Paimk mane, drauge, už rankos (54 tema)

#397
QUOTE(kastuvas @ 2015 04 04, 21:15)
Tavo mamai gal reikėtų istorijų apie pasveikusius žmones? Mane ligos pradžioj tik jos palaikė. Pamenu, radau forumą, kur rašė moterys su kokia stadija ir kiek laiko gyvena, kiek recidyvų buvo. Kai pamačiau, kad būna, jog išgyvena ir po trisdešimt metų be recidyvo, įsižiebė viltis smile.gif

Mūsų aplinkoje, net pačioje artimiausioje yra nemažai istorijų su laiminga pabaiga. Papasakoju mamai ir optimistiškas istorijas, perskaitytas čia. Gal reikia laiko, kad mama imtų šviesiau žiūrėti į ateitį g.gif
Pastaruoju metu mamai labai skauda nugarą (osteochondrozė). Iki ligos tokiu atveju padėdavo masažas. Dabar negalima. Taip ir kankinasi verysad.gif Kai ima labai skaudėti, geria nuskausminamuosius.
Atsakyti
#398
QUOTE(Nireglina @ 2015 04 06, 19:30)
Mūsų aplinkoje, net pačioje artimiausioje yra nemažai istorijų su laiminga pabaiga. Papasakoju mamai ir optimistiškas istorijas, perskaitytas čia. Gal reikia laiko, kad mama imtų šviesiau žiūrėti į ateitį  g.gif
Pastaruoju metu mamai labai skauda nugarą (osteochondrozė). Iki ligos tokiu atveju padėdavo masažas. Dabar negalima. Taip ir kankinasi  verysad.gif  Kai ima labai skaudėti, geria nuskausminamuosius.

Maniski labai slege chemijos lasinimas skyriuje.susidraugaudavo su kokiu palatos kaimynu.o atvaziuoja lasintis po triju savaiciu.suzino.kad jau tas mires verysad.gif Ir taip prachtiskai visus kartus...liudnas ten skyrius.Mazai istoriju su laiminga pabaiga.Gal ir mamai tas neduoda ramybes..Angele parasyk placiau apie ta chemija kur sesei skyre.gal ir vyrui ji bus.Pulora ar tiko DLV jusu kraujas?Daug kam balandi profilaktiniai patikrinimai buvo.kaip jus?Parasykit.Visom sveikatos.
Atsakyti
#399
Ida, po operacijos spinduliavimas buvo vyrui kiek pamenu, chemijos tada nebuvo. Sesuo geria temodalį, vienintelis kol kas prie jos ligos. Penkias dienas geria tada 21 d pertrauka.
Vyras labai neklausinėja turbūt, bet šiaip sako nesutinku senų, visi jau seniai baigę gydymą pasveikę. Aišku būna sutinka, nes ir pasveikus kas keli mėnesiai pasitikrinti važiuoja į dienos stacionarą. Didesnė dalis sergančių limfomom, tai jiems paprastai šeši kursai chemijos ir sveiki. Yra kam prireikia spinduliavimo, transplantacijos. Bet šiaip tai pasveikusių daug. Aš būna sutinku ir nepamenu kuris konkrečiai ligonis, nes labai pasikeičia kol aktyvus gydymas ir kai atauga svorio, užauga plaukai.
Atsakyti
#400
Nireglina, aš kai labai pavargstu nuo tokių minčių klausiu-ką man dabar daryti? eiti duobę iškasti? gyvą tave užkasti?Piktai sakau. O tuo metu staigiai beriu darbus, kuriuos dar turi iki užkasimo padaryti-gėles išpikiuoti ir pan. Kuriam laikui padeda. O paskui darbo terapija, kažkiek mintis nugena tolyn. Žiū ir otas pasitaisė ir mėnulio fazė pasikeitė ir nuotaika jau kita.
Atsakyti
#401
Aš tai manau, kad žmones reikia išklausyti, jei jie nori apie mirtį kalbėti. Neužglaistyt ten visokiais ateities darbais. Jiems reikia išsikalbėti, nes kitaip ta mintis laiko ir nepaleidžia. Nereikia guosti, nereikia mirties kažkaip pozityviai pateikti, tegu jie tiki kuo nori, tik pakalbėt leiskit. 4u.gif
O tai paskui žmogus ir jaučiasi niekam nereikalingas, užsisklendžia, nekalba, depresuoja...

