Įkraunama...
Įkraunama...

Vėdinimas 7

QUOTE(cibulis @ 2015 05 12, 18:47)
Aš irgi esu girdėjęs, kad skardinių vidus būna tepaluotas. Ar gerai išvalėte ir ateityje nesikaups dulkės? Ar visgi dar montavimo metu nebuvo galima gerai išvalyti? Įdomu, kodėl jie būna tepaluoti - kad nerūdytų?

Kuo toliau, tuo mažiau žavi skarda. Aš rinksiuosi plastikinius.


Tavo vamzdynas jau galetu but sumontuotas o tu vis planuoji smile.gif
Atsakyti
Galiu atsakingai patvirtint - tikrai tepaluotas (riebaluotas). biggrin.gif
Logiska: skarda is metalurgijos gamyklu atvaziuoja sutepta (juk metalas), koncervuota, sutepta. Ortakiai - taip pat uzkoncervuoti nuo galimu poveikiu.

QUOTE(cibulis @ 2015 05 12, 17:47)
Aš irgi esu girdėjęs, kad skardinių vidus būna tepaluotas. Ar gerai išvalėte ir ateityje nesikaups dulkės? Ar visgi dar montavimo metu nebuvo galima gerai išvalyti? Įdomu, kodėl jie būna tepaluoti - kad nerūdytų?

Kuo toliau, tuo mažiau žavi skarda. Aš rinksiuosi plastikinius.

Atsakyti
QUOTE(arkava @ 2015 05 13, 09:25)
Galiu atsakingai patvirtint - tikrai tepaluotas (riebaluotas).  biggrin.gif
Logiska: skarda is metalurgijos gamyklu atvaziuoja sutepta (juk metalas), koncervuota, sutepta. Ortakiai - taip pat uzkoncervuoti nuo galimu poveikiu.

Pasirodod UPONOR'as savo spektre turi plastikiniu oratkiu su visoms jungtimis
Kaip raso viskas su aklemis, jungtis uzpakuotos atskirai kiekviena, tik kainu nezinau g.gif
Atsakyti
kokios dabar vedinimo projektavimo kainos rinkoje vaiksto ?
Atsakyti
QUOTE(darius333 @ 2015 05 13, 10:23)
Pasirodod UPONOR'as savo spektre turi plastikiniu oratkiu su visoms jungtimis
Kaip raso viskas su aklemis, jungtis uzpakuotos atskirai kiekviena, tik kainu nezinau  g.gif


Kaip supratau jie nėra lankstūs sad.gif
Atsakyti
QUOTE(vaikis_ @ 2015 05 14, 14:53)
kokios dabar vedinimo projektavimo kainos rinkoje vaiksto ?

Nemokamos. Vienos firmos (kaip pvz Ciongas) už projektą nori apie 1000 Lt (su skardiniais ortakiais), kitos (jų daugybė) projektą padaro nemokamai (plastiko ir ne tik atveju). Ypač paprasta padaryti projektą su plastikiniais vamzdžiais, nes iš esmės reikia tik žinoti iš kokios patalpos kokį oro kiekį nori paimti. Jei darysi su skarda, tai tada jau reikia daugiau skaičiavimų. Bet su plastiku projektas nemokamas, nes iš esmės nėra ką ten projektuoti.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 14 gegužės 2015 - 16:01
doh.gif
nu vistiek nedasunta - plastikinius nereik projektuot (tipo isvedziojai 200mm i gerai), o skardinius - jau reikia biggrin.gif
tai atsiveziai kruva vamdziu ir lipdai kazkokia sistema paluby


QUOTE(cibulis @ 2015 05 14, 14:59)
Nemokamos. Vienos firmos (kaip pvz Ciongas) už projektą nori apie 1000 Lt (su skardiniais ortakiais), kitos (jų daugybė) projektą padaro nemokamai (plastiko ir ne tik atveju). Ypač paprasta padaryti projektą su plastikiniais vamzdžiais, nes iš esmės reikia tik žinoti iš kokios patalpos kokį oro kiekį nori paimti. Jei darysi su skarda, tai tada jau reikia daugiau skaičiavimų. Bet su plastiku projektas nemokamas, nes iš esmės nėra ką ten projektuoti.


