A++ namas nuo pamatų iki stogo 2015

Sveiki,
Perskaičiau daug temų apie šiltus namus ir nusprendžiau sukurti dar vieną. Kadangi viskas yra išbarstyta, informacija vienur 2 kitur 4 metų senumo, galvoju būtų visiems įdomu ir naudinga viską atnaujinti. Kadangi pats planuoju statytis ekonomiškai efektyvų namą, todėl labai įdomu patyrusių žmonių nuomonė, pastabos ir pasiūlymai, nes jie pirmieji išdrįso su minimalia informacija statytis EE namus. Dabar jau praėjo nemažai laiko, atsirado daugiau susidūrusių statybininkų, daugiau tam skirtų medžiagų, detalių, tvirtinimų, kuriuos anksčiau reikėjo sukurti patiems, todėl čia norėčiau suvesti visą informaciją jau iš naujos kartos medžiagų, bei atsinaujinusiomis žiniomis iš EE namų pradininkų. Labai norėčiau, kad čia dalyvautų tie kurie gali pagrįsti savo teiginius, bei tie kurie turi patirtį.

Kad nebūtų viskas tik pletkų lygyje, visi mano statybų įgyvendinti etapai bus aprašomi čia.

Trumpas pristatymas apie ką pats galvoju. Šiai dienai yra nedidelis sklypas, ekonomiškoj zonoj (Pilaitė, Vilnius). Tad į meno šedevrus tikrai nepretenduoju. Kaip ir daugelio jau pastačiusiųjų, vienas iš pagrindinių reikalavimų - ekonomiškai protinga kaina, bei mažinama iki minimumo statybininkų broko galimybė priimant vienokius ar kitokius sprendimus. Įsivaizduojam 2021 metus ir statom nebrangų namą atitinkantį visus reikalavimus.
Namo forma planuoju pailgą (preliminariai 18,5x7m), kad visi langai ir įėjimas būtų pietų pusėj. Garažo nebus, tik stoginė, saulės kaimynai nedengs. Namas 2a, abu aukštai vienodi, jokių papildomų kampų, išsikišimų ir pan. Namo grožį bandysiu “išlaužt” žaisdamas su apdaila.
Pagrindiniai reikalavimai (ar priartėt jiems iki tiek kiek ekonomiškai logiška/įmanoma šiai dienai):

Sandarumas ne daugiau n50 = 0.6
Energijos poreikis šildymui mažiau 15 kWh/m2 per metus

Ketinu daryti techninį darbu projektą, kad viską dar prieš pradedant susidėlioti aiškiai ir patogiai.
Kad turėčiau ką pasakyti architektui, pradžiai turiu nuspręsti kokia bus namo sudėtis (pamatai, sienos, apšiltinimas, perdangos, pertvaros, stogas t.t.) Todėl pirma norėčiau aptarti būtent tai.

Kol kas glaustai mano apmąstymai:

1. Pamatai – plokštuminiai (koks sumuštinis ekonomiškai logiškas?)
2. Sienos – svarstau tarp silikatiniu/keramikos blokelių + neoporas arba maksimaliai stori liktiniai klojiniai.
3. Pertvaros – svarbu gera akumuliacija, minimalus garso pralaidumas
4. Langai – ne daugiau 0,8 W/m2K plius gudrios žaliuzės arba markizės, arba dar koks būdas atvėsinti namus vasarą.
5. Stogas – plokščias arba dvišlaitis/vienšlaitis (priklausomai kas patikimiau, pigiau, lengviau) nuo to priklausys ir šiltalo pasirinkimas.

Skirtumas nuo kitų temų/blogų, kad visi darbai bus atliekami ne savo rankomis, todėl į tai reikia atsižvelgti, kad ir lyginant liktinius klojinius (pigu savo rankom statant) su sienom/neoporu, bei turint omeny statinio sudėtingumą, kad nepadaryti daug vietos broko tikimybei (juk meistrai ne sau daro).

