A++ namas nuo pamatų iki stogo 2015

#25
QUOTE(cibulis @ 2015 03 22, 19:51)
1. Pilaitė tampa pasyvių ar A+/A++ namų Meka. Mano namas, vaikio, kaimyno ir dabar jūsų. Kurioje vietoje statysite? Parašykite gatvę. Galite ir asmeniškai. Gal kaimynai?

Sveiki , būsimi kaimynai,

siūlau atidaryti naują temą besistatantiems Pilaitėje A klasės namus ...smile.gif. Panešu kad ir mes brisim į šitą liūną... turim jau nupirkę sklypą Pilaitėje ir pradedam dairytis projektų ..... Tik va, kaip jau ir buvo minėta - žiauru būtų skaityti po 30 temu pvz apie pasyvius namus..... Kažkaip norėtusi glaustos informacijos vienoje vietoje.
Pirmiausias galvos skausmas- susirasti gerą projektuotoją/architektą Vilniuje, išmanantį šilto ir optimalaus namo statybas. Būtent ne vien tik teoriją, bet ir praktiškai išbandžiusį savo energetiškai efektyvaus namo projektą.
Neabejoju, kad Cibuliui reikia naują biznį kurti - vesti ekskursijas po savo namą ir mokyti statyti tokius kaip mes.. pvz smile.gif ....
Atsakyti
#26
QUOTE(mintas @ 2015 03 23, 23:34)
Nauja tai pamiršta sena.
Būsit pirmas žmogus tokį pasistatęs, nes Lietuvoje apie tokius girdėti neteko. Šeip tai žmonės kalba apie ekonomiškas statybas, ta prasme, pigias statybas, bet kad pigiai efektyvus namas būtų, dar neteko girdėti.
2. Dėl sienų, tai aš dabar tik už pilnavidurias silikatines arba keramines plytas, nes blokeliai būna kiauri, o jei aukščiausias balas, tai BangoS statybose yra pati idealiausia siena A++ namui.

4. su tokiais langais net PN Lietuvoje nepastatysi, o pagal temos pavadinimą mątosi, kad taikoma dar aukščiau. Siūlau truputį daugiau pasiskaitinėti, kad ir senos literatūros, kad nesikartotų tokios nesąmonės, kaip šiame punkte. 
Pagal pavadinimą tai eilinė pasikartojanti tema apie PN, A, A+, A++ ir kitus energiškai efektyvius namus. Jau norėjau sakyti, kad pasikartojančios temos pradėjimas prieštarauja SM taisyklėms, bet panašu, kad šioje temoje norima gvildenti šiek tiek kitus klausimus, tad pavadinimas pasirinktas ne labai taikliai. Siūlau jį keisti į "skasparas stato A++ namą" ar kažkas panašaus.


Gal ne iki galo mane supratot, kaip ir minėjau pradžioje, mano tikslas yra maksimaliai priartėti prie visų taip geidžiamų rodiklių, bet tik tiek arti kiek ekonomiškai logiška.
Taip kalba vyks apie konkretų namą, bet čia šlifuojama to namo sudėtis, kuri rytoj patrauks akį Petrui ar Jonui, kurie pasisėmę žinių, statys kažką panašaus, mažiau blaškydamiesi po forumų jūra. Tad savo vardo čia prikabint nenorėčiau, juk esmė ne kas stato, o ką stato.
Gaila, bet neesu statybininkas, ar tos srities specialistas, tad tokių stiprių blogų kaip kai kurie iš Jūsų padaryti negalėsiu, todėl ir atsiradau čia (manau pastačius bus galima viską susisteminti ir pateikt kaip gražų blogą ateities statytojams). Juk visiems patogiau sukoncentruota informacija ir kuo jos bus daugiau, tuo bus visiems patogiau.

