Pasidalinsiu savo istoriją, gal kam bus naudinga. Pastaruoju metu skaitau daug istorijų kas kaip lieknėja ir pastebėjau tokį dalyką, kad labai daug merginų (moterų) puola į kraštutinumus norint sulieknėti. Kur jus skubate? Iš pradžių mes valgome bele ką ir bele kiek, priaugame tuos kg. per kelis metus, o po to norime numesti juos per vieną mėn. ar 10 dienų. Vieni pasirenka 800-1000, o kartais ir dar mažiau kcal per dieną, kiti valgo vien ryžius visą mėn., dar kiti sugalvoja, kad joms padės stebuklingos tabletės, kurios žaluoja organizmą, dar kiti sugalvoja, kad reikia labai aštrų maistą valgyti ant tuščio skrandžio. Kodėl jus taip nemylite savęs?
Taigi, papasakosiu savo istoriją. Visą laiką buvau apkūnesnė, bet iki kokių 22 metų atrodžiau labai gerai, o po to matyt pradėjau storėti ir pasiekiau 72 kg. Mano ūgis yra 165 cm. Kartais sportuodavau, todėl atrodžiau dar pakankamai niekuo, bet jau tai buvo max. riba. Tada susipažinau su savo vyru ir prasidėjo valgymai vakarais, kinoteatrai su papkornu ir t.t. Dar tuo metu išėjau iš darbo ir padariau sau atostogas apie porą mėn. Vieną dieną nuėjau pas draugę ir pasisvėriau ir vos netekau amo, svarstyklės rodė 82 kg... Vą, ką reiškia valgyti ir niekuo neveikti, pagalvojau. Taip, buvo baisu, bet esu simpatiška mergina, tai labai į galvą matyt neėmiau. Po to praėjo daug laiko , mes susituokėm, aš pastojau ir vualia gimdyti ėjau virš 105 kg.
)) Po gimdymo atrodžiau baisiai, iki šiol negaliu žiūrėti tas nuotraukas, pasakiau vyrui, kad paslėptų jas ir niekam nerodytų) Žiauru... Taigi, kai pagimdžiau dėl mažiuko pradėjau laikytis dietos, kad pienukas kokybiškas būtų (nepūstų pilvuko ar alergijos nebūtų). Mano dieta buvo tokia: nevalgiau kepto, rūkyto, vaisių vengiau, daržovės tik troškintos, saldumynų aišku iš vis nebuvo. Ir kadangi maistas labai dietiškas, tai matyt daug ir nevalgiau. Pasakysiu, kad dėl šios dietos mums labai gerai praėjo pilvuko pūtimas, mažiukas ne tiek daug verkė, kai būna kitiems. Labai rekomenduoju visiems maitinančioms laikytis tokios dietos, Ir figūrai gerai, ir mažiukui gerai:) Ne už ilgo, aš grįžau prie savo 82 kg. Ir svoris sustojo. Atrodo ir valgiau nedaug, bet vis tiek svoris nejudėjo. Ir supratau, kad jeigu nesureguliuosiu savo mitybos niekuo nebus. Ir taip man pasidarė šlykštu, kad aš taip atrodau. Ir nusprendžiau, kad aš taip neturiu atrodyti, aš turiu atrodyti gražiai dėl savęs, dėl vyro ir dėl sūnaus. Aš dar niekuo nežinojau kaip reikia maitintis ir kaip surasti tą pusiausvyrą tarp suvartoto maisto ir išnaudotos energijos. Todėl užregistravau viename projekte (jo nereklamuosiu), jie padėjo man suprasti kaip reikia skaičiuoti kcal ir kiek jų reikia išleisti. Kadangi šiuo metu esu vaiko priežiūros atostogose, pradėjau sportuoti namie, dariau aerobiką, jėgos pratimus. Jie man davė pradinę informaciją, parodė kelią, o toliau aš jau ėjau pati. Pradėjau lankyti baseiną su pirtimis. Kai pati skaičiau tokias istorijas, kartais galvoju, kaip jai viskas lengvai gaunasi. Bet ne viskas lengvai gaunasi. Dažnai būna, kad negaliu susilaikyti ir pradedu valgyti daug ir tai gali užtrūkti kartais net iki savaitės ar daugiau. Bet po to susiimu save į rankas ir tęsiu toliau. Kažkur perskaičiau, jeigu jus padarėte dešimt žingsnių į priekį ir trys atgal, tai jus vis tiek judate į priekį
