Rinkimai į savivaldybių tarybas

tie jusu vadinami varguoliai ir taip gauna vieta valstybiniame darzelyje, nes gaunantiems mazas pajamas yra pirmenybe.

Jo, jo, Lietuvos kairieji tai yra socialdemokratijos parodija. Visi tie kolūkių pirmininkai, stambaus kapitalo atstovai ir zuokienės
Papildyta:

Haaa, kaip iliustratyviai

Savo emocijas sau ir pasilikite, gerai? Man nesąmonių priskirti nebūtina.

Pinigų kiekis ribotas. Ar išdalinti subsidijoms ir problemą išspręsti tik laikinai, ar panašią sumą skirti statyboms ir problemą natūraliai augančiame Vilniuje išspręsti ilgesniam laikui. Visko vienu metu padaryti nepavyks - kad ir greitai, ir ilgam. Todėl ir sprendžiama, kas geriau - greitai, bet trumpam, tik efektui padaryti, ar ilgam, bet ne greitai, be reikiamo efekto, bet geriau miestui?
Kaune - situacija kitokia, su Vilniumi nelygintina.

Ir prie ko čia šitai? Taip, valstybė skatina piliečius turėti vaikų. Ir turtinguosius, ir neturtingus.

Aha, o visi kiti - tik ir veržiasi į privačius dienos centrus (privačių darželių, atitinkančių visus reikalavimus, yra vienetai), gali laisvai mokėti už juos, va tik 100 eurų iki pilnos laimės trūksta.
Realybėje kainos tų privačių yra ~300 eurų (iki 430 eurų), taigi skirtumas ženklus, ypač kai valstybinio darželio kaina ~65 eurai.

Stiprūs, gera - tai subjektyvu. Įrašo į specifikaciją konkrečios įmonės išskirtinumą, į kvalifikacijos reikalavimus - konkretaus eksperto išskirtinumą, ir gauna tik tos įmonės su tuo ekspertu pasiūlymą. O jei rašyti tinkamą specifikaciją ir aukšto lygio kvalifikacinius reikalavimus, tai dažnai atsiras tokių, kurie dempinguoja, nes turi galimybių jau vėlesnėse stadijose kompensuoti pasiūlytą mažą kainą, kuri net ir taikant ekonominio naudingumo kriterijus, yra svarbi, nes vertinamas kainos ir kokybės santykis.

Daugiafunkciai.

Jo, subjektyvu. Ir ekspertiniam vertinimui galima nustatyti tam tikrus saugiklius. Bet jei manoma, kad konkretūs reikalavimai yra diskriminaciniai, dera pasitelkti VPĮ V skyriaus nuostatas. Ką, beje, paslaugų teikėjai puikiai daro; kartais su pagrindu, o kartais tik su tuščia ambicija.

Ekonominis naudingumas tam ir skirtas, kad dempinguojantys visų galų konsultantai neprikištų savo nagų prie realaus darbo ir nesušiktų jo. Kaina bendrame ekonominio naudingumo vertinime gali turėti labai mažą svorį, kad ir dešimtadalį. Klausimas, kas yra svarbiau - pigu ar gerai. Intelektinės paslaugos - ne pieštukai, kad galėtum rizikuot jas pirkti pagal mažiausią kainą.
Esu praktiškai mačiusi įvairių variantų ir vienintelis atsakymas: mažiausia kaina nepasiteisina.

prie dvigubų standartų. jei ponas nerašė, kaip nerašė ir dar daug ko, tai kodėl piktinatės pavyzdžiu, kad prašom, jūsų simpatikas irgi neįrašė.
Akcentavo krikščioniškas ir koncerviškas vertybes su kuriomis pakartotinos santuokos nesuderinamos. kaip ir buvęs darbas, ne muzikos dėstytojo.
Apie Steponavičiaus metamą šešėlį - analogiškai - ar Matuzo - dalyvavimas baudžiamosiose bylose bus nurodomas? ar tai galioja tik moraliniams nusižengimams?

na taip, aš irgi pasigirčiau, kad sūnus ar dukra studijuoja Oksforde, o ne Balbieriškio akademijoje. o ką?