Malonu, kad po truputį pajudam prie sienų.
1. Norėjau pasidomėt kame tas blokelių kiaurumas? Čia Jūs keramikos blokelius turit omenį?
2. Labai įdomi BangoS siena, tačiau viską ką radau bloge tai tik šie žodžiai "glaistas-betonas-320mm NEPS-vėdinamas oro tarpas-fibrocementinės plokštės", skamba tikrai idealiai, sandariai ir šiltai, bei vidinė siena neuždengta putplasčiu kaip liktiniuose, bet kaip konkrečiai tai įgyvendinta buvo/bus?
Atsakyti
#27
QUOTE(girute @ 2015 03 24, 00:13)
Pirmiausias galvos skausmas- susirasti gerą projektuotoją/architektą Vilniuje, išmanantį šilto  ir optimalaus namo statybas. Būtent ne vien tik teoriją, bet ir praktiškai išbandžiusį savo energetiškai efektyvaus namo projektą.

Rekomenduoju šitą architektą. Ir jums ir Kasparui. Jis man darė projektą. Štai čia galite daugiau paskaityti. Tai Aurimas - atestuotas pasyvių namų planuotojas, kuris domisi šiltais, saulės namais, supranta kaip tokį namą kurti. Jis dirba su kitu atestuotu pasyvių namų planuotoju (Karolis, jį pamatysite straipsnyje). Taigi jūsų namas praeis net per dviejų šiltus, pasyvius, A++ klasės namus suprantančių žmonių rankas. Konstruktorė dirbanti su Aurimu irgi jau prasilaužusi šiltų namų subtilybėse.

Tiesa, jis Kaune, bet šiais laikais tai visai ne problema. Aurimas darė mano namo projektą, dabar daro brolio (jis irgi siekia pasyvaus A+/A++ klasės namo).
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 24 kovo 2015 - 07:40
#28
QUOTE(skasparas @ 2015 03 24, 01:45)
Gal ne iki galo mane supratot, kaip ir minėjau pradžioje, mano tikslas yra maksimaliai priartėti prie visų taip geidžiamų rodiklių, bet tik tiek arti kiek ekonomiškai logiška.
ečiai tai įgyvendinta buvo/bus?


Tai vadinasi pas jus nera tikslo sukurti 100% A++ nama? Tiesiog bandysite o jei bus brangu tiks ir A+ Nesant rimtam pasiryzimui jus tikrai nepastatysite A++ namo ir liksite dar vienas is tu kurie is pradziu saukia,as,as..Po poto gaunasi snipstas.. Tai kam tada atskira tema kurti? g.gif Buvo PN tema,atsirado A+ dabar dar A ++.. Cirkas.. biggrin.gif
Atsakyti
#29
QUOTE(girute @ 2015 03 24, 00:13)
siūlau atidaryti naują temą besistatantiems Pilaitėje A klasės namus ...smile.gif.

Gal bent Pilaitėje bus gaiviau ir daugiau tyro oro, nes kas stato šiltą namą gal malkomis nekurens.
Papildyta:
QUOTE(biesas66 @ 2015 03 24, 07:42)
Tai vadinasi pas jus nera tikslo sukurti  100% A++ nama?  Tiesiog bandysite o jei bus brangu tiks ir A+  Nesant  rimtam pasiryzimui jus tikrai nepastatysite A++ namo ir liksite dar vienas is tu kurie is pradziu saukia,as,as..Po poto gaunasi snipstas..    Tai kam tada atskira tema kurti? g.gif  Buvo  PN tema,atsirado A+ dabar dar A ++..  Cirkas.. biggrin.gif

Man irgi atrodo, kad tema be reikalo kartojama. Jai labiau tiktų Kasparo A++ namas. Arba Siekiu tikro A++ namo. Priešingu atveju ji nieko nesiskiria nuo jau esamos A klasės namų temos.

Taip pat manau, kad informacijos nepavyks susisteminti, nes atsiras labai daug nukrypimų nuo temos ir pan. Taip pat iš esmės bus sprendžiamos tos pačios problemos, kurios išgvildentos pasyvių namų temoje.

