QUOTE(Berita @ 2010 05 19, 22:46)
Kaip as BIJOJAU
Išsilaikiau teises ir padejau 8 metams saugiai i lentyna
paniska baime, net salia sedin pildavo prakaitas ( na turiu pamineti, kad mane veziojo "keliu chuliganas"
O va dabar pasakysiu kaip nugalejau - o gi gavau "spyri i uodega" is gyvenimo... Likau be vyro, nebeissiverciau viena su tasem, pirkiniais, vaikais.... ir nusipirkau masina - nė nemokedama vairuoti ( paprasiau zmogaus , kad nupirktu ir man i garaza ivarytu
Va atsikeliu ryte kol dar miestas tuscias ir tirtedama is tos pacios baimes sedau vaziuoti. Ir taip kas ryta - tuo paciu keliu, kol masinu nera - kas kad valanda anksciau i darba nuvaziuodavau
O į tolimesne kelione tai aplamai 5 ryto susikelusi vaikus isvairavau, kad tusti keliai butu
Va taip , po truputi po truputi
O dabar
tik saves klausiu " kvaisa, kur gi seniau buvau"
Koks palengvinimas, koks patogumas
taip kad seskit uz vairo su visa ta savo baime ir pirmyn
beje, geriausia, kad vaziuotumete KASDIEN, o ne ten karta i savaite, ar dar reciau. Ir VIENOS - kad ten koks vyras salia neprikaisiotu, kad kas ne taip. Oi kiek kliurku pridarydavau
ir dabar dar ju buna
bet kai salia nieks nebamba, tai ir nesinervuoji 


O va dabar pasakysiu kaip nugalejau - o gi gavau "spyri i uodega" is gyvenimo... Likau be vyro, nebeissiverciau viena su tasem, pirkiniais, vaikais.... ir nusipirkau masina - nė nemokedama vairuoti ( paprasiau zmogaus , kad nupirktu ir man i garaza ivarytu


Va atsikeliu ryte kol dar miestas tuscias ir tirtedama is tos pacios baimes sedau vaziuoti. Ir taip kas ryta - tuo paciu keliu, kol masinu nera - kas kad valanda anksciau i darba nuvaziuodavau








taip kad seskit uz vairo su visa ta savo baime ir pirmyn

beje, geriausia, kad vaziuotumete KASDIEN, o ne ten karta i savaite, ar dar reciau. Ir VIENOS - kad ten koks vyras salia neprikaisiotu, kad kas ne taip. Oi kiek kliurku pridarydavau



Smagu skaityti

QUOTE(axa @ 2010 06 16, 12:29)
yra tekę padėti ne vienai merginai mokintis vairuoti, pastebėjau jog daliai būna ypatingai sunki ir daug nervų reikalaujanti pradžia susijusi būtent su mechanine pavarų dėže. Trūkčioja, gęsta, dėmesį koncentruoja tik kaip teisingai išminti ar atleisti sankabą, kaip perrjungti tą pavarą, stresuoja, nervinasi, verkia, spjauna į vairavimą.... Arba prasilaužia šiaip taip neužgesinėti, bet iki teisių išlaikymo visą didžiąją dalį savo pastangų tik į tai ir sudeda, o ne į mašinos gabaritų pajutimą, eismo suvokimą, reakcijos kelyje ugdymą ir t.t.
Jei 'bailiukėms'
(nepykit, aš čia gražiai) tai keltų didelių rūpesčių - rimtai siūlau pamėginti vairavimą automatine pavarų dėže. Blogesne vairuotoja tikrai dėl to nebūsite
O vairavimo malonumą galite pajusti nuo pat pirmos dienos.
Jei 'bailiukėms'



