QUOTE(Ute @ 2016 03 02, 09:05)
Čia turbūt apie laukimą kai jau esi susipažinusi su vaiku, bet dar negali parsivežti namo.
Kol dar lauki nežinodamas koks tai bus vaikelis yra kitaip.
Gal tas vaikiukas dar net negimė, gal šiuo momentu dar nepaimtas iš šeimos, gal dar kažkas.
Visiskai sutinku su Šelma. Laukti savo BIO nekantru, taciau tas laukimas kitoks. Zinai termina, deliojiesi savo planus, perki kudikeliui drabuzelius, daiktelius. Jis visada su tavim, jauti kaip spardosi, vartosi. O kai lauki vaikelio ivaikinti...nieko...visikai nieko. As nuo pat rugsejo nepaleidziu telefono is akiu, o kai isgirstu skambuti, kiekviena karta vis ta pati mintis "Gal jau...", o dar jeigu skambina nezinomas numeris!...tada ir prakaitas ismusa ir spaudimas sukyla
o koks nusivylimas buna isgirdus, kad skambina visai kitu reikalu. Zinau, kad musu vaikas jau yra ir dabar jis arba vaiku namuose, arba dar seimoje, kur jis tikrai nera lepinamas ir myluojamas. Labai liudna kai pagalvoju, kad mano vaikas siuo metu nera laimingas.
Kad ir nieko rimto, bet mes paparasytai pora kartu per metus kazkur iskeliaudavom. Bilietus visada perkam pusmetis pries kelione. Taciau dabar to daryti negalim. Nes o kas bus jeigu pries isvykstant paskambins? ir t.t. daug visokiu tokiu, kad ir nereiksmingu, bet gyvenima stabdanciu dalyku.
O apie tai, kad jau su vaiku susipazinai, priemiai sprendima, kad tai tavo vaikas ir jo neatiduoda iki visokiu teismu...as jau net ir pagalvot nenoriu...Jeigu taip nutiks, turbut statysiuosi palapine prie vaiku namu ir ten apsigyvensiu, kad visada buciau salia