Gyvenimas po vyro mirties

#49
QUOTE(elfė @ 2015 11 08, 18:31)
Kaip baisu ir neteisinga, kai mus guodžia mūsų pačių vaikai. O juk tėvelių jiems trūksta nei kiek ne mažiau, nei mums savo brangių žmonių. Per laidotuves ir po jų sūnus man buvo pats didžiausias ramstis. Visas tas baisias dienas jis laikė mane stipriai apkabinęs, nepaleido nei minutei. Nors jo širdelė plyšo iš skausmo, saugodamas mane jis neleido man matyt savo ašarų. Sakė - jei matysi kaip verkiu, tu dar labiau verksi  cray.gif 
Praėjus kelioms savaitėms nuo vyro mirties, aš pradėjau jaust kažkokią paranoją. Atsirado nežmoniška baimė - kad tik nors nenutiktų man ar sūnui, kad tik mums netektų dar kartą patirt tą košmarą  verysad.gif



Jetau, kaip as jus suprantu...Siuo metu tik dekoju Dievui, kad vyras man paliko pacia didziausia gyvenimo dovana,tai dukra.Nezinau, kaip butu, jei buciau likus viena...
Atsakyti
#50
Taip, elfe, jausmas toks, kad rodos tuoj dar kažkas gali nutikti. Tas gyvenimo trapumas. Tai, kad daug dalykų ne mūsų valioje. Vyk tas mintis šalin. Neįsileisk jų. Purtyk tuoj pat iš galvos.
Keista tiesa, kad mus guodžia ir palaiko mūsų vaikai. Ypač tokia mažutė, kaip axmos. Reikia viską išgyventi, išverkti, nieko nepavyks išvengti. Pirmos penkios minutės, kai nepagalvosit apie jį, po kokių aštuonių mėnesių. Pažadu. 4u.gif
Atsakyti
#51
sveikos, likimo seses 4u.gif siaip jau vengiu sios temos. Nes cia tiek skausmo... O man po 3 m jau nebe taip. Bet kartais "pramusa" emocijos ir nubloskia I ta diena ir vel atsiveria ta zaizda.... Vistik dabar jau bis maziau noriu greziotis atgal ir guostis, raudoti, Nes turiu nauja gyvenima ir dekoju Dievui uz ji. Bet I pasta vis ikrenta priminimas, kad gyvenu po vyro mirties... Isties, niekada nebus kaip buvo, gyvenimas suskiles I "Iki" ir "po". Maniskis taip pat zuvo netiketai, avarija...3 km iki namu... Ir iki siol paranojiskai bijau, kad gali kazkas is artimu nebegrizti. Turbut tai isliks visam. Tas gyvenimo trapumo jausmas, ir baime isgyventi tai vel. Buvo taip blogai, kad fiziskai atrode sirdi bade peiliu. Prasiausi pas ji kartu... Bet jis sapne man dave zenkla, kad viskas gerai, kad man Dar ne laikas, kad gyvenciau zinodama, kad ten Mes susitiksime. Sventai tikiu tuo!!! Pirmas pusmetis buvo egzistavimas ir tiek, o po metu lengviau. Tikrai, metines ne siaip sau... O verkti ir gedeti butina, o kur kitur ta skausma Padet??? Man Dar joga, meditacija padejo(gyvenimo Menas), daug skaiciau apie gyvenima anapus.
Laikykites mielosios! Tiesiog gyvenkit, stumkit diena po dienos, tikrai vienas rytas bus sviesesnis!!!
Atsakyti
#52
Sveikos 4u.gif
Po poros dienų minėsiu penktasias savo laisvės metines. rolleyes.gif
Skamba kvailai. Bet taip jaučiuosi.
Kai dukra kur bekeliaudama pajuokauja suradusi man vyrą, tai ketera pasišiaušia. blink.gif
Mano ateitis nebesisieja su jokiu vyru.
Vienatvė toks dalykas, kad ilgainiui imi ja mėgautis. bigsmile.gif
Atsakyti
#53
QUOTE(rene' @ 2015 11 23, 18:28)
Sveikos  4u.gif
Po poros dienų minėsiu penktasias savo laisvės metines. rolleyes.gif
Skamba kvailai. Bet taip jaučiuosi.
Kai dukra kur bekeliaudama pajuokauja suradusi man vyrą, tai ketera pasišiaušia. blink.gif
Mano ateitis nebesisieja su jokiu vyru. 
Vienatvė toks dalykas, kad ilgainiui imi ja mėgautis.  bigsmile.gif

