A++ namas nuo pamatų iki stogo 2015

#37
QUOTE(skasparas @ 2015 03 24, 11:29)
Milao
Čia gal klaidingai buvau paminėjęs išmatavimus, jie išorinės sienos.. Pastatas gaunasi apie 190kv.m. pirmam aukšte kolidoriaus praktiškai nėra, antram susidaro ~17kv.m. Didžiausia bėda pas mane yra sklypo išsidėstymas, todėl kiek bedėliojom, pailgas variantas logiškiausias gaunasi (kad turėt ne tik visus langus pietuose, bet dar ir kiemą minimalų).


Planuojant labai reikia atsizvelgti ir i aplinkiniu sklypu uzstatyma, atsirade seseliai pietineje puseje viska "sugadina" jeigu pas jus ten bus daug skaidriu atitvaru.
Atsakyti
#38
Kad būtų pratika, reiktų pateikti 1000 namų su vienodais apšiltinimais, vienodais gyventojų įpročiais, bet skirtingais sienų ilgių santykiais? Nepateiksiu, tai vadinkim tai teorija.
O teorija tokia, kad geriausią atitvarų/vidaus santykį turi rutulys. Nelendant į kosmines statybų technologijas, praktikoje optimali forma susiveda į kvadratą. Taip pat pailgame name prie vidaus kvadratūros prisideda daugiau nenaudingo koridorių ploto, kad dar labiau blogina atitvarų/naudingo ploto santykį.
Bet yra ir kita pusė - į pietus orientuoti langai energiškai efektyviausi, todėl logiška ilginti pietinę sieną. Taigi iš vienos pusės žiūrint efektyviausia kvadratas, iš kitos pusės - traukinys. Sumoje turėtų būti kažkas per vidurį - apie 1:1,5. O be to dar ir išplanavimo patogumo, sklypo situacija prisideda, kas irgi dažnu atveju stumia link santykio ~ 1:1,5.
QUOTE(vaikis_ @ 2015 03 24, 11:04)
Cia tas santykis is praktikos ar teorijos ? Mano namas staciakampis su sienu ismatavimais ~17.4m x 8.97m, cia ivertinti ir "stori kailiniai". Suskaiciuotas pastato silumos poreikis sildymui yra 10.2 kWh/m2 metus. <{POST_SNAPBACK}>

Papildyta:
Tai nuo 18,5x7m atmetus pusmetrines sienas lieka 17,5x6. Santykis jau beveik 3. Extreem'as. Bet priklausomai nuo sklypo padėties, gali būti ir toks sprendimas tinkamiausias.
QUOTE(skasparas @ 2015 03 24, 11:29)
Milao
Čia gal klaidingai buvau paminėjęs išmatavimus, jie išorinės sienos.. Pastatas gaunasi apie 190kv.m. pirmam aukšte kolidoriaus praktiškai nėra, antram susidaro ~17kv.m. Didžiausia bėda pas mane yra sklypo išsidėstymas, todėl kiek bedėliojom, pailgas variantas logiškiausias gaunasi (kad turėt ne tik visus langus pietuose, bet dar ir kiemą minimalų). <{POST_SNAPBACK}>
Atsakyti
#39
QUOTE(Milao @ 2015 03 24, 11:42)
Kad būtų pratika, reiktų pateikti 1000 namų su vienodais apšiltinimais, vienodais gyventojų įpročiais, bet skirtingais sienų ilgių santykiais? Nepateiksiu, tai vadinkim tai teorija.
O teorija tokia, kad geriausią atitvarų/vidaus santykį turi rutulys. Nelendant į kosmines statybų technologijas, praktikoje optimali forma susiveda į kvadratą. Taip pat pailgame name prie vidaus kvadratūros prisideda daugiau nenaudingo koridorių ploto, kad dar labiau blogina atitvarų/naudingo ploto santykį.
Bet yra ir kita pusė - į pietus orientuoti langai energiškai efektyviausi, todėl logiška ilginti pietinę sieną. Taigi iš vienos pusės žiūrint efektyviausia kvadratas, iš kitos pusės - traukinys. Sumoje turėtų būti kažkas per vidurį - apie 1:1,5. O be to dar ir išplanavimo patogumo, sklypo situacija prisideda, kas irgi dažnu atveju stumia link santykio ~ 1:1,5.