Jūs manote, kad Šimašius, pristatydamas žmoną, ir dėdamas sau tuo didelį bonusą (vakaruose žmonos dažniausiai yra žinomos visiems) seka vyresnio mokslininko pėdomis, t.y. anas irgi sau kūrė imidžą, rodydamas jauną žmoną?
o šiaip - kiekveinas pagal sugedimo laipsnį sprendžia.... nelabai įsivaizduoju kaip mokslininkas gali sukurti 'savo karjerą per lovą", na nebent Matulaitė
beje http://naujienos.vu....rtacij-konkurs/

Dėkui, pasitikslinau: Ar vartotinas žodis „daugiafunkcinis“?, dabar žinosiu.
Tik kodėl taisote būtent mane, o ne pirmą kartą diskusijoje šį žodį pavartojusiąją?



Taip, mažiausia kaina nėra kokybės garantija, nepasiteisina - ne dėl to ginčas, jau galite to nebekartoti. Tiesiog Lietuvoje dar nepriimta ES direktyva visada remtis ekonominio naudingumo kriterijais, kurią ES priėmė 2014 sausį; kol kas galioja pasirinkimas, ir tai niekaip nesumažina korupcijos šioje srityje, nes kriterijai labai retai naudojami: prieš metus skelbtoje informacijoje nurodoma, kad "supaprastintuose pirkimuose, kurių vertė sudaro apie 30 proc. bendrosios pirkimų vertės, ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus taikomas itin retai <...> tik 6,6 proc. bendrosios supaprastintų pirkimų vertės". O ir naudojantis kriterijais, vis vien yra landos korupcijai. Gi labai aukštam lygyje paruošiami projektai-užsakymai, kurie tas landas eliminuoja, patys tampa per brangūs administruoti.

Gal vėlyvas metas tamstą suklaidino? Bet jokių dvigubų standartų taikymo nėra. Kaip tik priešingai - aš, simpatikė (dėkui, kad pastebėjote tai, o tai nekurios jau ėmėsi putotis be pagrindo ir iš pykčio), o kritikuoju, idant nusiimti rožinius akinius, įsijungti kritinį mąstymą, analizuoti objektyviai. Ne skyrybos kritikuojamos (aka miltai), o tiesos nesakymas, melas (aka tiltai). Ar privalu visiems deklaruoti savo nuodėmes viešai - ne, neprivalu. Bet jeigu deklaruojiesi ypač sąžiningu ir atviru - tuomet jau tampa privalu. Kad darbai atitiktų žodžius, kad nebūtum melagis, nuslėpęs tiesą. V.Landsbergis niekada savęs nevadino atviru ir sąžiningu, priešingai - jis Lošėjas, Šachmatininkas. Ar V.Landsbergis savo šeimą vaizduoja kaip tobulą, giriasi šeimos narių pasiekimais? Ne. Taigi ir lyginti su R.Šimašiumi neadekvatu. Nesu V.Lansbergio gerbėja, ypač smerkiu jo vaidmenį Garliavos masinės psichozės dirigavime, tačiau šiuo atveju - jo skyrybos bei krikščioniškos vertybės būtų kalbėti apie miltus, kai aš kalbu apie tiltus. Beje, V.Landsbergis nėra krikdemas, talibas šeimos vertybių klausimu, taigi jam prikišti jo skyrybas - neadekvatu. Sąžiningumo klausimu - aš manau, kad jis tikrai bendradarbiavo su KGB, tačiau Sąjūdžio metu tą KGB apmovė, taigi tikrai nėra tas tikrasis patriotas, disidentas, visad gynęs tas pačias vertybes, jis greičiau oportunistas, tačiau daug gero nuveikęs Lietuvai. Apie jo trūkumus visuomet tamsta priminsite, kokia bebūtų diskusija, todėl man jau nebereikia kritikuoti, idant būtų objektyvu, o ne vien garbinimas... Tai galioja ir Matuzui: jūs ir nuoskauda dėl Matuzo - neatsiejamas dalykas. Mano požiūris yra tas, kad korupcija yra blogiau nei meilužės / prostitutės, nors G.Steponavičius turi šešėlį ir dėl Abonentavimo kartu su A.Zuoku (G.Steponavičius paminėtas ciniškų juokelių dėl meilužių vardijimo būtinumo šviesoje), o neištikimybė yra blogiau nei tiesos apie pirmąją šeimą nuslėpimas - galite pati suranguoti "blogumą". Tačiau tai nepaneigia fakto, kad save ypatingai baltais ir pūkuotais demonstravęsi Šimašius ir jo žmona turi juodų ar pilkų atspalvių.

