Gimdyti ar negimdyti

Ne, nu jūs žodžių išvartymo čempione galėtumėte būti. Depresija yra depresija, nerimas yra nerimas, bet tokia sąvoka kaip "poabortinis sindromas" oficialiai neegzistuoja. Skamba taip pat logiškai kaip "povestuvinė depresija".

Ta prasme gali buti ivairiausiu neigiamu psichologiniu pasekmiu kaip ir po kiekvieno sunkaus gyvenimo momento - bet cia nera joks sindromas. Gi galima israsti Podarbopraradimini sindroma, Poverslozlugimini (kiti gi net neatsigauna) sindroma, nezinant, kokie kriterijai yra norint kazkokius neigiamus pojucius apibendinti kaip sindroma, taciau tai netaps psichiatru vartojama diagnoze. Plius, manau ir manysiu, kad moterys patirtu kur kas maziau neigiamu psichologiniu pasekmiu, jei ne kalbos apie "zudyma", morale, "uzdeto kryzelio nenesima". Ir gautu supratimo, palaikymo, nereiktu tyleti, bijant buti pasmerktomis.

pritariu

Sunku ką patarti be konteksto. Neaišku, autorė dirbanti ar ne, turi pakankamai pajamų išauginti du vaikus ar ne, vyras mokės alimentus ar ne, turi kur gyventi ar ne, turi šalia tėvus, kitus giminaičius ir jų pagalbą bei palaikymą ar ne...
O šios detalės labai daug reiškia...

Mažas pavyzdėlis - jei autorė neturi nieko, tėvų, brolių sesių, yra viena kaip pirštas, kur ji paliks savo dvimetį važiuodama gimdyti, gal vieną namuose trims dienoms? Kas jai padės grįžusią po gimdymo apšokinėti save, naujagimį ir dar vieną mažą vaiką, kas padės, jei gimdymas bus sudėtingesnis ir baigsis pvz., CP? Vyras tai geria ir lošia, iš jo pagalbos, kaip supratau - nulis.
Jei neturi kur gyventi, savo būsto, ar pakaks pajamų nuomai po skyrybų, ar ras kas išnuomoja vienišai moteriškei su dviem mažiukais?
Jei neturi darbo - kaip galvoja jį susirasti su trimetinuku ir metinuku ant rankų?
Ir t.t. ir t.t.

Sakot nėra sąvokos, nėra ir reiškinio, ar ne? Va viena "neegzistuojanti problema" ir sm (nr.65). Kaip patogu. Taip nevadini, nėr ir problemos. Nesvarbu, kad daugybės kenčiančių moterų istorijos yra realybė. Beje, naujo gyvybės nutraukimo prilyginimas "povestuvinėms depresijoms" su logika turi tikrai ne ką daugiau bendro ir ja nė iš tolo nekvepia.


Kad yra kiek kitaip. Ten kur visuomenė sako, kad čia nieko bloo, viskas gerai, kur nepripažįstama, kad šitas skausmas - ne iš piršto laužtas, žmogu nėra jokios galimybės sveikti. Nes na - tai, dėl ko tau skauda, netikra, tai neegzistuoja, tai kaip ir nėra ko gydyti, nėra apie ką kalbėti. Nes viskas ok. Ir kaip tik toje visuomenėje, kur problemos realumas nepripažįstamas žmogus lieka vienas su savo skausmu. Paskaitykit kada Theresa Burke "Uždraustas sielvartas" (kokretaus žmogaus liudijimas kaip tik apie tai)...
Ir jokio paradokso čia nėra. bandyti padėti galima ten, kur pripažįstamas problemos realumas. O jei nėra problemos, kokia dar pagalba? Gi tu taip tiesiog negali jaustis, gi pritariu tam, ką tu padarei, suprantu tave, ko dar?

Joptararai, radot ka palygint. Tuo atveju abortas darytas pries moters valia ir norus, panaudojant psichologini terora.

O ir niekas nesako, kad paliekamieji reiskiniai neegzistuoja. Buna visko, kaip ir po visu nemaloniu ir sunkiu sprendimu gyvenime. Kiek verslininku nusidepresuoja negyvai padare sprendima, del kurio gailisi, tai dabar sakysite, kad jokiu budu nesiimkit verslo, nes atsidursit durnyne .