jeigu teorija, tai kiekviena atveji reiketu skaiciuoti ir lyginti nes kaip ir pats sakai viska nulemia visuma. Del tu pateiktu santykiu labai neuziskabinciau ir nenaudociau kaip kokios konstantos.
QUOTE(Milao)
Papildyta:
Tai nuo 18,5x7m atmetus pusmetrines sienas lieka 17,5x6. Santykis jau beveik 3. Extreem'as. Bet priklausomai nuo sklypo padėties, gali būti ir toks sprendimas tinkamiausias.

jokio as exteemo neizvelgiu tokiuose dydziuose statant vieno auksto nama, juolab jog viskas suskaiciuota ne is "oro". Net pats patalpu isdestymas man visai logiskas ir funkcionalus, pietuose - gyvenamos, siaureje - pagalbines.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo vaikis_: 24 kovo 2015 - 12:04
#40
QUOTE(vaikis_ @ 2015 03 24, 11:04)
Suskaiciuotas pastato silumos poreikis sildymui yra 10.2 kWh/m2 metus.

Kažkodėl niekas neatkreipė dėmesio į tokius puikius skaičius. Juo labiau, kad jie gauti skaičiuojant sertifikuotų specialistų, o ne laužti iš piršto ar preliminarūs. Jei nesuku, galite pasidalinti atitvarų sumuštiniais? Manau, kad daugeliui tai būtų naudinga informacija.
Atsakyti
#41
QUOTE(cibulis @ 2015 03 24, 14:15)
Kažkodėl niekas neatkreipė dėmesio į tokius puikius skaičius. Juo labiau, kad jie gauti skaičiuojant sertifikuotų specialistų, o ne laužti iš piršto ar preliminarūs. Jei nesuku, galite pasidalinti atitvarų sumuštiniais? Manau, kad daugeliui tai būtų naudinga informacija.

Atkreipėme. Įdomu ne tik atitvaros bet ir kokia vėdinimo sistema vertinta. Jeigu realiai pavyktų pasiekti kažką panašaus, tai apie rimtesnę šildymo sistemą neverta nei galvoti.
Kažkodėl atrodo, kad bus daug vitrininių langų. Per 1 m2 pietinio stiklo saulėtu metu pavasarį patenka ~400W šilumos. Padauginus iš langų ploto gaunasi keliolika kilovatų. Kaip namas įsisavins tiek šilumos? Ar nereikės išvėdinti?
Atsakyti
#42
QUOTE(BangaS @ 2015 03 24, 14:35)
Atkreipėme. Įdomu ne tik atitvaros bet ir kokia vėdinimo sistema vertinta. Jeigu realiai pavyktų pasiekti kažką panašaus, tai apie rimtesnę šildymo sistemą neverta nei galvoti.
Kažkodėl atrodo, kad bus daug vitrininių langų. Per 1 m2 pietinio stiklo saulėtu metu pavasarį patenka ~400W šilumos.  Padauginus iš langų ploto gaunasi keliolika kilovatų. Kaip namas įsisavins tiek šilumos? Ar nereikės išvėdinti?

Aš esu viską matęs (jis beveik mano kaimynas), bet negaliu už savininką kalbėti. Tegul kalba jis pats.
Atsakyti
#43
QUOTE(cibulis @ 2015 03 24, 14:15)
Kažkodėl niekas neatkreipė dėmesio į tokius puikius skaičius. Juo labiau, kad jie gauti skaičiuojant sertifikuotų specialistų, o ne laužti iš piršto ar preliminarūs. Jei nesuku, galite pasidalinti atitvarų sumuštiniais? Manau, kad daugeliui tai būtų naudinga informacija.


viskas ziurint is isores i vidu:
Priminiam variante skaiciuojant stogas buvo:
skarda
difuzine plevele
akmens vata 40cm dvitėjinėse sijose
+20cm akmens vata
Garo izoliacija
Silumos perdavimo koeficientas U=0.081 W/(m2*K)

Kadangi stogo nuolydis mazas, jis keisis taip:
skarda
antikondesatine plevele
MPP plokste
akmens vata 40cm dvitėjinėse sijose
PIR plokste, kad nereiketu daryti papildomu pakalimu vatai. Bendra varza bus analogiska pirminiam variantui.

