QUOTE(Sunute @ 2015 11 18, 15:07)
o kai nemyli, ypač anytos - šimtaprocentė garantija, kad bus panaši dukra į anytą
o kai nemyli, ypač anytos - šimtaprocentė garantija, kad bus panaši dukra į anytą
QUOTE(Karusia @ 2015 11 18, 17:35)
Na bet juk įvaikintiems tai negalioja
QUOTE(Ute @ 2015 11 18, 19:32)
galioja
mano vaikas turi visus nemėgstamus artimo giminaičio bruožus (greta krūvos gerų, be abejo )
Kai mes pradėjome lankyti savo mažąją (mums pasiūlytą mergytę), tai ir kitiems sakiau, kad manęs joje niekas neerzina, kai tuo tarpu kiti vaikai jos grupėje turėjo kažką, kas mane dirgino: viena mergaitė ištisai puolė kojas apsikabinti, t.y. per daug lipšni buvo, o kai imdavai į rankas, visa išsiriesdavo, kita vos ne per kitų vaikų galvas galėjo eiti, kad tik dėmesio gauti, iš kitų vaikų tiesiog naglai žaislus atiminėjo. Ir panašiai.
QUOTE(Karusia @ 2015 11 18, 20:27)
galioja mano vaikas turi visus nemėgstamus artimo giminaičio bruožus (greta krūvos gerų, be abejo )
mano vaikas turi visus nemėgstamus artimo giminaičio bruožus (greta krūvos gerų, be abejo )Tai čia gal esi ta išimtis kuri patvirtina taisyklę
QUOTE(Ute @ 2015 11 16, 14:07)
Kodėl būtent taip? Tarsi tarp eilučių jaustųsi, kad ne viskas buvo (ar yra) gerai?
Todėl, kad norima vyresnio vaiko, o jo charakterio ar raidos atsilikimo, manau, neatskleis diagnozės. Pvz mūsiškius vaikų namai trakdavo kaip hiperaktyvius, dabar praėjus dviem mėnesiam, kiek patys lyginam su kitų draugų vaikais, ar auklė pasako, tai jiems dar toli iki diagnozuojamo hiperaktyvumo. Visiškai normalūs judrūs ir smalsūs vaikai tuo atžvilgiu. O baimės buvo daug prieš juos pasiimant/pasirenkant.
Vyresnis vaikas tikrai daug savyje turi visokių traumų, todėl draugaujant su juo kaip savanoris ir nieko mainais nesitikint, galima būtų pažinti jo charakterį, ir ar tas vaikas tau priimtinas. ir ar aplamai globa/įvaikinimas priimtini.
Man asmeniškai sunkiausia yra ne konkretūs vaikai, o aplamai vaikų turėjimas, viskas ne taip kaip tikėjausi, ir aš, pasirodo, ne tokia, kokią save įsivaizdavau
Gal taip nenutinka su tais, kurie kūdikius įsivaikina.
QUOTE(Pareigyte @ 2015 11 25, 14:49)
Todėl, kad norima vyresnio vaiko, o jo charakterio ar raidos atsilikimo, manau, neatskleis diagnozės. Pvz mūsiškius vaikų namai trakdavo kaip hiperaktyvius, dabar praėjus dviem mėnesiam, kiek patys lyginam su kitų draugų vaikais, ar auklė pasako, tai jiems dar toli iki diagnozuojamo hiperaktyvumo. Visiškai normalūs judrūs ir smalsūs vaikai tuo atžvilgiu. O baimės buvo daug prieš juos pasiimant/pasirenkant.
Vyresnis vaikas tikrai daug savyje turi visokių traumų, todėl draugaujant su juo kaip savanoris ir nieko mainais nesitikint, galima būtų pažinti jo charakterį, ir ar tas vaikas tau priimtinas. ir ar aplamai globa/įvaikinimas priimtini.
Man asmeniškai sunkiausia yra ne konkretūs vaikai, o aplamai vaikų turėjimas, viskas ne taip kaip tikėjausi, ir aš, pasirodo, ne tokia, kokią save įsivaizdavau Gal taip nenutinka su tais, kurie kūdikius įsivaikina.
Vyresnis vaikas tikrai daug savyje turi visokių traumų, todėl draugaujant su juo kaip savanoris ir nieko mainais nesitikint, galima būtų pažinti jo charakterį, ir ar tas vaikas tau priimtinas. ir ar aplamai globa/įvaikinimas priimtini.
Man asmeniškai sunkiausia yra ne konkretūs vaikai, o aplamai vaikų turėjimas, viskas ne taip kaip tikėjausi, ir aš, pasirodo, ne tokia, kokią save įsivaizdavau
Gal taip nenutinka su tais, kurie kūdikius įsivaikina.Vaikų atsiradimas šeimoje tikrai labai daug ką keičia. Reikia laiko su tuo apsiprasti, susigyventi. Neįmanoma visko numatyt. Net kai gimsta bio vaikai, niekas neprideda instrukcijos, kaip su jais elgtis.
Galbūt yra artimas žmogus, kuriam būtų galima patikėti dalį staiga jus užgriuvusių rūpesčių?
