neatlaike skausmo, senas zmogusQUOTE(kantrilot @ 2015 05 01, 19:50)
Tuomet nepaklausiau, po kiek laiko, man regis net menuo nepraejo, ir ji mire neatlaike skausmo, senas zmogus
neatlaike skausmo, senas zmogusLabuka. Gal nueiti i cerkve ir ten mociutes paklausti ar batiuskos ka galetu tai reiksti tas ranksluostis
QUOTE(mamakubu @ 2015 05 02, 15:17)
Labuka. Gal nueiti i cerkve ir ten mociutes paklausti ar batiuskos ka galetu tai reiksti tas ranksluostis
Sveikutės. Prisiskaičiau apie nekrokultą, kiek smegenys ir internetas leido. Greičiausiai, nėra čia kokios paslapties,- kaip ir dubenėlis su vandeniu, taip ir rankšluostis skirtas apsilankysiančiai dūšelei nusimazgoti. Niekur čia toli nenueita. Kaip ir mirusiam padėta lėkštė prie kūčių stalo.
Manasis dūšelė, geriau jau tenesilanko ko nors mazgotis, o galiu akeles iškabinti.
Papildyta:
Vakar su drauge persitarėm, kaip čia nutiko, kad didžioji dalis mūsų našlelių susiporavo, o mes va tokios laike pakibusios. Na, aš esu BBB -baisiai bjauri boba, matyt.
Užknisa ta neviltis iš tikro.
QUOTE(žavesėlis @ 2015 05 18, 21:10)
Vakar su drauge persitarėm, kaip čia nutiko, kad didžioji dalis mūsų našlelių susiporavo, o mes va tokios laike pakibusios. Na, aš esu BBB -baisiai bjauri boba, matyt.
Užknisa ta neviltis iš tikro.
Užknisa ta neviltis iš tikro.
O ta draugė tai tikrai RRR - ryškiai racionali ragana
QUOTE(ragana66 @ 2015 05 19, 12:45)
Raganiuke tikiuos tu cia ne apie save kalbi
Facebooke perziurejau vieno psichologo pasisakyma, kad gedime, nes arba patys to nesamoningai norime, arba tiesiog nemokame valdyti savo smegenu skleidziamu emociju. Ganetinai idomi mintis... Reiketu praktiskai pabandyti neleisti sau gedeti...
Reiketu praktiskai pabandyti neleisti sau gedeti...
QUOTE(Mistika... @ 2015 06 16, 17:34)
Facebooke perziurejau vieno psichologo pasisakyma, kad gedime, nes arba patys to nesamoningai norime, arba tiesiog nemokame valdyti savo smegenu skleidziamu emociju. Ganetinai idomi mintis... Reiketu praktiskai pabandyti neleisti sau gedeti...
Reiketu praktiskai pabandyti neleisti sau gedeti... Manau, kad viską reikia išgyventi, viską praeiti, nereikia savęs apgaudinėti transformuojant mintis. Blogai, jei kuriam gedėjimo etape užstringi pernelyg ilgai, gal tuomet ir reikia pagalbos. O netekus artimo žmogaus jei skauda tai skauda. Kažkas minėjo elementarų guodimo atvejį, mirus motinai,- "neverk". Mirė tavo mama ( tėvas, brolis, vyras), bet tu neverk. Tai kada tada beverkti??? Ir gedulas yra natūrali netekties tąsa. Negali žmogus visuomet laimingas ir linsmutis būti.
Jei gali, įmesk nuorodą to straipsniuko.
Ką tik grįžau iš kapinių. Šiandien lygiai penkeri mano našlystės metai
Nuo šiandien mėginsiu save už plaukų tempti iš to pusiau(ne)gyvenimo.
Nuo šiandien mėginsiu save už plaukų tempti iš to pusiau(ne)gyvenimo.
QUOTE(nutė @ 2015 06 24, 17:51)
Ką tik grįžau iš kapinių. Šiandien lygiai penkeri mano našlystės metai
Nuo šiandien mėginsiu save už plaukų tempti iš to pusiau(ne)gyvenimo.
Nuo šiandien mėginsiu save už plaukų tempti iš to pusiau(ne)gyvenimo.
Ar tiesa, kad laikas gydo? Nors šiek tiek? Kada liaujasi skaudėti?
QUOTE(Mistika... @ 2015 06 25, 19:21)
Ar tiesa, kad laikas gydo? Nors šiek tiek? Kada liaujasi skaudėti?
Matyt, kiekvienai savaip... Apie mane... Lindžiu tarsi kiaute. Kartais išlindusi išsiverkiu. Jei bandau išlįsti ilgesniam laikui - pasidaro labai negerai. Kol kiaute - gyvenimas drungnas, tarsi eina pro šalį. Bet taip nuo pradžių. Pasikeitė tik tuo, kad pirmus trejus metus visą nuo būtinų darbų laiką užimdavo muzika, dabar - protingi tekstai. Sakau, mėginsiu dažniau išlįsti trumpam - gal pamažu priprasiu.
O jei atsakant tiesiai - apgydo. Skauda kitaip. Ištveriamai.
QUOTE(Mistika... @ 2015 06 25, 17:21)
Ar tiesa, kad laikas gydo? Nors šiek tiek? Kada liaujasi skaudėti?
Jis apgydo zaizdas bet neisgydo. Ko brandziam amziuje prarandam artima zmogu tuo sunkiau, bent man taip atrodo.
Čia būta mano lūpų ir akių.
Čia mano rankų klaidžiota. Po žodžiais
ir po tyla gyventa. Atminties
gyva žieve priaugau aš prie jūsų.
Norėsit nusiplėšt labai skaudės.
Atėjus lapų išėjimo metui,
tą vakarą, kada manęs nebus,
brangieji mano, kaip aš jus mylėsiu!
Ar girdite, kaip suplaka sparnais
nepasakyti žodžiai? Meilės kalnas,
tas žemės kauburėlis, kur žolės
žalia malda per vasarą švyluoja.
Prisiminiau Just. Marcinkevičių su jo meilės elegijom.
Apkabinukas ir palaikymas ragana66 artėjant penkmetukui.
Papildyta:
Dabar aš protingesnis jau esu
Vienu gyvenimu ir viena meile:
tenukrenta, kas jau nereikalinga,
Kuo mes maži, juokingi ir negražūs.
Ar daug bereikalingo žolėje,
gėlėj ir paukšty? Mūsų viskas, mūsų,
ko atsisakome ir ką paliekam.
Just. Marcinkevičius.
Čia mano rankų klaidžiota. Po žodžiais
ir po tyla gyventa. Atminties
gyva žieve priaugau aš prie jūsų.
Norėsit nusiplėšt labai skaudės.
Atėjus lapų išėjimo metui,
tą vakarą, kada manęs nebus,
brangieji mano, kaip aš jus mylėsiu!
Ar girdite, kaip suplaka sparnais
nepasakyti žodžiai? Meilės kalnas,
tas žemės kauburėlis, kur žolės
žalia malda per vasarą švyluoja.
Prisiminiau Just. Marcinkevičių su jo meilės elegijom.
Apkabinukas ir palaikymas ragana66 artėjant penkmetukui.
Papildyta:
Dabar aš protingesnis jau esu
Vienu gyvenimu ir viena meile:
tenukrenta, kas jau nereikalinga,
Kuo mes maži, juokingi ir negražūs.
Ar daug bereikalingo žolėje,
gėlėj ir paukšty? Mūsų viskas, mūsų,
ko atsisakome ir ką paliekam.
Just. Marcinkevičius.