Sienos:
Neoporas d=350mm
Keramines plytos d=250mm
Silumos perdavimo koeficientas U=0.100 W/(m2*K)

Grindys:
EPS 100 d=400mm
smelbetonis
Silumos perdavimo koeficientas U=0.079 W/(m2*K)


Langai skaiciuoti su tokiai parametrais:
Uf=0.77w/m2*K, Ug=0.5W/m2*K, G=0.52
Silumos perdavimo koeficientas U=0.670 W/(m2*K)

Sandarumui naudota 0.5 reiksme.

Pietiniame fasade praktiskai dominuoja 2.9m aukscio vitrinos, bedras plotas kiek pamenu apie 34.8 kv.m.
Suskaiciuotas silumos poreikis sildymui yra 10.2 kWh/m2 metus. Jeigu tokie skaiciai nelabai prasilenks su realybe gales gerai atsvesti drinks_cheers.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo vaikis_: 24 kovo 2015 - 15:12
#44
QUOTE(BangaS @ 2015 03 24, 10:09)
Tokią konstrukciją įvardinčiau kaip tinkamiausią saulės architektūros ir pasyvaus namo principams įgyvendinti.


Pilnai pritariu.

Dėl kiauro mūro, per kurį oras gali cirkuliuoti irgi pritariu. Jei statyčiau iš blokelių dabar, tai tik iš vientisos masės be jokių skylučių ir sunkių, su didesne termomase, bet kam vargti su blokeliais, kai galima su betonu. Betonas sakyčiau viena idealiausių medžiagų tokio namo statybai. Monolitas užtikrina sandarumą, didelė santykinė masė užtikrina gerą termoinerciją, putplastį naudojant kaip liktinius klojinius, atpuola putplasčio klijavimo darbai, be to nereikia rūpintis blokelių transportavimu. Jei betonas maišomas vietoje, tai tereikia tik smėlio atsivežti, cemento maišiukus galima ir su lengvąja susivežioti, kiek per dieną primaišysi.
Atsakyti
#45
QUOTE(vaikis_ @ 2015 03 24, 14:58)
viskas ziurint is isores i vidu:
Priminiam variante skaiciuojant stogas buvo:
skarda
difuzine plevele
akmens vata 40cm dvitėjinėse sijose
+20cm akmens vata
Garo izoliacija
Silumos perdavimo koeficientas U=0.081 W/(m2*K)

Kadangi stogo nuolydis mazas, jis keisis taip:
skarda
antikondesatine plevele
MPP plokste
akmens vata 40cm dvitėjinėse sijose
PIR plokste, kad nereiketu daryti papildomu pakalimu vatai. Bendra varza bus analogiska pirminiam variantui.

Sienos:
Neoporas d=350mm
Keramines plytos d=250mm
Silumos perdavimo koeficientas U=0.100 W/(m2*K)

Grindys:
EPS 100 d=400mm
smelbetonis
Silumos perdavimo koeficientas U=0.079 W/(m2*K)
Langai skaiciuoti su tokiai parametrais:
Uf=0.77w/m2*K, Ug=0.5W/m2*K, G=0.52
Silumos perdavimo koeficientas U=0.670 W/(m2*K)

Sandarumui naudota 0.5 reiksme.

Pietiniame fasade praktiskai dominuoja 2.9m aukscio vitrinos, bedras plotas kiek pamenu apie 34.8 kv.m.
Suskaiciuotas silumos poreikis sildymui yra 10.2 kWh/m2 metus. Jeigu tokie skaiciai nelabai prasilenks su realybe gales gerai atsvesti  drinks_cheers.gif

Pagal visas konstrukcijas idealiai atitinka mano namą. Kalbu apie liamdas. Štai ką reiškia šešeliuojančių objektų nebuvimas ir langų išdėstymas. Arba paprasčiausiai architktūra ir kaimynai. Mano vertė apie 15 kWh.
Atsakyti
#46
QUOTE(mintas @ 2015 03 24, 15:52)
Pilnai pritariu.