Rene sveika 4u.gif Zinai kartais gyvenime buti dviese tas pats kas vienai. Ir taip buna. Mano gyvenimas nors ir nevienatvinis bet negaliu jo miegautis ir pasakyti, kad jis pilnavertis. Ir dar toli nuo gimtines doh.gif Gyvenu del vaiku kaip bebutu banalu tai isgirsti rolleyes.gif
Atsakyti
#54
Šiandien vienuolika savaičių be mano brangaus žmogaus verysad.gif Ir ne tik be jo...supratau kad aplink buvo apgaulė, naudos ieškantys padarai, vadindavę save mūsų draugais. Tikrų ištikimų draugų teliko 2 verysad.gif Apie vyro gimines galiu pasakyt tą patį. Niekas net nepasidomėjo kaip mes stumiam dienas verysad.gif Net nekalbu apie pagalbos ranką, kurios man, neįgaliai, labai reikėjo tvarkant lietaus išplautą ir sukritusį kapelį verysad.gif Skauda, nes nėra jo, mano brangaus žmogaus.. skauda dėl "draugų" ir giminių išdavystės.. skauda.. žiauriai skauda verysad.gif
Atsakyti
#55
QUOTE(elfė @ 2015 11 08, 16:06)
Dauguma sako, kad laikas gydo. Nežinau kiek to laiko reikia kad bent kiek nors aprimtų netekties skausmas  verysad.gif Tiesiog gyvenu kaip robotas, ir žinau kad taip kaip buvo - jau niekada nebebus. Gyvenimas padalintas į IKI ir PO  verysad.gif

Taip, gyvenimas padalintas. Skausmas - kaip kam. Mano patirtis (5,5 metų tuoj) tokia - užsidarė sąmonė ir emocijos. Gyvenu autopilotu. Kai pabandau išlįsti - skauda nepakeliamai iki šiol. Tada vėl slepiuosi. Nežinau, kaip reikėtų pajėgt nesislėpt.

QUOTE(elfė @ 2015 11 08, 19:31)
Kaip baisu ir neteisinga, kai mus guodžia mūsų pačių vaikai. O juk tėvelių jiems trūksta nei kiek ne mažiau, nei mums savo brangių žmonių. Per laidotuves ir po jų sūnus man buvo pats didžiausias ramstis. Visas tas baisias dienas jis laikė mane stipriai apkabinęs, nepaleido nei minutei. Nors jo širdelė plyšo iš skausmo, saugodamas mane jis neleido man matyt savo ašarų. Sakė - jei matysi kaip verkiu, tu dar labiau verksi  cray.gif 
Praėjus kelioms savaitėms nuo vyro mirties, aš pradėjau jaust kažkokią paranoją. Atsirado nežmoniška baimė - kad tik nors nenutiktų man ar sūnui, kad tik mums netektų dar kartą patirt tą košmarą  verysad.gif

Čia iš skausmo. Kurį laiką neatsitiks, tikriausiai praeis.

QUOTE(axma @ 2015 11 08, 19:52)
Jetau, kaip as jus suprantu...Siuo metu tik dekoju Dievui, kad vyras man paliko pacia didziausia gyvenimo dovana,tai dukra.Nezinau, kaip butu, jei buciau likus viena...

Likau visai viena. Artimiausi giminės - antros eilės pusseserės. Kaip matote - gyvenu. Tiesa, turiu nemažai draugių ir draugų, pradedant vaikystės, tada pora klasiokių, trys kursiokės ir šiaip įvairių draugijų.

