Ačiū, ses... Tik dabar perskaičiau
QUOTE(ragana66 @ 2015 10 02, 22:43)
Sveikute
Uzeinam vis reciau ir reciau. Gal tai ir i gera. Nebeparasai kaip laikais Raganiuke 
Prieš dvi savaites palaidojau vyrą, su kuriuo ėjom koja kojon beveik 25 metus. Užgeso staiga, vos per kelias akimirkas ant mano rankų. O aš tegalėjau šaukt iš siaubo, matydama kad mano žmogus miršta ir aš niekuo padėt jam negaliu. Pirmą savaitę gyvenau kaip robotas, paskendusi ašarose, nesuvokdama nei savęs, nei to kas vyksta aplink. Praėjo dvi savaitės, o man kasdien darosi vis sunkiau, staugiu iš skausmo, nežinau kaip gyvent Namie taip šalta, tuščia Kartais, kai susapnuoju jį gyvą, sveiką ir besišypsantį, trumpam atrodo kad viskas buvo tik klaikus košmaras - visos tos dvi ilgos savaitės. Deja, pabudus suprantu kad tai klaiki realybė ir gyvenimas jau niekada nebus toks kaip anksčiau, su juo
Namie taip šalta, tuščia Kartais, kai susapnuoju jį gyvą, sveiką ir besišypsantį, trumpam atrodo kad viskas buvo tik klaikus košmaras - visos tos dvi ilgos savaitės. Deja, pabudus suprantu kad tai klaiki realybė ir gyvenimas jau niekada nebus toks kaip anksčiau, su juo
QUOTE(elfė @ 2015 10 08, 16:21)
Prieš dvi savaites palaidojau vyrą, su kuriuo ėjom koja kojon beveik 25 metus. Užgeso staiga, vos per kelias akimirkas ant mano rankų. O aš tegalėjau šaukt iš siaubo, matydama kad mano žmogus miršta ir aš niekuo padėt jam negaliu. Pirmą savaitę gyvenau kaip robotas, paskendusi ašarose, nesuvokdama nei savęs, nei to kas vyksta aplink. Praėjo dvi savaitės, o man kasdien darosi vis sunkiau, staugiu iš skausmo, nežinau kaip gyvent Namie taip šalta, tuščia Kartais, kai susapnuoju jį gyvą, sveiką ir besišypsantį, trumpam atrodo kad viskas buvo tik klaikus košmaras - visos tos dvi ilgos savaitės. Deja, pabudus suprantu kad tai klaiki realybė ir gyvenimas jau niekada nebus toks kaip anksčiau, su juo
Namie taip šalta, tuščia Kartais, kai susapnuoju jį gyvą, sveiką ir besišypsantį, trumpam atrodo kad viskas buvo tik klaikus košmaras - visos tos dvi ilgos savaitės. Deja, pabudus suprantu kad tai klaiki realybė ir gyvenimas jau niekada nebus toks kaip anksčiau, su juo Sveikute
Dieve kaip sunku staiga atsidurti vienai po tiek isgyventu metu. As pragyvenau su vyru 14 metu ir tai praejus jau beveik 13 metu po jo netekties vis dar man skauda. Buna, kad skausmas pasidaro stiprus ir as griztu i ta nelemta diena. Kiek zinau, kad praeities negalima laikyti, ja reikia paleisti ir gyventi toliau. Na bet niekaip, niekaip negaliu uzmirsti mano zmogaus. Brangioji Elfe stiprybes tau tavo dabartiniam keli ir uzeik pas mus kai pajusi zveriska vienatve. Svarbiausia nepasilikti vienai su savo mintim
Elfe stiprybes
Sveikos...pries 3 dienas palaidojau vyra...uzgeso staiga...netiketai...lapkricio 1d., beskubedamas namo...pas mane.Likom as su 4 metu dukryte ir didele tustuma sirdi...tokio sielvarto nebuvau gyvenime patyrusi.Visi sako "buk stipri", "laikykis"...bet juk jie nezino, kaip is tikruju yra sunku...gal bent cia rasiu paguoda, cia, kur zino, koki skausma reikia isgyventi...
QUOTE(axma @ 2015 11 08, 12:47)
Sveikos...pries 3 dienas palaidojau vyra...uzgeso staiga...netiketai...lapkricio 1d., beskubedamas namo...pas mane.Likom as su 4 metu dukryte ir didele tustuma sirdi...tokio sielvarto nebuvau gyvenime patyrusi.Visi sako "buk stipri", "laikykis"...bet juk jie nezino, kaip is tikruju yra sunku...gal bent cia rasiu paguoda, cia, kur zino, koki skausma reikia isgyventi...
Užuojauta.
Banalu, bet pavyksta pasakyti tą patį. Laikykis. Būk stipri. Net tie, kurie išgyveno tą patį, ką tu dabar, stebuklingų žodžių, kurie palengvintų tavo širdgėlą, nežino. Viską išgyventi teks pačiai. Prireiks daug laiko. Bet, kada nors, bus lengviau.
Jei ne per skaudu, kaip tai nutiko?
Taip plesia sirdi, kad atrodo jei ne dukra, tai salia atgulciau...vaziavo is savo tevu, pas mus... ir uzsimuse su masina...iki namu buvo like 10 km...
QUOTE(axma @ 2015 11 08, 13:11)
Taip plesia sirdi, kad atrodo jei ne dukra, tai salia atgulciau...vaziavo is savo tevu, pas mus... ir uzsimuse su masina...iki namu buvo like 10 km...