Padrąsinimas



QUOTE(Kengurius @ 2011 03 15, 22:14)
Ech jus moterys
nemokat priimt kritikos, suprantu kad jus erzina kai pasonej sedi bumba vyriokas ar dar kas kad ta ar ana blogai darot
o jus taip nesijaudinkit, na ir kas kad darot, pagalvosit, suprasit, ir nebedarysit
o klaida yra didele kad issilaikius teises padedamos i stalciu, tam klevo lapas ir skirtas, is kart gali matyt masina is kurios gali tiketis bet ko, o va vaziuoja kokia normali masina kurios kasdieniniam sraute ne nepastebijo, o ziuri kad ji jau arteja ir ziek brauks per sona
vairuokit moterys/paneles/damos
yra puikiu vairuotoju, neklausykit kas sako kad "va boba uz vairo" tai dar nieko nesako, kuo daugiau vairuosit tuo daugiau igudziu igausit, sekmes ! bijoti nera ko, nelakstyt mieste, kad ir atsitrenksit, mazai sansu kad kas nutiks rimto apart masinos sudauzymo 






Įkėliau savo seną postą, rašyta 2011 metais
Jau 2015 metai...
O čia man rašyti patarimai
Ačiū, turbūt taip ir reikia
Ačiū

QUOTE(Pingvinukas @ 2011 12 09, 20:53)
Pagaliau ir aš pribrendau ateiti į šitą temą. Bijau JUODAI vairuoti, teisių neturiu... Važiuojant su MB, jei kas tik arčiau privažiuoja, aš jau rėkiu, kad atsargiai... Tamsiu paros metu iš vis man baisu
Bet atsikėlus gyventi į namą, kur susisiekimas sunkokas, pati suprantu, kad jau per sunku gyventi darosi be mašinos... Tai arba turiu pagaliau kažkaip nebebijoti ir eiti laikyti teisių arba parduoti namą
Bet kaip nebebijoti
Einu skaityti temą 

Bet atsikėlus gyventi į namą, kur susisiekimas sunkokas, pati suprantu, kad jau per sunku gyventi darosi be mašinos... Tai arba turiu pagaliau kažkaip nebebijoti ir eiti laikyti teisių arba parduoti namą

Bet kaip nebebijoti


O čia man rašyti patarimai

QUOTE(denaxa @ 2011 12 09, 21:54)
vaistas vienas-eit mokytis vairuot ir laikyti teises
Apziurejus ta "bauba" is arciau,labai gali buti,kad jis ne toks jau ir baisus pasirodys
beje,man irgi buvo panasiai,kol pati uz vairo nesedau...
Paskui irgi buvo,bet su tuo tikrai imanoma susitvarkyt... 




Ačiū, turbūt taip ir reikia

QUOTE(Kliamka @ 2011 12 10, 19:44)
Galima bijoti, bet pirma reikia ir norėti. Kai sakysit noriu, nors ir bijau, tada reikėtų eiti į vairavimo mokyklą. Priimkit tai kaip naują pramogą, kaip šansą išmokti kažką visai naujo ir ekstremalaus. Pvz., niekada nesimokėte šokti, o jus kviečia į šokių projektą. išmoksit šokti ir suprasit kiek teigiamų emocijų šokis suteikia. Taip ir su vairavimu. Kai įveiksit savo baimes, bus labai saldu, o kai gebėsit viena vairuoti, bus pasiekta nauja viršūnė.
Man irgi buvo baimė vairuoti, bet kartą užsimaniau. Paskui kai reikėjo važiuoti, vistiek bijojau. Visada baisu tai, ko gerai neišmanai. Bet mokiausi, po truputį įveikiau savo baimes ir mėgavausi procesu.

Man irgi buvo baimė vairuoti, bet kartą užsimaniau. Paskui kai reikėjo važiuoti, vistiek bijojau. Visada baisu tai, ko gerai neišmanai. Bet mokiausi, po truputį įveikiau savo baimes ir mėgavausi procesu.


Ačiū

As visa gyvenima bijojau, iki 44 metu.. O dabar jau antra savaite vazineju.. Na i darba vaziuoju ne valanda anksciau, o TIK pusvalandziu
Bet jau pradedu jausti komforta. Gyvenimas priverte - vyras i uzsieni isvyko, o man ragai buvo be masinos su vaikais


QUOTE(kice @ 2015 03 08, 22:02)
As visa gyvenima bijojau, iki 44 metu.. O dabar jau antra savaite vazineju.. Na i darba vaziuoju ne valanda anksciau, o TIK pusvalandziu
Bet jau pradedu jausti komforta. Gyvenimas priverte - vyras i uzsieni isvyko, o man ragai buvo be masinos su vaikais 


Kaip smagu skaityti, kad ryžotės

Tik patirtis padeda nugalėti vairavimo baimę
Iš pradžių reikia važinėti pažįstamais maršrutais, kur atmintinai žinote kelių ženklus, posūkius ir kt., ir reguliariai, o ne kartą per savaitę ar mėnesį. Su laiku pradedama jausti automobilio gabaritus. Bet kurį normalų vairuotoją labiau erzina "lichačiai", nei naujokai, sėdintys už vairo.