Todėl aš manau, kad nieko neverta siųsti skaityti senų temų (nebent pats žmogus nori), o geriau čia ir dabar pakalbėti apie tai, kas aktualu statant A+/A++ klasės namą.
Atsakyti
#30
QUOTE(biesas66 @ 2015 03 24, 07:42)
Tai kam tada atskira tema kurti? g.gif   Buvo  PN tema,atsirado A+ dabar dar A ++..   Cirkas.. biggrin.gif


Pritariu, tuo labiau, kai pats temos autorius pasakė, kad vis tik kalbės absoliučiai tą patį, kas kalbama ir paminėtose temose. Visur kalba eina apie tai, kaip pasistatyti energiškai efektyvų namą, gvildenamos konkrečių mazgų subtilybės. Na vienu žodžiu jau trečia tema apie tą patį.
Papildyta:
QUOTE(girute @ 2015 03 24, 00:13)
Tik va, kaip jau ir buvo minėta - žiauru būtų skaityti po 30 temu pvz apie pasyvius namus..... Kažkaip norėtusi glaustos informacijos vienoje vietoje.


Pritariu thumbup.gif

Labai gera idėja 100% thumbup.gif

Tik viena bėda, nėra savanorio susisteminančio visą tai verysad.gif . Gal Jūs pasiryšit, vis tik idėja Jūsų mirksiukas.gif .
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 24 kovo 2015 - 08:49
#31
QUOTE(skasparas @ 2015 03 24, 00:45)
Gal ne iki galo mane supratot, kaip ir minėjau pradžioje, mano tikslas yra maksimaliai priartėti prie visų taip geidžiamų rodiklių, bet tik tiek arti kiek ekonomiškai logiška.
Taip kalba vyks apie konkretų namą, bet čia šlifuojama to namo sudėtis, kuri rytoj patrauks akį Petrui ar Jonui, kurie pasisėmę žinių, statys kažką panašaus, mažiau blaškydamiesi po forumų jūra. Tad savo vardo čia prikabint nenorėčiau, juk esmė ne kas stato, o ką stato.
Gaila, bet neesu statybininkas, ar tos srities specialistas, tad tokių stiprių blogų kaip kai kurie iš Jūsų padaryti negalėsiu, todėl ir atsiradau čia (manau pastačius bus galima viską susisteminti ir pateikt kaip gražų blogą ateities statytojams). Juk visiems patogiau sukoncentruota informacija ir kuo jos bus daugiau, tuo bus visiems patogiau.

Malonu, kad po truputį pajudam prie sienų.
1. Norėjau pasidomėt kame tas blokelių kiaurumas? Čia Jūs keramikos blokelius turit omenį?
2. Labai įdomi BangoS siena, tačiau viską ką radau bloge tai tik šie žodžiai "glaistas-betonas-320mm NEPS-vėdinamas oro tarpas-fibrocementinės plokštės", skamba tikrai idealiai, sandariai ir šiltai, bei vidinė siena neuždengta putplasčiu kaip liktiniuose, bet kaip konkrečiai tai įgyvendinta buvo/bus?