QUOTE(Pareigyte @ 2015 11 25, 12:49)
Man asmeniškai sunkiausia yra ne konkretūs vaikai, o aplamai vaikų turėjimas, viskas ne taip kaip tikėjausi, ir aš, pasirodo, ne tokia, kokią save įsivaizdavau Gal taip nenutinka su tais, kurie kūdikius įsivaikina.
Gal taip nenutinka su tais, kurie kūdikius įsivaikina.Jei labai racionaliai imčiau dėlioti pliusiukus ir minusiukus, ar gera aš mama, ar nelabai, tai išvada būtų, kad nelabai.
Tikrai. Ir sutinku, kad ir mano atveju tai nepriklauso nuo vaikų. Tikrai to nežinojau kol neturėjau vaikų ir maniau, kad bus kitaip (t.y., kad aš būsiu kitokia). Esu tikra, kad nebūčiau nei kiek geresnė mama, jei vaikai būtų biologiniai, nes tie "minusiukai" nėra tiek susiję su asmeniniu santykiu su vaikais, kiek su mano charakteriu ar gyvenimo būdu.
Tai, ar parsiveži kūdikį, ar didesnį tavęs kaip mamos nekeičia. Gal tik parsivežusi didesnį pagreitintu tempu daug sužinai apie save. Parsivežus naujagimį yra daugiau laiko apsiprasti ir pailsėti (jeigu naujagimis neturi problemų dėl pilvo pūtimo ir ramiai miega).
Dėl savanoriavimo manau, kad emocine prasme galima įklimpti ir įklampinti vaiką. Nes savanoriaudama visos reikiamos informacijos apie vaiko statusą ir sveikatą negausi. Esu pastebėjusi, kad ten kur man teko būti, grupės auklytės apie vaikų statusą ir sveikatą žino labai mažai. Apie sveikatą žino tik tokiu atveju, jei joms būtina žinoti - pvz. alergija ir vaikui specialus maistas skirtas ir pan.
Galima suartėti su vaiku, kurio niekaip nepavyks paimti arba suartėjus sužinoti ką nors nepriimtino apie sveikatą.
QUOTE(gucci78 @ 2015 11 26, 08:46)
Sveikos,
As gal ne i tema, bet gal kas turite kontaktus gero socialines srities zurnalisto ?
Turim draugus italus, ivaikinusius lietuviu mergaite, jie noretu papasakoti savo istorija viesai.
Jeigu kas turite rimta tos srities varianta, parasykite i az
Aciu
As gal ne i tema, bet gal kas turite kontaktus gero socialines srities zurnalisto ?
Turim draugus italus, ivaikinusius lietuviu mergaite, jie noretu papasakoti savo istorija viesai.
Jeigu kas turite rimta tos srities varianta, parasykite i az
Aciu
Peržiūrėk paskutinių metų spaudą, kas rašė.
pvz. bent kiek analitinis, o ne vien 'vyksta reforma"
sveikos mamytes, gal priimsite ir mane i savaji rateli, mes taip pat esame busimi iteviai. Nusprendeme isivaikinti, gal labaiu as si lemtinga zingsni priemiau, kaadngi labai labai truksta pilnos seimos. Jau bus 10 metu kiap savuju vaikuciu neturime, o tai labai sunku, tat nutariau kad reikia kazka daryti, nes kitu atveju maciau tik seimos isisrima 
. PIRMAS Zingsnis padarytas buvome vaiku teisiu tarnyboje gavome ten daug informacijos apie ivaikinima jo procesa, bet man iskilo kalusimas del pildymo prasymo, gal galetumette kas pakuomentuoti kaip reikia teisingai pildyti tas sriti kurioje reikai parasyti vaiko sveikatos stovi? kaip jus ja pildete?
. PIRMAS Zingsnis padarytas buvome vaiku teisiu tarnyboje gavome ten daug informacijos apie ivaikinima jo procesa, bet man iskilo kalusimas del pildymo prasymo, gal galetumette kas pakuomentuoti kaip reikia teisingai pildyti tas sriti kurioje reikai parasyti vaiko sveikatos stovi? kaip jus ja pildete?
Bagyra606 
Galima įrašyti: sveika(s) arba su kompensuojamais/nedideliais sveikatos sutrikimais.
Tų smulkių sveikatos sutrikimų turi beveik visi vaikai ir visiškai sveikų beveik nebūna.
Pvz. man vyresnioji būdama mažutė turėjo alergiją nekaitintam pienui (t.y. galėjo gerti tik ultra-aukštoje temp. kaitintą pieną). Formaliai toks vaikas jau nebūtų visai sveikas.
Manau, kad tokio parašymo pradžiai užteks. O kai lankysite mokymus, viskas daug labiau susigulės ir patiems paaiškės.
Galima įrašyti: sveika(s) arba su kompensuojamais/nedideliais sveikatos sutrikimais.
Tų smulkių sveikatos sutrikimų turi beveik visi vaikai ir visiškai sveikų beveik nebūna.
Pvz. man vyresnioji būdama mažutė turėjo alergiją nekaitintam pienui (t.y. galėjo gerti tik ultra-aukštoje temp. kaitintą pieną). Formaliai toks vaikas jau nebūtų visai sveikas.
Manau, kad tokio parašymo pradžiai užteks. O kai lankysite mokymus, viskas daug labiau susigulės ir patiems paaiškės.