Košmaras. Taip netikėtai. Kai kokia liga, tai turi laiko priprast, atsisveikint.
Taip. Dukrai tu dabar reikalinga dvigubai. Turi dėl jos stipri būti. Būsi priversta vėl šypsotis ir juoktis vien dėl jos. Gerai, kai dievas duoda mums tuos angeliukus.
Kaip ji visa tai suvokia?
QUOTE(mamakubu @ 2015 10 08, 17:52)
Sveikute Dieve kaip sunku staiga atsidurti vienai po tiek isgyventu metu. As pragyvenau su vyru 14 metu ir tai praejus jau beveik 13 metu po jo netekties vis dar man skauda. Buna, kad skausmas pasidaro stiprus ir as griztu i ta nelemta diena. Kiek zinau, kad praeities negalima laikyti, ja reikia paleisti ir gyventi toliau. Na bet niekaip, niekaip negaliu uzmirsti mano zmogaus. Brangioji Elfe stiprybes tau tavo dabartiniam keli ir uzeik pas mus kai pajusi zveriska vienatve. Svarbiausia nepasilikti vienai su savo mintim
Dieve kaip sunku staiga atsidurti vienai po tiek isgyventu metu. As pragyvenau su vyru 14 metu ir tai praejus jau beveik 13 metu po jo netekties vis dar man skauda. Buna, kad skausmas pasidaro stiprus ir as griztu i ta nelemta diena. Kiek zinau, kad praeities negalima laikyti, ja reikia paleisti ir gyventi toliau. Na bet niekaip, niekaip negaliu uzmirsti mano zmogaus. Brangioji Elfe stiprybes tau tavo dabartiniam keli ir uzeik pas mus kai pajusi zveriska vienatve. Svarbiausia nepasilikti vienai su savo mintim Ačiū
QUOTE(laumir @ 2015 10 19, 22:14)
Ačiū
QUOTE(axma @ 2015 11 08, 12:47)
Sveikos...pries 3 dienas palaidojau vyra...uzgeso staiga...netiketai...lapkricio 1d., beskubedamas namo...pas mane.Likom as su 4 metu dukryte ir didele tustuma sirdi...tokio sielvarto nebuvau gyvenime patyrusi.Visi sako "buk stipri", "laikykis"...bet juk jie nezino, kaip is tikruju yra sunku...gal bent cia rasiu paguoda, cia, kur zino, koki skausma reikia isgyventi...
Užjaučiu
Žinau kaip sunku Žinau, kad tokiu sunkiu metu jokie žodžiai negali paguosti, kad ir kokie jie bebūtų Mano brangus žmogus truputį daugiau nei prieš 7 savaites užgeso ant mano rankų, labai netikėtai, be jokių ženklų, be nuojautos kad jam kažkas blogai, kad gali įvykti kažkas baisaus ir nepataisomo. Iki šiol negaliu patikėt kad žmonės miršta štai taip - vieną minutę juokiasi, o kitą - sukniumba tau ant rankų ir jo jau nebėra. Tą akimirką visas gyvenimas sudužo į šukes, kurių niekas niekada nesuklijuos. Kasdien pabundu su ašarom ir guluosi su jom, per ašaras kelio nematau. Dauguma sako, kad laikas gydo. Nežinau kiek to laiko reikia kad bent kiek nors aprimtų netekties skausmas
Tiesiog gyvenu kaip robotas, ir žinau kad taip kaip buvo - jau niekada nebebus. Gyvenimas padalintas į IKI ir PO
Dukra man sako"mama,isgyvensim,toks gyvenimas...", sako,kad sirdyte skauda, kad pasiilgo teveliuko...o man kaip su peiliu per sirdy...tiek planu,tiek svajoniu ir staiga viskas nubraukta,o jau tustuma viduje, tai neapsakoma.Protas zino, kad turiu buti stipri...bet sirdis vercia tik verkti ir verkti...to nesupras tie, kas to nepatyre...cia rasau ir zinau, kad bent cia supranta, kas tai yra, netekti antros savo puseles.
QUOTE(axma @ 2015 11 08, 15:58)
Dukra man sako"mama,isgyvensim,toks gyvenimas...", sako,kad sirdyte skauda, kad pasiilgo teveliuko...o man kaip su peiliu per sirdy...tiek planu,tiek svajoniu ir staiga viskas nubraukta,o jau tustuma viduje, tai neapsakoma.Protas zino, kad turiu buti stipri...bet sirdis vercia tik verkti ir verkti...to nesupras tie, kas to nepatyre...cia rasau ir zinau, kad bent cia supranta, kas tai yra, netekti antros savo puseles.
Kaip baisu ir neteisinga, kai mus guodžia mūsų pačių vaikai. O juk tėvelių jiems trūksta nei kiek ne mažiau, nei mums savo brangių žmonių. Per laidotuves ir po jų sūnus man buvo pats didžiausias ramstis. Visas tas baisias dienas jis laikė mane stipriai apkabinęs, nepaleido nei minutei. Nors jo širdelė plyšo iš skausmo, saugodamas mane jis neleido man matyt savo ašarų. Sakė - jei matysi kaip verkiu, tu dar labiau verksi
Praėjus kelioms savaitėms nuo vyro mirties, aš pradėjau jaust kažkokią paranoją. Atsirado nežmoniška baimė - kad tik nors nenutiktų man ar sūnui, kad tik mums netektų dar kartą patirt tą košmarą