Skaitau tamstos postus ir suprantu kodel anais laikais tiek daug buvo Veroniku paskenduoliu. Tikiuosi irodineti kad to nebuvo, nepulsite. Ir nenegistie priezstis, kad neva moraliu fanatiku visuomene ja nuzude.

Kas aktualu jai? Gimdyti ar negimdyti - toks temos pavadinimas. Bet ne balsavimas. Tada kiekviena parašytume - už/prieš
Dabar gi žmonės bando argumentuoti, kodėl mano vienaip ar kitaip.

Todėl pasakysiu ir aš:
paklauskit savęs, ką atsakytumėt, jei mama paklaustų jųsų: tai gimdyt man tave ar ne?
Kas klausė nuomonės to, kuris dar net negimė?
Jau geriau palikit kokiam "langelyje"
Ne Afrika čia ir tie vaiknamiai nėra jau toookie tragiški, kaip žurnalistai kartais papaišo. Ir išauga ten ir net labai talentingų žmonių.

1. Sakyciau, daryk kaip tau atrodo geriausia.
2.Kiek procentu ten laimingi? Ir ko uzauga daugiau- talentingu zmoniu ar nusikalteliu ir naiviu merginu isvezamu dirbti i viesnamius?

Tikrai taip. As nesidariau aborto, na,.arba sakykim buvo padarytas ne mano noru. Nestumas lauktas,.planuotas, bet.. nesivyste... ir tikrai, aplinkiniai ne karta sake,bet juk cia tiek laiko tebuvo, nieko nebuvo (sustojo 6 savaiciu, valyma dare,.kai buvo 10 savaiciu).. ir aplamai,.cia nieko tokio, nu padarys valyma, gi nieko nejausi, mol pilna narkoze, kiek taip buna, o tu pagalvok,kiek pastot negali ir tt ir tt. Taip ir likau viena su savo skausmu. Vyras bando palaikyt, bet ir jis jau nebezino kaip. Ir tad poabortinis sindromas,.nezinau. man jau praejo menuo po visko, bet skauda. Labai labai skauda. Ir jokiais budais savo noru as sito nedaryciau. Ir tikrai,.jei netureciau sunelio, turbut ir man butu taip, kaip ir toj neegzistuojancioj problemoj, ir visai nesvarbu,.kad tai teko isgyvent ne paciai nusprendus. Po operacijos,.per kuria isties nieko nejutau, atejo suvokimas, kad as netekau vaiko ir nesvarbu, kad jam tebuvo tik 6 savaites,.kai jis nustojo augti, bet as vistiek netekau vaiko,.zmogaus, kurio su mumis jau nebus. Ir net jei pavyks pagaut sekanti, tai nebebus antras, bus trecias, o antras..jis kazkur isnyko, ir tas kapas beliks tik sirdyje.. o liudeti del sito isties kone uzdrausta,nes daug kam buna taip, daug kam.buna,.kad isvis nepastoja ir pan. O tos,.kurios nezino,.ka tai reiskia,.isvis nesupras sito skausmo. Bet ir kaltinti del to negali, nes ir juk nezinai,.kaip isgyventi tai,ko nepatyrei,.

Skaiciau ir apie tai,.kad tokiais atvejais buna ir uzlepta depresija. Labai viliuos,.kad man sito nera ir nebus,.nors dienu visokiu buna,.ir viskas gerai,.ir labai blogai. Aisku, daug reiksmes turi tai, kad turiu vyra ir sunu, jie yra stimulas nesugriuti.

Sutinku Nesigilinant į religinius įsitikinimus, vienos moterys persileidę net po 20 metų gedi savo negimusio kūdikio, kitos darosi 7 abortus ir joms tai nieko tokio.

Kaip jausis ir gyvens temos autorė, pasidariusi abortą, niekas nežino. Nors, jei kyla abejonė, ji ne veltui gal

Jei autorė klaustų mano patarimo, visgi patarčiau gimdyti. Aišku, bus pradedančių klykti, o kas užaugins? ar padėsi?
Taip! Padėčiau! O jei kūdikį atiduotų, tai ir užauginčiau

Bet tai tik moters pasirinkimas. Ką ji besirinktų, tokioje situacijoje reikia tik palaikyti.