Nieko. Gi netgi už teistus balsuoja - tas įstatymiškai nedraudžiama. Kaip ir pasigirti nedraudžiama. Tik išreiškiau aiškų požiūrį - jei mama didžiuodamasi pasako, kad sūnus studijuoja Oksforde, tai yra mamos pasididžiavimas, o kai sūnus pats puikuojasi savo pasiekimais - tai jau arogantiškas pasigyrimas, kuris man nepriimtinas. Man priimtiniau daugiau kuklumo. Te darbai patys už save kalba. Ir užbėgdama už akių, iškart sakau, kad man tai analogiška konservatoriui M.Adomėnui, kuris Kembridže apsigynė filosofijos disertaciją. Ir jis, ir Šimašiaus žmona - man perdėm arogantiški, akcentuojantys ne tai, ką derėtų.

Kodėl manote, kad vyresnis buvo mokslininku? Na, žmonų pristatymą galima labai skirtingai daryti - viena yra tuo perdėm girtis, kita leisti žmonų darbams apie save kalbėti. Pvz.: Austėja Landsbergienė. Kuri nesinaudojo nei V.Landsbergio, nei V.V. Landsbergio, nei G.Landsbergio reklama.
Apie tai, kad anas kūrė savo įvaizdį - tai jau tamstos išvedžiojimas, visai nesusijęs su tuo, ką sakiau. Dabar matome kaip R.Šimašius nuslėpė pirmąją žmoną, o labai demonstruoja ir giriasi antrąja. Nemanau, kad tai vien R.Šimašiaus sprendimas, akivaizdu, kad tai priimtina ir žmonai. Kuri tokią pat taktiką matomai naudojo ir pirmosios santuokos metu. Britanijoje nauda buvo ne jos pirmajam vyrui, o jai - per vyro pažintis galėjo greičiau daryti karjerą, neva laiku ir vietoje sutikti reikiamus žmones, kad vėliau galėtų tai įrašyti į savo pasiekimų sąrašą, kurį dabar plačiai eksponuoja, tuo ir sudarydama arogantiško žmogaus įspūdį.

Na jau, nevaizduokite, kad Lietuvoje - švogerių krašte, negalite įsivaizduoti, kaip karjera padaroma per lovą ir atitinkamai reikiamas pažintis. Netgi tas pats M.Adomėnas - tai, kad jis apsigynė disertaciją Kembridže, ar M.Dargužaitė, studijas pabaigusi Princetone, - abu be jokių proteže yra labiau vertinga, nei nuslėpta santuoka su >20 m. vyresniu vyru, vietiniu, vietinėje srityje gana daug pasiekusiu, atitinkamai turinčiu daug tinkamų pažinčių, kurios ir paklojo kelią dabartiniams pasiekimams (kurie neginčijami).

Aha, vis tuo giriamasi. Taip, smagu, džiugu. Bet ir į tą sritį galiu įnešti skeptiškumo - Lietuvoje psichinės sveikatos situacija ypač tragiška, esame pirmose vietose pagal savižudybių skaičių, daug smurto, patyčių, o čia darbas, kuri vadinčiau nice, bet ne must to have. Gal Europoje jau ir priaugo iki lygmens, kad galima švaistyti laiką, tyrinėjant gana elementarių gyvenimo reiškinių niuansus. Bet Lietuvoje sunkoka suprasti tokio darbo naudingumą, nebent ilgalaikėje perspektyvoje, teoriškai, moksliškai ar pan.
O kad EABP pateikė - smagu, gražu, bet irgi žiūrėkim į šaknį - Wiki rašo, kad Europoje tėra 750 organizacijos narių. Vien Lietuvoje Psichologų Sąjunga vienija 600 narių, o čia visoje Europoje. Gal ten vienintelė disertacija tebuvo, o žinant kad p.Agnė M. - ambicinga persona, tai nenuostabu dėl rezultato.
Beje, o ar laimėjo? Ir Europoje, ir Lietuvoje? Nes ir Lietuvoje pateikta konkursui.
Nes tai šeima, mokanti savo kiekvieną darbą ar darbelį pateikti kaip ypač reikšmingą.
Šitai pripažįstu 100%.