0. Galima pastatyti dėžutę su geromis atitvarų šiluminėmis savybėmis ir tik po dešimtmečio įvykdyti atsinaujinančios energijos naudojimo name reikalavimus susimontuojant SK ir PV ant stogo.
1. Keraminiai blokeliai yra patys kreiviausi ir patys kiauriausi viduje sienos. Keraminių blokelių vertikalios siūlės yra be skiedinio. Esant plyšiui sienoje vidinėje (patalpų) pusėje prasiskverbęs oras gali lengvai ištekėti per plyšį išorinėje pusėje, kuris yra net už kelių metrų (ar per murlotą). Jeigu mūras sandarus tada per rozetes jau nebepučia, nes šie kanalai nebesusisiekia su išorine sienos puse. Kas yra dar blogiau - keraminiai blokeliai beveik niekada netinkuojami iš išorės ar net nėra užtepamos vertikalios siūlės. Iš išorės eps nutinkuojamas, o pažiūrėjus kiaurai blokelius, iš vidinės pusės pamatytume didžiulį ertmių, susisiekiančių kanalų tinklą. Kai šios blokelių ir eps ertmės susijungia prasideda "kamino" traukos efektas, jose esantis oras kyla aukštyn ir pasišalina per murlotą. Į blokelių sieną per apačią įsiurbiama ir šalto oro iš išorės. Tai įmanoma lygiai taip pat kaip ir dūmams sandarumo testo metu prasiskverbti iš lauko į patalpas per "plintusus", ką ne vienas yra patyręs savo kailiu, kad ir kaip sunkiai tai būtų suvokiama.
Kalbant apie 30-40 cm šiltinimo sluoksnius reikia pasakyti, kad net mažiausi defektai lems šiltalo švaistymą, t.y. siena su 40cm eps ir mažais plyšeliais ar šiluminiais tilteliais bus tokia pat šilta kaip pvz 20cm idealiai apšiltinta siena. Deja, bet šiltinant galioja mažėjančio efektyvumo dėsnis ir kiekvienas papildomas cm šiltinimo atneša vis mažesnį indėlį mažinant šilumos nuostolius, todėl viskas kas eina virš 15-20cm privalo būti padaryta nepriekaištingai, nesukuriant jokių papildomų šiluminių tiltelių ir kaip įmanoma sandariau, kitaip nepajusite skirtumo tarp 25cm ir 35cm eps. O realiai klijuojant putplastį yra atvirkščiai - 10 cm sluoksnis klijuojasi maloniai, galima idealiai pritarkuoti ir užpūsti kiekvieną tarpelį, o klijuojant 30 cm viskas pasidaro daug sunkiau, maži sienos nelygumai lemia didelius plyšius tarp putplasčio lapų. Nėra tokio ilgio putų pistoletų normaliai užpūsti plyšiams 30cm sienoje, reikia parsiverži iš užsienio. Tų pačių putų tenka pirkti dėžėmis... Galima imti didesnius lapus ir taip mažinti siūlių kilometražą, bet jie būna pasiraitę ir juos klijuoti yra nepatogu, reikia galvoti apie papildomą laikiną prispaudimą. Šios problemos iš esmės yra sprendžiamos idealiu atveju užpilant skystą šiltinimo medžiagą, kuri 100% padengia nešančiąją konstrukciją ir yra 100% sandari (didelio tankio PUR putos) arba atvirkščiai - suklijavus visą sieną iš kietos šiltinimo medžiagos (vientiso EPS) nepaliekant jokių nesandarumų ir vėliau užpurškiant nešančiąją konstrukciją (betoną) ant eps https://www.youtube....h?v=s2BZKDcDY54 (šiluminių tiltelių ir eps storio šiame pvz nereikėtų vertinti, nes jis yra tik betono "užpurškimo" iliustracija)

Sakyčiau, kad čia yra du būdai kaip galima pasiekti idealių šiluminių ir sandarumo rezultatų statant sieną nesvarbu kokio storio ji bebūtų. Grįžtant į realybę verta paminėti, kad Mintas panaudojo pirmąjį būdą ir apipurškė visą namą didelio tankio pur putomis. Tai realu, bet brangu. Antras variantas rečiau sutinkamas. Jis gana sudėtingas (Lietuvoje nėra nei vieno tokio namo). Praktikoje dažniau sutinkamas ne mažiau kokybiškas nei nešančiosios konstrukcijos užpurškimas yra nešančiosios konstrukcijos užliejimas ant vientisos šiltinimo medžiagos. Kalbu apie Euromac2 liktinius klojinius. Nepertraukiamas visos konstrukcijos betonavimas užtikrina tobulą sandarumą, bet šiuo atveju sukeliamas šalutinis efektas - panaudojant eps liktinius klojinius viduje lieka putplastis uždarantis betono termomasę bei sukeliantis kitų nepatogumų. Būtų idealiausia turėti liktinį eps klojinį tik išorėje. Tai pasiekiama vidinę pusę statant iš tradicinių nuimamų klojinių, o išorinę iš eps liekamųjų klojinių.