Sveikos mergaitės
Vis permetu temutę,na gaila man jūsų visų.Mano vairavimo pradžia irgi buvo panaši,bijojau juodai.Rėkiau visiems,kad gyvenime neišmoksiu.Už vairo sėdau iš labai didelės bėdos ir visai be noro.Sulaukus 40 metų.Specialiai ejau mokytis žiemą,kad būčiau tikras vairuotojas,bet žiema iškrėtė pokštą,buvo visai be sniego,pasnigo egzamino dieną
.Kaip ne keista išlaikiau.O paskui buvo siaubas,atrodo nieko nemoku,nieko nesugebu.Pradėjau važinėtis naktimis,anksti ryte.Labai drebėdama važiavau apsipirkti į Akropolį.O paskui baimė slopo.atsirado vairavimo džiaugsmas.Dabar negaliu įsivaizduoti gyvenimo be mašinos.Vairuoju 9 metus.Kol kas be rimtų įvykių,na neskaitant Golfuko nosies atbuliniu,ir suvažinėto kibiro.Taip,kad mielosios klijuojat lapą,vyrus paliekat namie ir į trasą.Jei labai baisu,pasiimkit gerai vairuojančią draugę.O už nugaros pypsinčių erelių visada bus.Nebent vairuosite tanką.


QUOTE(Torson @ 2015 03 14, 11:12)
Tik patirtis padeda nugalėti vairavimo baimę
Iš pradžių reikia važinėti pažįstamais maršrutais, kur atmintinai žinote kelių ženklus, posūkius ir kt., ir reguliariai, o ne kartą per savaitę ar mėnesį. Su laiku pradedama jausti automobilio gabaritus. Bet kurį normalų vairuotoją labiau erzina "lichačiai", nei naujokai, sėdintys už vairo.

Blogai vaziuoti atmintinai- taip igudziai tikrai negereja (nebent tik masinos valdymo jei iki tol nebuvo ismokta ir apie tai dar reikia galvoti). Mano dukra prasilauze kai ilindo i kamsti senamiestyje- snigo, buvo tamsu, kamstis labai stacioje ikalneje (kuriu ir nedideliu paniskai bijojo), daugybe masinu ir visur siaura, kur tiksliai rasti reikiama adresa ir kaip vaziuoti- irgi nezinojo... Po to jai jau niekas nebebaisu, vaziuoja visur kur reikia- ir kur zino, ir kur nezino

Tikiuosi, vieną dieną ir aš įveikti šitą baimę..
Teises turiu jau treti metai. Tiek pat laiko ir nevairuoju (kai išlaikiau, buvau porą kartų išvažiavusi sūnaus iš darželio parsivežti (apie 5 km), bet taip stresuodavau, kad daugiau nebesėdu už vairo visai)


QUOTE(Moxe @ 2015 04 22, 14:41)
Tikiuosi, vieną dieną ir aš įveikti šitą baimę..
Teises turiu jau treti metai. Tiek pat laiko ir nevairuoju (kai išlaikiau, buvau porą kartų išvažiavusi sūnaus iš darželio parsivežti (apie 5 km), bet taip stresuodavau, kad daugiau nebesėdu už vairo visai) 


Man beveik kasdien vairuojant stresas visiškai dingo tik po metų. Savaime vargu ar praeis, nevažinėjant. bandykit važinėtis pradžioj kai mažiau mašinų - savaitgalį, vakare ar labai anksti ryte, jei nesat pelėda... kad ir nesudėtingais, neilgais maršrutais, bet - kuo dažniau, ir pamatysit kaip kaskart bus lengviau