Kuo gi pagrįstas Jūsų įsitikinimas? Mano vaikystės prisiminimai apie V. Landsbergį (ir jo tėvą) yra visiškai kitokie. Nors "brežneviniais" laikais vaikus buvo bandoma apsaugoti nuo susugusių reikalų, bet atsimenu ir jo dalyvavimą Jono Trinkūno folklorinėje grupėje (vėliau KGB išvaikytoje), ir kovą "Garažo istorijoje", kai dabartinėje Vilniaus Vokiečių gatvėje buvo griaunami rysiai tam, kad būtų pastatyti CK garažai, ir kovą bandant išsaugoti nuo sudeginimo Vilniaus universiteto bibliotekos knygas. O ir pažiūros, sprendžiant iš girdėtų diskusijų (mane tėvai kartais, ypač kai paaugau, kartais pasikviesdavo į svetainę jų pasiklausyti), išliko nepakitę.

Tiesa Jūsų parašyme tik ta, kad atvirų disidentų tarp Lietuvos intelektualų "brežneviniais" laikais buvo nedaug: profesorius Jonas Kazlauskas, nužudytas KGB, dėstytojas ir politinis kalinys Povilas Pečeliūnas, Tomas Venclova, kuris buvo tik "vydvoren". Tai kaip ir viskas. Visiems kitiems, taip, galima lipdyti oportunisto etiketę, net ir Justinui Marcinkevičiui.

Įdomu, kodėl taip "užsisėdote" ant Šimašiaus žmonos dėl paprasto interviu, kai iš Zuokienės demonstratyvios arogancijos ir "co to ja" povyzos juokiasi žmonės, kurie su ja susidūrė. Ir dar sakote, kad mėgstate kuklumą.

vajė, jau ir mokslinis darbas nevertingas, nes yra probemų jo pritaikyme.
Go Delfine, go. Paputokit dar. Kuo daugiau putojimų, tuo daugiau nusišnekėjimų.

Landsbergienė autoritetu nesinaudojo, nes ji mokslininkė, kaip ir Matulaitė. Neįtikinsi oponentų vien tuo, kad tavo vaiko tėvas mr. X ar mr Y. VIenok Anūkas naudojosi. Ir Landsbergis, iki platesnio sklidimo visuomenėje istorijos su p. S. ir jų buvusios istorijos, dėliojo savo šeimą kaip pavyzdinę, ir Anūkas naudojosi Šeima.

Apie bendradarbiavimą su KGB kadangi važinėjo, buvo dėstytojas et ctr - manau, kad analogiškai Prunskienei buvo kažkur parašai. tik vienos istorija eskaluota, kito - ne. Man įdomesnė senesnė istorija su tais trimis gimnazistais - du draugai ir panelė. VIenas įskundžia kitą draugą? ir tas išvažiuoja lagerin, palikdamas suolo draugą nepaliestą? Paskui veda panelę, kuri, grįžus suolo draugui iš lagerių - išsiskiria ir pabėga pas anąjį? jei tekėjo, pasitikėjo. Ką sužinojo, kai parvažiavo S iš lagerių? Lagerio bylos gelmes? Skundų autorių?
vėlgi gandai...
bet Šimašius, aišku blogesnis. Nes nuslėpė, kas jo pirmoji žmona. Net jei ana teismais grąsinasi, jei ją, pašalinę, įtrauks į šitą mėsmalę....


Papildyta:

oi. Teko susidurti prieš keletą metų su Zuokiene. Palyginus su vietinių seimūnų žmonomis (ir tuometine meriene) buvo paprastumo, santūrumo ir šilto bendravimo įsikūnijimas.
p.s. tai neleičia dabartinės merienės, teisingiau - dabar buvusios. Ji toliau ramiai dirbo savo darbą, neiškišdama nosies toliau.