2. Remiantis šia logika buvo pastatytos sienos Bangų name: viduje nuimamas klojinys, viduryje betonas, išorėje liekamasis eps klojinys. Sienos fragmentas:
user posted image
Putplastis iš lauko yra tradiciškai tinkuojamas arba padengiamas mineraline plokšte su fasado laikikliais ir vėliau montuojamos fasadinės plokštės ar kita vėdinamo fasado apdaila.
Tokią konstrukciją įvardinčiau kaip tinkamiausią saulės architektūros ir pasyvaus namo principams įgyvendinti.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo BangaS: 24 kovo 2015 - 10:21
#32
Gera logika - kadangi viskas išbarstyta po anksčiau buvusiu vienu temos pavadinimu - pasyvus namas, tai dabar prie PN temos dar kuriam A, dar kuriam A+, A++, kas nors ne maksimalistas šilto namo norintis dar sukurs apie B. Visur apie energetinį efektyvumą, bet vietoj išbarstymo 1 temoje jau išbarstymas penkiose. Tiesiog superinis būdas kovoti su išbarstymu. Tai kad kai kur informacija 2-4 metų senumo - irgi geležinis argumentas. Žinok šitoj temoj po 2-4 metų informacija irgi bus 2-4 metų senumo.
Pagal SM taisykles besikartojančios temos yra draudžiamos. Ši tema tėra dar vienas PN, A temos klonas kitu pavadinimu, tik daugiau sumaišties įvedantis. Gal ir norėjot kaip geriau, bet gavosi kaip visada.
O konkrečiam vienam projektui aprašyti mano manymu tinkamesnis blogo formatas. Turėsi lankstumą bet kada bet kokią info pataisyti, beprasmius komentarus pravalyti. Bet čia tik asmeninė nuomonė.
Šiaip energetinio efektyvumo siekimas yra sveikintinas dalykas, bet paminėti dalykai - A++ siekimas, didelė kvadratūra (260m2), nenoras pačiam prisidėti, skolinti pinigai (lemia spaudimą statybos tempams, tarpiniai vertinimai ir t.t.), netgi planai samdyti teisininką sutarčių ruošimui ypatingai sunkiai dera sąvoka "nebrangi, ekonomiška statyba".
Dar norisi prikibti prie sienų proporcijų. Preliminari paminėta proporcija 1:2,6. Labai jau pailgas. Taip, pietinėje sienoje atsiranda galimybė sukoncentruoti visus langus, bet sienų/vidaus ploto santykis stipria pablogėja. Laikoma, kad ekonomiškai/energiškai efektyviausias sienų ilgių santykis svyruoja apie 1:1,5. Mano atveju šis santykis 1:1,25. Beje ar bandėt susidėlioti patalpas preliminariuose išmatavimuose. Matau ilgą koridorių, kuris iš principo yra nenaudingi kvadratai.
Pamatai - logiškas sprendimas priklauso nuo grunto. Va aš savo sklype radau vos ne idealiai tankinimui tinkančio žvyro karjerą. Iki to dar buvo įvairių abejonių, bet radus tą žvyrą nuodėmė būtų pamatą daryti ne plokščią.
Sienos/Blokeliai - tokie kaip otec paminėti keraminiai/polistiroliniai all-in-one nei dabar, nei niekada ateity mano manymu netaps efektyviu sprendimu, net jei jų kaina nukristų kartais. Idealus sumuštinis - tvirtas, didelę termomasę turintis konstruktyvas iš vidaus ir efektyvus apšiltinimo sluoksnis iš išorės. Prieskoniai (apdaila) pagal skonį, atrenkant suderinamus pagal garų varžos faktorių.
Stogas - plokščiam gelžbetoniniam stogui nematau alternatyvų siekiant gero sandarumo. Medinį šlaitinį irgi galima padaryti sandarų daug ir brangiai krapštantis, tik va klausimas kiek laiko medinis stogas išlaikys sandarumą.


QUOTE(skasparas @ 2015 03 22, 15:04)
Sveiki,
Perskaičiau daug temų apie šiltus namus ir nusprendžiau sukurti dar vieną. Kadangi viskas yra išbarstyta, informacija vienur 2 kitur 4 metų senumo, galvoju būtų visiems įdomu ir naudinga viską atnaujinti. Kadangi pats planuoju statytis ekonomiškai efektyvų namą, todėl labai įdomu patyrusių žmonių nuomonė, pastabos ir pasiūlymai, nes jie pirmieji išdrįso su minimalia informacija statytis EE namus. Dabar jau praėjo nemažai laiko, atsirado daugiau susidūrusių statybininkų, daugiau tam skirtų medžiagų, detalių, tvirtinimų, kuriuos anksčiau reikėjo sukurti patiems, todėl čia norėčiau suvesti visą informaciją jau iš naujos kartos medžiagų, bei atsinaujinusiomis žiniomis iš EE namų pradininkų. Labai norėčiau, kad čia dalyvautų tie kurie gali pagrįsti savo teiginius, bei tie kurie turi patirtį.

