QUOTE(darvina @ 2015 02 28, 00:02)
Čia sovietmečiu likusiems tikras pragaras buvo po karo. Mano teta-politkalinė sakė, kad yra toks paradoksas, kai legeryje morališkai tam tikra prasme buvo lengviau. Keistai skamba, bet ten, pasak jos, yra juoda ir balta, todėl situacija prognozuojama. Baimė buvo prieš kokį žiaurų prižiūrėtoją arba kriminalines kalines, dar, žinoma, alkis, šaltis, sunkus darbas. Todėl jie gali reikšti bent dabar savo poziciją. Likusiems Lietuvoje buvo gerokai daugiau visokių baimių įvaryta ir tai irgi to baisaus sovietinio genocido plano dalis. Vis galvoju, ir kodėl žmonės taip jo ilgisi, kodėl nevertina tai, ką dabar turime.
As irgi galvoju. Galvoju, gal del to, kad dabar mato ta nelygybe finansine. O tada dave buta chrusciovkej Kaime buvo fermos, visiems dave darbo, dabar ji gi reikia paciam susirast, ir dar ten reikes dirbti. O tada visi bendrai vykde penkmecio plana (nors is tikruju daznai bendrai girti voliodavos). Pavyzdziui kaime kur dabar gyvenu mokykla nori uzdaryt nes nera vaiku. Tada ju cia mokes 700. Dabar reikia suktis apsukrumu. Jei esi protingas tu turesi daugiau, Tai va kazkam nemalonu ziureti, kad kazkas gali tureti ta daugiau. Tada buvo tas skurdus minimumas uztikrintas. Nors asmenybe buvo nulio vietoj. Beto "tie laikai" buvo daugelio jaunystes laikai, o kai esi jaunas, esi pilnas jegu, viskas atrodo grazu. Tai ir ilgisi savo jaunystes prarastos, jaucia nostalgija ne laikams, o jaunoms dienoms.
Cia gal galetu parasyti tie, kas ilgiau tada gyveno.