Taigi šeštadienį važiavom pasiimti atskrendančių giminių į kauno oro uostą. Kaip visada teko palaukt dar apie valnadą. Laukėm salėj kur tuo metu kaip tik baiginėjo įleist žmones į lėktuvą (kur skrido nežinau). Po penkių minučių atbėgo pavėlavusi mama su trim mažom mergytėm ir drauge. Ir niekas nebeįleido, nors lėktuvas po to dar mažiausiai pusę valandos stovėjo. Visur kur tik galėjo prašėsi ta mama kad juos įleistų, visi siuntė pas kažkokią registratorę (nors tiksliai nežinau kas ten tokia). Jau verkdama su mažute mergyte ant rankų maldavo kad įleistų, kad pirmadienį jai įdarbą, kad kaip jai gyventi jei neišskris. Siaubas kaip turėjo jaustis tie vaikai matydami verkiančią mamą
. O ta ožka administratorė nė nesiruošė net piršto pajudint kad įleistų, tik vis kartojo kaip užsikirtusi plokštelė "pavėlavot ir mes neleisim, tokia kompanijos politika". O lėktuvas kaip stovėjo taip ir nesiruošė skristi. Gal kokį pusvalndį ta mama verkdama vis prašėsi kad įleistų. Taip skaudėjo širdį matant tokią neteisybę. Visi laukiantieji žiūrėjo ir piktinosi 
. O ta registratorė dar pasikvietė kitą darbuotoją ir vos ne moralus tai mamai atskaitinėt pradėjo, tipo pati kalta kad vėluoja, pati rizikuoja... Man taip norėjosi nueit ir išspardyt subinę tai žiurkei 
. Galiausiai lėktuvas išskrido. 
Ta mama nusprendė bandyt ieškot kitose kompanijose gal dar kur atras kaip išskrist. Mintyse linkėjau kad tik jai pavyktų, kad spėtų laiku grįžti su savo mažulytėm mergytėm, dviem iš jų dar nei dviejų metukų nebuvo 
Dar esu girdėjus kad ten nuolatos visokias izdivalkes daro, bagažo kiekvieną gramą sveria, prie visokių šūdų kabinėjasi... Žodžiu tragedija o ne oro uostas