Čia aišku, mano nuomonė, kurią susirankiojau per savanorių mokymus. Tiesiogiai nelabai pasitaikė su tokia situacija susidurti ir man tai tikriausiai baisiausia tema, apie kurią su sunkiai sergančiaisiais galima kalbėti. doh.gif
Atsakyti
#402
Aš sutinku su kastuvo nuomone. Nereikia žmogaus drausminti, aiškinti, kaip jis turi "teisingai" mąstyti, gyventi, būti. Reikia leisti jam jausti tai, ką jis jaučia ir nepritempinėti prie jokių "pozityvių" minčių. Priešingu atveju bus įrodinėjimas, kad dangus ne žydras, o raudonas, pvz. Na, nesijaučia jis šiandien gerai, tai ir leiskit jam jausti ir kalbėti tai, ką jis jaučia, kantriai išklausykit, kad ir šimtąjį kartą. Žinau, reikia kantrybės, bet tai vienitelis kelias, kad žmogus neužsidarytų su savo liga į vienutę unsure.gif
Atsakyti
#403
QUOTE(Nireglina @ 2015 04 04, 20:38)
Ji kadaise ligos pradžioje kalbėjo su psichologu. Dabar tikrai neis. Be to net nežinau, kaip jai reikėtų tai pasiūlyti  g.gif
Sena pažįstama, apie mirtį mes su mama pakalbam. Ji man aiškiai papasakojo, kaip ir kur ją turėsiu palaidoti. Davė net nuotrauką, kurią reikės pastatyti prie urnos. Gal tu ir teisi, sakydama, kad mano mamai dabar atėjo savęs gailėjimo periodas. Atrodo, viskas gerai. Nežinotum, net neįtartum, kad ji serga. Dėl to man ir keista, kad ji nenori tikėti laiminga pabaiga. Noriu tikėti, kad tai laikina. Ji labai laukia, kol atšils ir prasidės žemės ūkio darbai. Turės daugiau darbo, mažiau galvos apie ligą. Ji pati taip sako.

Artėja gražiausia pavasario šventė. Linkiu visoms ir visiems fizinio ir dvasinio atgimimo.

Atrodo lyg apie mano mama rasytumet unsure.gif

QUOTE(Angele @ 2015 04 04, 21:55)

. Bet ji prieš tai buvusią paralyžiuotą ranką šiandien suspaudžia stipriai, net nesitikėjau kaip  wub.gif




Eina sau wub.gif
QUOTE(kastuvas @ 2015 04 07, 08:28)
Aš tai manau, kad žmones reikia išklausyti, jei jie nori apie mirtį kalbėti. Neužglaistyt ten visokiais ateities darbais. Jiems reikia išsikalbėti, nes kitaip ta mintis laiko ir nepaleidžia. Nereikia guosti, nereikia mirties kažkaip pozityviai pateikti, tegu jie tiki kuo nori, tik pakalbėt leiskit.  4u.gif
O tai paskui žmogus ir jaučiasi niekam nereikalingas, užsisklendžia, nekalba, depresuoja...

Čia aišku, mano nuomonė, kurią susirankiojau per savanorių mokymus. Tiesiogiai nelabai pasitaikė su tokia situacija susidurti ir man tai tikriausiai baisiausia tema, apie kurią su sunkiai sergančiaisiais galima kalbėti.  doh.gif

drinks_cheers.gif

Palikau mama dienos stacionare... O sirdis plysta sad.gif kazkaip paskutinem dienom labai liudna:(
Atsakyti
#404
Merginos kurioms leido Zoladex'są ar iškarto dingo mmm, pamiršau paklausti doh.gif reikia registruotis pas ginekologe, galvoju turbūt nebėra skirtumo kada g.gif
Atsakyti
#405
QUOTE(ingriga @ 2015 04 07, 10:35)
Merginos kurioms leido Zoladex'są ar iškarto dingo mmm, pamiršau paklausti  doh.gif reikia registruotis pas ginekologe, galvoju turbūt nebėra skirtumo kada  g.gif

Taip, man dingo. Nebuvo menesiniu lygiai du metus kai leisdavo Zoladex'a.
Atsakyti
#406
O man jau visai kvankt doh.gif Sapnavau sianakt a.a Emilly.maldos prase..atsibudau vidurmskti kalbedama Teve musu..Kaip galima sapnuot zmogu.jos net nepazinojau. verysad.gif
Atsakyti
#407
QUOTE(ida1 @ 2015 04 07, 11:47)
O man jau visai kvankt doh.gif Sapnavau sianakt a.a Emilly.maldos prase..atsibudau vidurmskti kalbedama Teve musu..Kaip galima sapnuot zmogu.jos net nepazinojau. verysad.gif

Jo, čia daugelio žmonių net nepažįsti, bet jie tampa tarsi savi. Dažnai grįžtu prie wilow postų, pagalvoju apie šiandien besišypsančią, karme:(
Atsakyti
#408
QUOTE(NERA @ 2015 04 07, 07:43)
Nireglina, aš kai labai pavargstu nuo tokių minčių klausiu-ką man dabar daryti? eiti duobę iškasti? gyvą tave užkasti?Piktai sakau.

Bijočiau jai taip sakyti, nors tuo metu išties pykstu ant jos dėl tokių kalbų. Kita vertus turbūt nereikėtų ant žmogaus pykti vien dėl to, kad jis vienaip ar kitaip galvoja. Mano mama visada buvo labai aktyvi, daug dirbo, bendravo, nenusėdėdavo namie. Atėjo liga ir visą gyvenimą apvertė. Tikiu, kad prasidėjus darbams, mama užsimirš ir nebegalvos taip pesimistiškai. Ji ir pati taip sako.
Ar pastebėjot, kad pastaruoju metu Delfyje ir kitur pasirodo labai daug straipsnių apie v? Įdomu, kodėl g.gif Gal ir anksčiau būdavo, tik aš nepastebėdavau g.gif
Atsakyti