QUOTE(Female @ 2016 07 20, 12:30)
as irgi paniskai bijojau vairuoti, tiesiog kvapa gniauzdavo, visa drebedavau, maniau kad vairavimas tikrai ne man, kad nelemta ir pan

bet viska issprende i kampa uzspendusios gyvenimo aplinkybes.
dabar man vairavimas yra kasdienio gyvenimo dalis, manau butu sakes jei netekciau teisiu ar pan
labai svarbu salia palaikintis ir padrasinantis kompanjonas vazinejant, pradzioj miskais ir laukais, veliau kaimais, po to ir i miesta islysti velai vakarais ir po biski po biski atsirandant igudziams dingsta ir baimes
Mane jau spaudė aplinkybės į kampą. Ir ne kartą. Išsisukdavau...

Pravažinėjus laukais ir miškais velniai žino kiek kilometrų.
Po kaimus ir užmiestyje irgi važinėju.
Vėlai vakare mieste irgi važinėjus. Lyg ir nieko, tik kad bijau dėl rėgėjimo. Jis pas mane silpnesnis, tai kažkiek prisibijau, kad ko nepastebėsiu...
Bet va mieste, per intensyvų eismą, kamščius bijau nors tu ką...
Ir aplamai viena bijau važiuoti.