Norvegijos Barnevernet

Dabar paverkime visi, kaip baisu ir bloga gyventi Lietvuoje. Amen.

pas mane negali - bliūdų neplautų būna, gal paskui gėda, kąąąąą

taip - labai išmatuojamas ir objektyvus rodiklis

Verdikta isnese apie visus zinanti, ka jie zino, kavasucitrina.
Gipsas.

Teisingai, dvasine bendryste gali ivertinti tik tas kuris ja yra patyres.

Siaip, noriu priminti, kad ne BV atima veikus, o TEISMO sprendimu tevam atimtos teises. O teisme visos puse turi galimybe pasisakyti, pateikti faktus, kaip ir panegiti juos.

Dekui, isties vertos demesio mintys, galimai is cia esanciu i jas atsizvelgs.
Papildyta:
O kokia BV forma reikalauja? Kuo ji ypatinga?

ai, jau nieko pradedu nesuprast, bet tai čia nesvarbu

pirmą kartą gidžiu, kad paimti vaikų iš mokyklos, iš darželio, šiaip iš šeimos BV atvyksta turėdami teismo sprendimą apie atimtas teises tėvams

Žinote, yra tokia labai gera patarlė:  "Nespjauk į šulinį".
Jeigu Jums ir man pasisekė ŠIANDIEN su darbu, tai dar nereiškia, kad rytoj mes jį turėsime. Aš Jums pavydžiu, kad Jūs jaučiatės 100 % saugi, gyvendama LT. Neturiu to saugumo jausmo, ir kiekvieną dieną priimu, kaip dovaną likimo.

Tai kur ta riba, kiek eksperimentuosime vaiko saskaita?
O jei teveliai niekada neprisirps iki pokyciu...
Ne. Siaip jus turite vaiku? Daug maz nutuokiat kiek info pasemia vaikas kuriam 2, 2,5 metai? 3 metai ivyko skyrybos.
Ir kaip vaikas gali matyti girta tetuka kai jis grista velai vakare? O mamyte nekelia alaso, kad sienos kilnotusi?

nesuprantu, o ko cia taip bijoti? Kaip reikia gyventi, kad butu nuolat baisu, jog pas tave kazkas uzeis i namus? Jeigu esi tvarkinga, atsakinga ir nematoni vaiko badu arba nematini ju cipsais su cola, kknkau taip bijoti?
Keistos man oponenciu snekos apie tobuluma. Jeigu namuose negirtaujama, nesivolioja girti draugai, tusti buteliai, yra palaikoma svara ir tvarka, pagaminamas maistas ir nekeliama ranka pries vaikus, tai cia skaitosi tobulas gyvenimas? Man tai atrodo iprastas, savaime suprantamas gyvenimo budas, kuriam iki tobulybes ojjj, kaip toli! Noreciau tuomet psmatyti oponenciu namus, ko jus taip bijote ir ka norite paslepti, kad taip bijoma patikru?
Nereikia nei vaiku grobti, nei inkstu pardavineti, net ir NO. Paprasciausiai gyventitvarkingai, atsakingai, kad nereiketu 10 ryto kazkam uzejus sleptis, raudonuoti ar verkslenti po to per TV. Tuomet nebus problemu nei su BV, nei su seima.

O tai reikia klausti specialistu.
Mano galva, tai dvasine bendryste, kurios nesuvaidinsi, ji arba yra arba jos nera.