QUOTE(elfė @ 2015 12 01, 19:23)
Šiandien vienuolika savaičių be mano brangaus žmogaus  verysad.gif Ir ne tik be jo...supratau kad aplink buvo apgaulė, naudos ieškantys padarai, vadindavę save mūsų draugais. Tikrų ištikimų draugų teliko 2  verysad.gif Apie vyro gimines galiu pasakyt tą patį. Niekas net nepasidomėjo kaip mes stumiam dienas  verysad.gif Net nekalbu apie pagalbos ranką, kurios man, neįgaliai,  labai reikėjo tvarkant lietaus išplautą ir sukritusį kapelį  verysad.gif Skauda, nes nėra jo, mano brangaus žmogaus.. skauda dėl "draugų" ir giminių išdavystės.. skauda.. žiauriai skauda verysad.gif

Deja, kartais žmonės atsisijoja. Bet gal ne visi išdavė, gal kai kas nelabai žino, kaip su Jumis dabar bendrauti, gal vėl suartėsite po kurio laiko, kai bent kiek siela atlėgs.
Kadangi iš manęs kokios naudos tikėtis buvo beprasmiška, savo draugų nepraradau nei vieno. Vyro giminių ne tuntas, bet su seserim bendrauju. Šiek tiek pabendrauju ir su jo buv. pirmąja žmona. O ką jau mums dabar dalintis g.gif Kiek nutolau nuo jo draugų, bet tai, manau antūralu.
Atsakyti
#56
QUOTE(elfė @ 2015 12 01, 17:23)
Šiandien vienuolika savaičių be mano brangaus žmogaus  verysad.gif Ir ne tik be jo...supratau kad aplink buvo apgaulė, naudos ieškantys padarai, vadindavę save mūsų draugais. Tikrų ištikimų draugų teliko 2  verysad.gif Apie vyro gimines galiu pasakyt tą patį. Niekas net nepasidomėjo kaip mes stumiam dienas  verysad.gif Net nekalbu apie pagalbos ranką, kurios man, neįgaliai,  labai reikėjo tvarkant lietaus išplautą ir sukritusį kapelį  verysad.gif Skauda, nes nėra jo, mano brangaus žmogaus.. skauda dėl "draugų" ir giminių išdavystės.. skauda.. žiauriai skauda verysad.gif

Tas pats. Istikimu draugu liko tik 2, visi kiti tik per laiduotuves buvo ir viskas. Zinokit tokia ziauri tiesa. Visa turime praeiti tik mes ir uz mus niekas to neisgyvens ir nepatars tinkamai, nes niekas nera buve musu vietoje, musu kailyje. Ziauriai skauda tik mums ir supranta mus tik mes patys. Su tuo susitaikiau bet vis dar negaliu susitaikyti su jo isejimu, vis dar skauda. Ir tuo skausmu as skaudinu salia saves kita zmogu, bet nieko negaliu padaryti. Save guodziu tik tuo, kad nedaznai as issilieju asaromis. Bet kaip jau verkiu balsu visad galvoju, kad tai tik mano skausmas ir niekas, niekas man nepades ir niekad nebus mano kailyje. Net neverta kazkam atsiverti, pasakoti, nes nei vienas taip nepasijus kaip pats, niekam taip neskauda kaip tau paciai. Ir neverta ant ju pykti, nes zmonems to nesuprasti.
Atsakyti
#57
QUOTE(mamakubu @ 2015 12 06, 22:14)
Tas pats. Istikimu draugu liko tik 2, visi kiti tik per laiduotuves buvo ir viskas. Zinokit tokia ziauri tiesa. Visa turime praeiti tik mes ir uz mus niekas to neisgyvens ir nepatars tinkamai, nes niekas nera buve musu vietoje, musu kailyje. Ziauriai skauda tik mums ir supranta mus tik mes patys. Su tuo susitaikiau bet vis dar negaliu susitaikyti su jo isejimu, vis dar skauda. Ir tuo skausmu as skaudinu salia saves kita zmogu, bet nieko negaliu padaryti. Save guodziu tik tuo, kad nedaznai as issilieju asaromis. Bet kaip jau verkiu balsu visad galvoju, kad tai tik mano skausmas ir niekas, niekas man nepades ir niekad nebus mano kailyje. Net neverta kazkam atsiverti, pasakoti, nes nei vienas taip nepasijus kaip pats, niekam taip neskauda kaip tau paciai. Ir neverta ant ju pykti, nes zmonems to nesuprasti.