Kad nebūtų viskas tik pletkų lygyje, visi mano statybų įgyvendinti etapai bus aprašomi čia.

Trumpas pristatymas apie ką pats galvoju. Šiai dienai yra nedidelis sklypas, ekonomiškoj zonoj (Pilaitė, Vilnius). Tad į meno šedevrus tikrai nepretenduoju. Kaip ir daugelio jau pastačiusiųjų, vienas iš pagrindinių reikalavimų - ekonomiškai protinga kaina, bei mažinama iki minimumo statybininkų broko galimybė priimant vienokius ar kitokius sprendimus. Įsivaizduojam 2021 metus ir statom nebrangų namą atitinkantį visus reikalavimus.
Namo forma planuoju pailgą (preliminariai 18,5x7m), kad visi langai ir įėjimas būtų pietų pusėj. Garažo nebus, tik stoginė, saulės kaimynai nedengs. Namas 2a, abu aukštai vienodi, jokių papildomų kampų, išsikišimų ir pan. Namo grožį bandysiu “išlaužt” žaisdamas su apdaila.
Pagrindiniai reikalavimai (ar priartėt jiems iki tiek kiek ekonomiškai logiška/įmanoma šiai dienai):

Sandarumas ne daugiau n50 = 0.6
Energijos poreikis šildymui mažiau 15 kWh/m2 per metus

Ketinu daryti techninį darbu projektą, kad viską dar prieš pradedant susidėlioti aiškiai ir patogiai.
Kad turėčiau ką pasakyti architektui, pradžiai turiu nuspręsti kokia bus namo sudėtis (pamatai, sienos, apšiltinimas, perdangos, pertvaros, stogas t.t.) Todėl pirma norėčiau aptarti būtent tai.

Kol kas glaustai mano apmąstymai:

1. Pamatai – plokštuminiai (koks sumuštinis ekonomiškai logiškas?)
2. Sienos – svarstau tarp silikatiniu/keramikos blokelių + neoporas arba maksimaliai stori liktiniai klojiniai.
3. Pertvaros – svarbu gera akumuliacija, minimalus garso pralaidumas
4. Langai – ne daugiau 0,8 W/m2K plius gudrios žaliuzės arba markizės, arba dar koks būdas atvėsinti namus vasarą.
5. Stogas – plokščias arba dvišlaitis/vienšlaitis (priklausomai kas patikimiau, pigiau, lengviau) nuo to priklausys ir šiltalo pasirinkimas.

Skirtumas nuo kitų temų/blogų, kad visi darbai bus atliekami ne savo rankomis, todėl į tai reikia atsižvelgti, kad ir lyginant liktinius klojinius (pigu savo rankom statant) su sienom/neoporu, bei turint omeny statinio sudėtingumą, kad nepadaryti daug vietos broko tikimybei (juk meistrai ne sau daro). <{POST_SNAPBACK}>


Pritariu kad būtų gerai, tik va iš karto matau porą sunkumų:
1. SM forumo formatas sisteminimui nėra tinkamas. Tam reiktų kurti atskirą forumą lydintį sisteminimų puslapį.
2. Daugiau įsigilinę ir nuosavos patirties įgiję statytojai turi mažiau laiko ir motyvacijos nemokamai užsiimti sisteminimu.
QUOTE(mintas @ 2015 03 24, 08:48)
Tik viena bėda, nėra savanorio susisteminančio visą tai  verysad.gif . Gal Jūs pasiryšit, vis tik idėja Jūsų  mirksiukas.gif . <{POST_SNAPBACK}>
Atsakyti
#33
QUOTE(BangaS @ 2015 03 24, 10:09)
2. Remiantis šia logika buvo pastatytos sienos  Bangų name: viduje nuimamas klojinys, viduryje betonas, išorėje liekamasis eps klojinys. Sienos fragmentas:
user posted image
Putplastis iš lauko yra tradiciškai tinkuojamas arba padengiamas mineraline plokšte su fasado laikikliais ir vėliau montuojamos fasadinės plokštės ar kita vėdinamo fasado apdaila.
Tokią konstrukciją įvardinčiau kaip tinkamiausią saulės architektūros ir pasyvaus namo principams įgyvendinti.