Sienoms keramika iš Čia jie jau atitinka būsimus reikalavimus dėl šilumos be papildomo šiltinimo.
Plokščiam stogui uždarų porų termoputos padengtos poliuretanu. Tokiu atveju paprastesnė stogo konstrukcija ir garantuotas sandarumas.

Vienu zodziu-pirkit viska is manes. Ane? Kokia tu blokeliu kaina,jei nepaslaptis.

1. Pilaitė tampa pasyvių ar A+/A++ namų Meka. Mano namas, vaikio, kaimyno ir dabar jūsų. Kurioje vietoje statysite? Parašykite gatvę. Galite ir asmeniškai. Gal kaimynai?

2. Kas yra techninis projektas? Labai geras, detalus konstruktyvas yra puikus dalykas. Ypač jei nesate susidūręs su statybomis. Labai daug nervų ir laiko sutaupytų. Teisingas medžiagų parinkimas ir probleminių vietų detalizavimas yra labai puikus dalykas. Tik ne visi konstruktoriai dar apie tokius dalykus supranta. Teisingiau pasakius: supranta vos vienas kitas.

3. Labai teisingai. Ne visi meistrai moka ir nori padaryti taip kaip reikia. Nes A++ klasės namas tai pirmiausia sandarus namas. Tokio namo statybai reikia kruopštumo ir daugiau laiko. Gerai atsirinkti meistrus, kurie padarytų bent jau 9 jei ne 10, yra sunkus ir labai daug laiko atimantis dalykas.

Sveiki, o šiems gaminiams ISO ar DIN standartais pamatuotos varžos? Gal jūs pats pasistatę? Kaip jau ir minėjau, norėtųsi pagrįstų post'ų (kodėl, kas, kaip), o ne tik nukreipimų į pardavėjo puslapį.

1. Na nežinojau, kad Pilaitė tokia Apliusinga darosi, malonu prie to prisidėti. Gatvė Zujūnų (tiksliau parašiau asmeniškai).
2. Čia per ateinančia savaitę turiu išsirinkt tai atliekančią įmonę (architektūra, konstruktyvas, leidimo gavimas). Jei kas turite pasiteisinusių šios srities specialistų (geriausia iš savo patirties, ne iš reklaminių lankstinukų), labai laukčiau pasiūlymų, nes jau laikas spaudžia.
3. Didžiausia, mano galva, problema šiai dienai, rast tinkamus meistrus už protingą kainą tokiam projektui, todėl rimtai svarstau apie nešališką statybų priežiūros specialistą, nes pats dar per "žalias", kad visas klaidas pastebėčiau ir suprasčiau. Taip pat teisininko konsultacija tikrinat/ruošiant sutartis. Kadangi pinigai skolinti, reik į viską žiūrėt maksimaliai atsakingai.
Papildyta:
Kas dėl keramikos blokelių, tai didžiausia nerimą kelia tarpai esantys viduje, baisu, kad kažkur suklydus pradėtų sunktis drėgmė tais vidiniais vamzdeliais, todėl mažinant broko tikimybes patrauklesni darosi silikatiniai blokeliai (kad ir 18 Akro) plius šiltinimas, tik tada kitos bėdos veržiasi galvon, kaip su šiltinimu, bei sandarumu daryt.

Jei jau iš keraminiu blokelių statysit, tai reikėtų kažkaip ir verikalias siūlės tepti norint išgauti didesnį sandaruma. Man asmeniškai keramines plytos labiau imponuoja dėl mažesnio skyletumo.

Gera tema. Ačiū.