Cia didele citata is vieno psichologinio str.:
Greičiausiai kiekvienas tėvas sutiks, jog emociškai šilti santykiai su tėvais, meilė ir parama vaikui yra labai reikalingi. Tuomet kyla natūralus klausimas, kodėl dalyje šeimų vaikai visgi išgyvena meilės ir paramos stygių? Yra tėvų, kurie turi stiprius, emociškai šiltus santykius su savo vaikais, rodo meilę ir teikia paramą ir tai daro labiau instinktyviai. Tačiau dauguma tėvų šio gebėjimo neišvysto, o atsakymo tinkamiausia  ieškoti jų pačių vaikystės patirtyse. Tai galima paaiškinti, remiantis socialiniu išmokimu – vaikystėje tėvams trūko šilto kontakto, tėvų meilės bei supratimo, todėl auklėjant savo vaikus šio gebėjimo stinga. Kadangi daugumos žmonių santykiai su tėvais nebuvo idealūs, vadinasi, prognozė yra liūdna. Tačiau egzistuoja ir gera žinia – šį gebėjimą įmanoma išsiugdyti. Bet kokio gebėjimo lavinimas susideda iš kelių etapų: per mąstymo keitimą ir praktiką. Taigi turėtų būti susiformavusi nuostata, jog reikia nuolatos rodyti savo vaikui, kad yra mylimas. Egzistuoja
įvairūs būdai, kaip tai pademonstruoti:  Meilė parodyti per akių kontaktą, švelnius žodžius, fizinius prisilietimus.
Pastarieji ypač reikalingi sveikai vaiko raidai. Manoma, jogper mažai rankose laikomų kūdikių smegenys vystosi prasčiau dėl nepakankamos išorinės stimuliacijos. Nors
augant fizinių







2 prisilietimų reikšmė mažėja (ypač paauglystės metu, kai vaikai siekia autonomijos), visgi išlieka visą gyvenimą.  Sutelktas dėmesys – tai dar vienas būdas parodyti savo meilę vaikui. Jis, kitaip nei anksčiau minėtieji, iš tėvų reikalauja daugiau pastangų ir pasiaukojimo. Sutelktas dėmesys yra atidus, nepadalintas, kuris leidžia vaikui įsitikinti, kad yra tikrai mylimas, jausti pripažinimą ir besąlygišką pagarbą. Jei vaikas, tarkime, teiraujasi mūsų nuomonės apie savo piešinį, tai dėmesingi tėvai pasakys konkrečiai, kas jiems patiko, ką vaikas atliko geriau, kruopščiau ar tiesiog kitaip nei anksčiau, pats paklaus apie piešimo procesą ar pradinį sumanymą. O jei paprašys, kad vaikas truputį palauktų, tai skirdamas dėmesį tą padarys vėliau. Toks dėmesys – neįkainojama dovana, leidžianti vaikui jaustis pačiu svarbiausiu pasaulyje (Žubauskienė, 2008). Vaiko egzistencijoje turi įsišaknyti nuostata, jog jis tėvams rūpi, yra svarbus, jog prireikus tėvai bus šalia.

Visas str vadinasi "POZITYVAUS VAIKŲ AUKLĖJIMO PRINCIPAI" - i Google isivest,kam idomu,ir ismes skaitytuveje.

Tai vat Jūs man ir atsakykite į tą klausimą, kokią forma remiantis, nustatomi tokie dalykai? Galvos pakreipimo kampas, akių kontaktas 5 min. Nu kokia forma?

kažkaip čia nesusiveda
bet ai

pasakė viską žinanti Moonte
dvasinė bendrystė... hmmmm
bet vis tiek nesuprantu, kaip nustatė, kad tas vaikelis su mama tos bendrystė nepatyrė ar per mažai procentų patyrė
ai, jau nieko pradedu nesuprast, bet tai čia nesvarbu
svarbu, kad kiekvienas atplėštas nuo motinos vaikas būtų laimingas, mylimas ir gilioje dvasinėje bendrystėje
aleliuja

pirmą kartą gidžiu, kad paimti vaikų iš mokyklos, iš darželio, šiaip iš šeimos BV atvyksta turėdami teismo sprendimą apie atimtas teises tėvams

Tai vat Jūs man ir atsakykite į tą klausimą, kokią forma remiantis, nustatomi tokie dalykai? Galvos pakreipimo kampas, akių kontaktas 5 min. Nu kokia forma?