tai jis man iš stiklo paketo gamintojo pateikė stiklopaketo savybių lapą.

Taip kad Solar factor g pas mane ne 0.37, o 0.50.

ir kaip jauciasi saules siluma ar nelabai ? sudeti pietu puseje ?