Vientisa sistema yra gerai, bet šiuo atveju kiltų daug klausimų.
Čia jau pasiekta molio galimybių riba. Išplonintos sienelės turi ne tik pliusų, bet ir minusų. Pagrindinis - visa siena tampa šilumos izoliatoriumi ir dėl to praranda gebėjimą akumuliuoti šilumą kaip ir akytbetonio atveju. Medžiagos jautrumas ir atsparumas aplinkos poveikiui puikiai matosi čia http://jolly007.blog...du-chcete-heluz
kas būna kai prilyja į sieną ir pašąla. Šie blokeliai jau ne tokie jautrūs kaip akytbetonio, bet ir lenkia juos ne per labiausiai, turi panašių minusų išskyrus su drėgme susijusius reiškinius. Jie labiau tiktų prie B ir A klasės namų temos. Pačių blokelių Heluz 50cm kaina 247,2 Lt/m2 neadekvačiai didelė, o pridėjus darbo kainą 120Lt/m3 (60 Lt/m2) ir pristatymo išlaidas gauname apie 330 Lt/m2 kainą be apdailos arba 365 Lt/m2 už nutinkuotą ir nuglaistytą sieną. Už šią sumą galima pasistatyti daug geresnį variantą, kurio kiekvienas gyventojui aktualus kriterijus (šiluminė varžą, termomasė, ilgaamžiškumas, sandarumas, tvirtumas) bus geresnis nei Heluz sienos.
Šiluminė varža paskaičiuota ~ 30 cm eps granulių + 20 cm molio --> R=9, o šiluminiai tilteliai per molio sieneles neįvertiniti. Būtų įdomu sužinoti bent jau kažkokios laboratorijos šiluminio laidumo įvertinimą. Blokelio vidus nesandarus, rekomenduojamas jų jungimo būdas sukuria labai stiprų šiluminį tiltelį, ypač kai yra armuojamas horizontalia armatūra, o blokelių kaip konstrukcinio elemento klijavimas vien putomis yra abejotinas sprendimas. Tokios sienos viduje vertikaliai ir horizonataliai gali tekėti oras ir tai sukurs papildomų šilumos nuostolių ir keblumų užsandarinant konstrukcijas. Galėjo bent jau poliuretano putomis sandariai užpūsti į tuos tarpus, nes ertmių šiltinimas granulėmis yra neefektyvus. Koks būtų pamato mazgas šiam blokeliui? Pamato betonas išlįstų į lauką. Monolitinių žiedų pabetonavimas virš sienų kaip ir privalomas tokiai sienai. Kaip šioje vietoje spręsti žiedo apšiltinimo klausimą? Betonas vėl išlenda į lauką... Iš pirmo žvilgsnio labai patraukli sistema - molis ir eps viduje 2in1 su R=9, pasidaro nebe tokia graži pasigilinus. Jeigu jau visiškai neskaičiuojant pinigų, tai verta pasidairyti į tikrus trisluoknius blokelius, gal net užpilamus betonu dėl garantuoto efekto. Tvirtumas, šiltumas, sandarumas, ilgalaikiškumas, termomasė, šiluminių tiltelių nebuvimas, sistemos vientisumas nepriekaištingas, tik, kaip minėjau, mažytė problema - pastarųjų Lammi 50cm kaina siekia 500Lt/m2 už blokelius... Dešinėje Leca, kainos nežinau.


Dar vienas pažangus blokelis - Fixolite

Užpilamas betonu, kaip Durisol, tik be šalčio tiltų per skiedrų cemento plokštes. Nepalieka putplasčio viduje, bet ten lieka skiedrų cemento plokštės, kurios yra kaip šuniui penkta koja vertinant sumuštinį - EPS/skiedrų cemento plokštė/ betonas/ skiedrų cemento plokštė/tinkas. Lammi šiuo požiūriu patrauklesnis - betonas/eps/betonas/tinkas. Pilnai išnaudojama vidinės pusės betono termomasė, o Fixolite betonas slepiasi už ne taip gerai šilumai laidžios skiedrų cemento plokštės.