Yra amžinos tiesos. Kad ir ta, kad gimsti vienas ir miršti vienas. Kad gali pasikliauti tik savimi. Kad neturi teisės nieko iš nieko tikėtis. Kad viską turi padaryti pati, išgyventi pati, atlaikyti pati. Tik mes niekaip nenorim to įsisąmoninti.
Praėjus penkeriems metams po netekties, gal atsitiesiau, gal apsipratau, o gal kas rytą išgeriama stiklinė drungno vandens su citrina, du meilybės katinai namie, biggrin.gif bei kasdienė mankštukė išėjo į naudą. Esu pozityvesnė, rečiau "užlūžtu". O jeigu taip ir nutinka, pratyliu, susitramdau ir net stebiuosi, kodėl draugai nuolat bando "pagaut mane" išderintais nervais, prasta nuotaika, nusiminusią ar įsižeidusią. Man viskas gerai. smile.gif
Pastebėjau savyje vieną dalyką. Tarkim, buvau tetos laidotuvėse. Atėjau, ten viską kaip priklauso, poteriai, gėlės, vokelis, užuojauta. Ir ramiai atsistojau atokiau nuo visų. Buvo broliai, sesė su šeima, visi savi, prie kurių galėčiau prisišlieti. Bet aš, matyt, jau sugyvenau su tuo, kad esu vienetas, o aplink mane tuščias ratukas. rolleyes.gif
Atsakyti
#58
Sveikos vis dar skaitančios 4u.gif
Vakar išlydėjom močiutę, kurią slaugiau pastaruosius keletą metų, atidėjusi asmeninį gyvenimą neribotam laikui.
Darbdavys visiems pristatinėjo kaip rūpestingą, atsidavusią slaugę, giminės ir kaimynai gyrė už kantrybę, dėkojo. Net drįsau pajuokauti, kad numiriau ne aš ir nebūtina apie mane kalbėti tik gerai. bigsmile.gif
Grįždama suvokiau, kad iš tikro aš kažką moku ir galiu padaryti geriau, nei bet kuris kitas. Kai man sako, kad aš labai kantri, kad jie taip nesugebėtų, negalėtų dirbti tokio darbo, priimdavau kaip plepalus ir komplimentą. Juk nieko ypatingo nedarau. Nepadariusi karjeros, neparašiusi knygos, nepasiekusi jokių aukštumų jokioje srityje, nestebinanti stiliaus suvokimu, sodo gerumais ar virtuvėje.
Daug metų dirbinėju šį bei tą ir vis dar nežinau, "kuo norėčiau būti užaugusi", kokia mano svajonių profesija. Vakar suvokiau, kad tai galiu ir moku geriausiai. Žinoma, daugiau jokių močiučių. rolleyes.gif Bent kurį laiką. Man reikia ilgųųų atostogų thumbup.gif
Atsakyti
#59
Keisti dalykai kartais nutinka. Kai tavo mintys nustebina tave pačią. Darbavausi vonioj su santechnika, prijunginėjau skalbyklę ir nėjo man įgrūst vieno vamzdžio į kitą. Galvoju, paliksiu šitaip, netvirtai įstatytą, pareis vyras, paprašysiu. Ir pati nustebau tos minties blink.gif Jau šešti metai niekas nepareis. blink.gif Bet niekada taip kvailai nepagalvodavau blink.gif
Atsakyti
#60
QUOTE(rene' @ 2016 05 24, 17:18)
Keisti dalykai kartais nutinka. Kai tavo mintys nustebina tave pačią. Darbavausi vonioj su santechnika, prijunginėjau skalbyklę ir nėjo man įgrūst vieno vamzdžio į kitą. Galvoju, paliksiu šitaip, netvirtai įstatytą, pareis vyras, paprašysiu. Ir pati nustebau tos minties blink30x30.png  Jau šešti metai niekas nepareis. blink30x30.png Bet niekada taip kvailai nepagalvodavau blink30x30.png

Sveikute. Kodel kvailai. Gal tai uzprogramuota ir tiesiog tu pati to nezinodama pasakei ateity. As tikiu.
Senokai cia nesilankiau kaip ziuriu. Kazkokia prasta nuotaika turiu. Islydesiu si treciadieni sunu i LT su mociute trim savaitem ir jau liudna be jo. O siaip viskas po senovei. Tik va mano buvusi vyrsesuo kur dirbau Lietuvoje mire. Zmogui 4 -os stadijos plauciu vezys, nerukanciam, kazkokia anomalija.
Atsakyti