) Taip ir aš. Numečiau 8 kg. ir prieš Kalėdas svoris sustojo. Čia tas efektas "plato", kai svoris nekrenta. Pats nemaloniausias laikas visiems, kas laikosi dietos. Po to atėjo šventės ir aš viską mėčiau, valgiau kaip ir visi kiti ar net daugiau, nes pavalgyti aš mėgstu:))) Ir žinote per tas kelias savaitės aš ne tiek ir daug priaugau. O žinote kodėl? Todėl, kad organizmas jau priprato valgyti normaliai, gauti reikalinga kcal skaičių ir dėl to, kad stengiausi judėti daugiau suaktyvinau savo apykaitą. Todėl tom dienom organizmas suprato suvartotos kcal kaip išimtį, o ne kaip norma ir jas aktyviai degino, man niekuo nedarant. Nusprendžiau toliau lieknėti ir susiėmiau į rankas vėl. Šis atvejis man parodė, kaip galima kovoti su šiuo "plato" efektu. Reikia tiesiog padaryti pertrauką ir pasimėgauti tuo, o po to vėl pradėti. Reikia, kad organizmas priprastų iš naujo prie didesnio kcal skaičiaus, o po to vėl juos sumažinti. Bet! jeigu jus planuojate numest laaaaabai daug kg. jums šis laikotarpis ypač efektyvus ir jums taip daryti negalima, nes būtent per šį laikotarpį susitvarko odą. Pats sunkaiusias dalykas man buvo susilaikyti nuo saldumynų. Aš beprotiškai mėgau pyragėlius, pyragus ir sausainius ir ypač norėjau vakare ar po pietų. Beprotiškai. Gieda prisipažinti, bet kartais jaučiausi kaip narkomane: laikais, laikais dietos, nevalgai sausainių, o po to kai papuola į rankas, pasileidi ir tiesiog ryji kaip nesveikas. Dabar aš suprantu, kai jaučiasi narkomanai:)) Ir žinokite, supratau, vieną dalyką, kaip mes esam priklausomi nuo maisto. Nuo mėsos, nuo saldumynų, nuo kavos ir t.t. Nes jeigu mes negauname to, prasideda "lomkės", kai turint bet kokią priklausomybę: rūkimas, narkotikai, azartiniai žaidymai, alkoholizmas ir pan. Ir toks maistas taip pat daro žalą mūsų organizmui, kartais net ir nemažesnę, nei visi šie dalykai. Skaidą nugarą, sąnariai, nes jau negali panešti viso to svorio, spaudimas, tu mažiau judi, nes tau sunku, tu mažiau bendrauji su žmonėmis, užsidarai savyje, niekur neeini ir t.t. Ir kai tai supratau, nusprendžiau, kad aš visai nenoriu būti priklausoma nuo maisto. Nusprendžiau visai nevartoti gaminių iš miltų. Ir žinote, kai jų nevalgau, jų ir nenoriu:)) Ir jaučiuosi psichologiškai žymiai geriau. Taigi mano patarymai, jeigu kas turi tokias pat problemas su saldumynais:
-nelaikykite saldumynų namuose;
- nevalgykite jų iš vis. Jie neturi jokių naudingų jūsų organizmų medžiagų, be to turi labai daug nereikalingų kcal.
- jeigu labai norite saldaus valgykite džiovintus vaisius, medų, marmeladą, zefyrą.
-nedrauskite sau valgyti saldaus, tik ne iš miltų. Kaip sakiau tam tinka marmeladas, zefyras, yra geras pyragas "rojus" lyg tai vadinasi, jis neturi miltų. Yra labai daug receptų, desertai be miltų. Jeigu drausite sau, tada vėliau ar anksčiau ateis tą dieną, kai jus prisivalgysite. Tai geriau nedrausti, o šį poreikį pakeisti ant mažiau žalingą
-žiūrėkite, kad suvartotų saldumynų kcal tilptų į jūsų dienos normą.
Dabar galiu drąsiai sakyti, kad šios problemos aš neturiu ir svoris krenta ir toliau.
Šiai dienai mano svoris yra beveik 66 kg. Mano kelias dar nepraeitas, iki pilnos laimės trūksta dar 4 kg. ir aš tikiu, kad tai pasieksiu.
Visiems, kurie laikosi nesąmoningų dietų noriu pasakyti, nedarykite nesąmonių, nežalokite savęs bei savo organizmo. Jeigu jus priaugote tuos kg. per kelis metus, turėkite kantrybės jas metant. Be to, jeigu numesite greitai, taip pat greitai jie grįš atgal. Bet svarbiausia net ne tai, o tai, kad jus galite numesti svorį nesikankindama, jus nebusite visą laiką pikta ir nepavalgius, be to ir pavargusi, nes jūsų organizmui trūks energijos. Jeigu jums reikia numesti 10 kg., jus galite tai pasiekti per 2-3 mėn. Ar gi tai yra daug?? Mylėkite save, savo kūną, būkite gražios sau bei savo mylimiems vyrams, kad jie geistų savo gražias ir protingas žmonas ir kad jiems pavydėtų jų draugai:))
P.S. jeigu jus turite kokių klausimų ar jums reikia pagalbos, drąsiai galite kreiptis pas mane. Kiek galėsiu, jums padėsiu. Sėkmės!