BangaS dėkoju už detalesnį minusų aprašymą, tai tik patvirtina mano nuogastavimus dėl šio pasirinkimo.. Lammi atrodo viliojančiai, bet turint omeny jų kainą šiai dienai, šis būdas mano ekonomiškom statybom atkrenta (nors savo puslapyje jie kažkodėl akcentuoja "pigu ir greita"). Leca kaip suprantu Lietuvoje nėra? Kur gaut daugiau info apie juos? Jie keramzitiniai? Kaip su tvirtumu?
Fixolite nepatinka dėl tos pačios priežasties - akumuliacija. Gal dar kokių įdomybių yra išlindę? Gaila iki parodos daug laukt..

Žinoma, tiek varžos pamatuotos ir pačios medžiagos sertifikuotos.
Poliuretano stogo danga turi EOTA tarptautinį sertifikatą su 25 metų garantija.
Putos taip pat turi atitinkamus dokumentus.

Kadangi klausimas apie energetinį namo efektyvumą, tai sandarumas labai svarbus momentas, o visišką ir ilgalaikį sandarumą kol kas įmanoma pasiekti tik su uždarų porų poliuretano putomis. Čia pastebėjimas iš praktikos. Kolegos pučia putas, o mes jas dengiame poliuretano hidrodanga, nes putas būtina apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Tose pačiose sandwich tipo panelėse iš kurių stato komercines patalpas yra poliuretano putos. Taip pat ir priekabose-šaldytuvuose, taip pat ir buitiniuose vandens šildytuvuose ir šaldytuvuose. Putos nėra stebuklas, tiesiog turi dvigubai didesnę varžą, nei vata ar polistirenas ir užtikrina visišką sandarumą.

Dėl blokelių, tai jie kol kas vieninteliai Lietuvos rinkoje, kurie atitinka pasyvaus namo reikalavimus, be papildomo šiltinimo. Šiai dienai iš jų statyti išeina šiek tiek brangiau, nei kitomis medžiagomis, bet pasikeitus reikalavimams jau nebebus brangiau, nes reikės daugiau kitokių medžiagų, kad pasiekti reikalaujamą varžą. Reikia dar įvertinti, kad paprastai statoma iš medžiagų kratinio, o šių blokelių gamintojas siūlo blokelius, sąramas, angokraščius, perdangą ir.t.t t.y. visą kompleksinį sprendimą Jūsų namui, o ne tik blokelius.

Galit pirkti iš nurodytų tinklapių, galit pagooglint ir rast kitus pardavėjus. Norėjau tik pasakyti, kad svarstant šią temą pasidomėtumėt ir šitų medžiagų ir sprendimų pliusais ir minusais ir pasirinktumės sau labiausiai tinkantį sprendimą.

Taip, taip, tik kažkodėl tie sertifikatai slepiami, nors turėtų kabėti ant sienos.


Lentelė nr. 3 Šiluminis laidumas kažkodėl rašomas tarp kabučių
http://www.e-cihla.c...ily-50-2in1.pdf
Labai įdomu kodėl.
Taip pat reikšmė nurodoma su 40 mm termoizoliacinio tinko, kuris neaišku kiek kainuos papildomai, gal dar prie tų 360Lt/m2 reiks pridėti 60Lt/m2, kad išeitų "pasyvi" siena.
Gamintojo puslapyje net ir čekų kalba neįmanoma rasti jokių sertifikatų su šilumos laidumo vertėmis.
Yra kokių tik nori http://www.heluz.com...;menu_id=600000 bet tik ne šiluminio laidumo matavimų.




Apipurškiate stogą putomis keliais sluoksniais, gaunate tokį paviršių:

ir iškart puškiate galutinę hidrodangą ant jo ar dar reikia armuoto betono išlyginamojo sluoksnio formuojančio nuolydį?




Koks PUR putų šiluminis laidumas ir koks polistireno?




Statant sertifikuotą pasyvų namą nėra jokių reikalavimų blokeliams, o statant A+ ar A++ vien šių blokelių šiluminės varžos nepakaktų, nes reikia bent R10 (U<0,1).

Viskas NO kronomis