Galiu tik pritarti Bangui. Pats pries pradedamas statybas domejausi visais siais variantais. Priejau isvados, kad idealu butu liktiniai klojiniai, bet viduje neizoliuojant betono. Nieko panasaus neradau, nors atrode labai logiska. Sekmes dalykas, kad SM atradau Banga ir dabar jau tokiu principu statomi 2 namai smile.gif. Skamba kaip reklama, bet man Bango pasiulytas sprendimas pasirode labai teisingas energiskai efektyviam namui. http://www.part.lt/p...334b2be4108.JPG
Atsakyti
#34
QUOTE(BangaS @ 2015 03 24, 11:09)
0. Galima pastatyti dėžutę su geromis atitvarų šiluminėmis savybėmis ir tik po dešimtmečio įvykdyti atsinaujinančios energijos naudojimo name reikalavimus susimontuojant SK ir PV ant stogo.
1. Keraminiai blokeliai yra patys kreiviausi ir patys kiauriausi viduje sienos. Keraminių blokelių vertikalios siūlės yra be skiedinio. Esant plyšiui sienoje vidinėje (patalpų) pusėje prasiskverbęs oras gali lengvai ištekėti per plyšį išorinėje pusėje, kuris yra net už kelių metrų (ar per murlotą). Jeigu mūras sandarus tada per rozetes jau nebepučia, nes šie kanalai nebesusisiekia su išorine sienos puse. Kas yra dar blogiau - keraminiai blokeliai beveik niekada netinkuojami iš išorės ar net nėra užtepamos vertikalios siūlės. Iš išorės eps nutinkuojamas, o pažiūrėjus kiaurai blokelius, iš vidinės pusės pamatytume didžiulį ertmių, susisiekiančių kanalų  tinklą. Kai šios blokelių ir eps ertmės susijungia prasideda "kamino" traukos efektas, jose esantis oras kyla aukštyn ir pasišalina per murlotą. Į blokelių sieną per apačią įsiurbiama ir šalto oro iš išorės. Tai įmanoma lygiai taip pat kaip ir dūmams sandarumo testo metu prasiskverbti iš lauko į patalpas per "plintusus", ką ne vienas yra patyręs savo kailiu, kad ir kaip sunkiai tai būtų suvokiama.
Kalbant apie 30-40 cm šiltinimo sluoksnius reikia pasakyti, kad net mažiausi defektai lems šiltalo švaistymą, t.y. siena su 40cm eps ir mažais plyšeliais ar šiluminiais tilteliais bus tokia pat šilta kaip pvz 20cm idealiai apšiltinta siena. Deja, bet šiltinant galioja mažėjančio efektyvumo dėsnis ir kiekvienas papildomas cm šiltinimo atneša vis mažesnį indėlį mažinant šilumos nuostolius, todėl viskas kas eina virš 15-20cm privalo būti padaryta nepriekaištingai, nesukuriant jokių papildomų šiluminių tiltelių ir kaip įmanoma sandariau, kitaip nepajusite skirtumo tarp 25cm ir 35cm eps. O realiai klijuojant putplastį yra atvirkščiai - 10 cm sluoksnis klijuojasi maloniai, galima idealiai pritarkuoti ir užpūsti kiekvieną tarpelį, o klijuojant 30 cm viskas pasidaro daug sunkiau, maži sienos nelygumai lemia didelius plyšius tarp putplasčio lapų. Nėra tokio ilgio putų pistoletų normaliai užpūsti plyšiams 30cm sienoje, reikia parsiverži iš užsienio.  Tų pačių putų tenka pirkti dėžėmis... Galima imti didesnius lapus ir taip mažinti siūlių kilometražą, bet jie būna pasiraitę ir juos klijuoti yra nepatogu, reikia galvoti apie papildomą laikiną prispaudimą. Šios problemos iš esmės yra sprendžiamos idealiu atveju užpilant skystą šiltinimo medžiagą, kuri 100% padengia nešančiąją konstrukciją ir yra 100% sandari (didelio tankio PUR putos) arba  atvirkščiai - suklijavus visą sieną iš kietos šiltinimo medžiagos (vientiso EPS) nepaliekant jokių nesandarumų ir vėliau užpurškiant nešančiąją konstrukciją (betoną) ant eps https://www.youtube....h?v=s2BZKDcDY54    (šiluminių tiltelių ir eps storio šiame pvz nereikėtų vertinti, nes jis yra tik betono "užpurškimo" iliustracija)