Dėl kiauro mūro, per kurį oras gali cirkuliuoti irgi pritariu. Jei statyčiau iš blokelių dabar, tai tik iš vientisos masės be jokių skylučių ir sunkių, su didesne termomase, bet kam vargti su blokeliais, kai galima su betonu. Betonas sakyčiau viena idealiausių medžiagų tokio namo statybai. Monolitas užtikrina sandarumą, didelė santykinė masė užtikrina gerą termoinerciją, putplastį naudojant kaip liktinius klojinius, atpuola putplasčio klijavimo darbai, be to nereikia rūpintis blokelių transportavimu. Jei betonas maišomas vietoje, tai tereikia tik smėlio atsivežti, cemento maišiukus galima ir su lengvąja susivežioti, kiek per dieną primaišysi.


Čia jei darant pačiam ir po truputį. O ar įmanoma tokius sprendimus realizuot samdant žmones/įmones? Ar apsiima kas nors tokiu neįprastu būdų lieti sienas?
Atsakyti
#47
QUOTE(Verteris @ 2015 03 24, 16:02)
Čia jei darant pačiam ir po truputį. O ar įmanoma tokius sprendimus realizuot samdant žmones/įmones? Ar apsiima kas nors tokiu neįprastu būdų lieti sienas?


Iš principo tai eilinis monolitas, kokių net lietuvoje prilieta begalė, kad ir tie iš liktinių klojinių, lygiai tokie pat monolitai. Skirsis tik tai, kad vietoje standartinių klojinių, dar reikės putplastį gražiai sudėlioti, bet ir tai lengviau, nei prie sienų klijuoti.
Atsakyti
#48
Ne mažiau teisingas pasakymas būtų ir "kam vargti su klojiniais, betonu, jei galima iš blokelių sumūryti". Yra tikrai ką veikti su klojinių statymu, armatūros rišimu ir panašiai. Nereikia rūpintis blokelių transportavimu, bet užtai reikia suvežti klojinius, armatūrą, polistirolą, laikiklius, ir t.t. ir viską vienu metu. Bet rezultatas manau pateisina vargus, jei viskas eisis kaip tikiuosi, trečias namas pagal tą technologiją bus mano.
O dėl betono gamybos vietoje, tai gal labiau žvyro, nei smėlio. Ir dar keletos frakcijų. Ir parinkti tinkamą frakcijų, cemento, vandens santykį, ir tai betono kokybė neprilygs gamykliniam, nors greičiausiai kad bus pakankama.
QUOTE(mintas @ 2015 03 24, 15:52)
Pilnai pritariu.
Dėl kiauro mūro, per kurį oras gali cirkuliuoti irgi pritariu. Jei statyčiau iš blokelių dabar, tai tik iš vientisos masės be jokių skylučių ir sunkių, su didesne termomase, bet kam vargti su blokeliais, kai galima su betonu. Betonas sakyčiau viena idealiausių medžiagų tokio namo statybai. Monolitas užtikrina sandarumą, didelė santykinė masė užtikrina gerą termoinerciją, putplastį naudojant kaip liktinius klojinius, atpuola putplasčio klijavimo darbai, be to nereikia rūpintis blokelių transportavimu. Jei betonas maišomas vietoje, tai tereikia tik smėlio atsivežti, cemento maišiukus galima ir su lengvąja susivežioti, kiek per dieną primaišysi. <{POST_SNAPBACK}>

Papildyta:
Po tuo putplasčio sudėliojimu slepiasi daugybė skirtumų nuo standartinio monolito.
QUOTE(mintas @ 2015 03 24, 16:17)
Iš principo tai eilinis monolitas, kokių net lietuvoje prilieta begalė, kad ir tie iš liktinių klojinių, lygiai tokie pat monolitai. Skirsis tik tai, kad vietoje standartinių klojinių, dar reikės putplastį gražiai sudėlioti, bet ir tai lengviau, nei prie sienų klijuoti. <{POST_SNAPBACK}>
Atsakyti