Sakyčiau, kad čia yra du būdai kaip galima pasiekti idealių šiluminių ir sandarumo rezultatų statant sieną nesvarbu kokio storio ji bebūtų.  Grįžtant į realybę verta paminėti, kad Mintas panaudojo pirmąjį būdą ir apipurškė visą namą didelio tankio pur putomis. Tai realu, bet brangu. Antras variantas rečiau sutinkamas. Jis gana sudėtingas (Lietuvoje nėra nei vieno tokio namo). Praktikoje dažniau sutinkamas ne mažiau kokybiškas nei nešančiosios konstrukcijos užpurškimas  yra nešančiosios konstrukcijos užliejimas ant vientisos šiltinimo medžiagos. Kalbu apie Euromac2 liktinius klojinius. Nepertraukiamas visos konstrukcijos betonavimas užtikrina tobulą sandarumą, bet šiuo atveju sukeliamas šalutinis efektas - panaudojant eps liktinius klojinius viduje lieka putplastis uždarantis betono termomasę bei sukeliantis kitų nepatogumų. Būtų idealiausia turėti liktinį eps klojinį tik išorėje. Tai pasiekiama vidinę pusę statant iš tradicinių nuimamų klojinių, o išorinę iš eps liekamųjų klojinių.

2. Remiantis šia logika buvo pastatytos sienos  Bangų name: viduje nuimamas klojinys, viduryje betonas, išorėje liekamasis eps klojinys. Sienos fragmentas:
user posted image
Putplastis iš lauko yra tradiciškai tinkuojamas arba padengiamas mineraline plokšte su fasado laikikliais ir vėliau montuojamos fasadinės plokštės ar kita vėdinamo fasado apdaila.
Tokią konstrukciją įvardinčiau kaip tinkamiausią saulės architektūros ir pasyvaus namo principams įgyvendinti.


Pats ir noriu tokio sumuštinio, kaip paminėjote (be putplasčio viduje). Tik iškyla klausimas ar Jūsų variantas gavosi pigesnis už Mintas ? Aišku mano atveju putas lygintų meistrai, kas turbūt gerokai pakeltų ir taip aukštą kainą, bet Jūsų atveju, darbus atliktų irgi meistrai (įdomu kaip pas Jus buvo?).
Atsakyti
#35
QUOTE(Milao @ 2015 03 24, 10:39)
Laikoma, kad ekonomiškai/energiškai efektyviausias sienų ilgių santykis svyruoja apie 1:1,5. Mano atveju šis santykis 1:1,25. Beje ar bandėt susidėlioti patalpas preliminariuose išmatavimuose. Matau ilgą koridorių, kuris iš principo yra nenaudingi kvadratai.


Cia tas santykis is praktikos ar teorijos ? Mano namas staciakampis su sienu ismatavimais ~17.4m x 8.97m, cia ivertinti ir "stori kailiniai". Suskaiciuotas pastato silumos poreikis sildymui yra 10.2 kWh/m2 metus.
Atsakyti
#36
Milao
Čia gal klaidingai buvau paminėjęs išmatavimus, jie išorinės sienos.. Pastatas gaunasi apie 190kv.m. pirmam aukšte kolidoriaus praktiškai nėra, antram susidaro ~17kv.m. Didžiausia bėda pas mane yra sklypo išsidėstymas, todėl kiek bedėliojom, pailgas variantas logiškiausias gaunasi (kad turėt ne tik visus langus pietuose, bet dar ir kiemą minimalų).
Atsakyti