Atsakyti
QUOTE(arkava @ 2015 05 14, 16:55)
doh.gif
nu vistiek nedasunta - plastikinius nereik projektuot (tipo isvedziojai 200mm i gerai), o skardinius - jau reikia  biggrin.gif
tai atsiveziai kruva vamdziu ir lipdai kazkokia sistema paluby


plastikiniuose praktiskai nereikia jokiu triuksmo slopintuvu, kas supaprastina pati projektavima. Taip Cibulis teisus, pakanka zinoti patalpos oro kiekius.
Atsakyti
QUOTE(arkava @ 2015 05 14, 16:55)
doh.gif
nu vistiek nedasunta - plastikinius nereik projektuot (tipo isvedziojai 200mm i gerai), o skardinius - jau reikia  biggrin.gif
tai atsiveziai kruva vamdziu ir lipdai kazkokia sistema paluby

Kaip tai 200 mm? Plastikui tokių storų nereikia. Pasidomėk, kokia būna vėdinimo sistema per plastikinius ortakius. Ten padaryti klaidų neįmanoma: nei projektinių, nei įrengimo. Tik kaip sakiau, reikia žinoti, kokius kiekius oro nori paduoti/ištraukti. Čia jau reikia vadovautis STR, A+/A++ ar pasyvaus namo filosofija, nuostatomis. Kažkada buvau įdėjęs vokiečių (Zehnder) ir kelis lietuviškus mano namui darytus projektus. Iš esmės didelio skirtumo nėra.

O su skarda daug problemų. Eina pagrindinė magistralė, tada atsišakojimai. Norėdami panaikinti triukšmą ir telefonijos efektą, prideda visokių kelnių, triukšmo slopintuvų ir t.t. Tada kai kas kreivai padaro ir išeina, kad vėdinimo sistema triukšmauja. O dar tas skardos sutepimas tepalu, tada visokie skardvarščiai, tada dar papildomos sandarinimo sistemos, dar pagrindinę sieną kerta visokie stori vamzdžiai (plastikiniai turi labai fainą vamzdį į lauką), kuriuos reikia izoliuoti ir jiems reikia storos skylės. O kur dar pravalymo problema.

Plastikas viso to neturi. Plastiko mano galva tik viena problema - degumas.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 14 gegužės 2015 - 21:40
QUOTE(vaikis_ @ 2015 05 14, 20:58)
plastikiniuose praktiskai nereikia jokiu triuksmo slopintuvu, kas supaprastina pati projektavima. Taip Cibulis teisus, pakanka zinoti patalpos oro kiekius.

Visą tai žinodamas vis tiek apie skardą galvoji? Daryk plastiką ir nereikės projekto. Plastiko projektuotojai projektą padarys nemokamai. Gali kelioms firmoms išsiųsti ir pamatysi rezultatą. Plastiko projekte net iš esmės ortakių kelio nerodo. Nurodo tik kokį oro kiekį nori paimti, paduoti.

Skardoje daro visokius perėjimus, kelnes, triukšmo slopintuvus. Pats supranti. Kiek esu siuntęs skirtingiems skardos projektuotojams, tai visi labai skirtingai tą patį namo projektą interpretavo. Visi ginčijosi, įrodinėjo savo tiesas. Vadinasi, su skarda turime daugiau-mažiau menišką sprendimą, kurį lemia tik labai geras projektas ir geras montuotojas.

Už skardos projektą norėjo nuo 400 iki 1000 Lt. Bet jie tiek neverti. Man vienas bachūriukas darė, tai šiek tiek grybų pripjovė. Teisingiau į daug klausimų nesugebėjo atsakyti. Sumokėjau 200 Lt už bandomąjį dalyką. Taip ir liko tik projektas.

Su plastiku visai nebijau dėl rezultato. Buvo sunku suvokti, bet dabar jau po truputį pradedu suprasti skirtumus. Be to aš greičiausiai dėsiu ne 74, o 90 mm plastikinius vamzdžius. Jie turi krūvą sertifikatų, todėl nebijau jokio tepalo.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 14 gegužės 2015 - 22:16
QUOTE(cibulis @ 2015 05 14, 21:49)
Visą tai žinodamas vis tiek apie skardą galvoji? Daryk plastiką ir nereikės projekto. Plastiko projektuotojai projektą padarys nemokamai. Gali kelioms firmoms išsiųsti ir pamatysi rezultatą. Plastiko projekte net iš esmės ortakių kelio nerodo. Nurodo tik kokį oro kiekį nori paimti, paduoti.

Skardoje daro visokius perėjimus, kelnes, triukšmo slopintuvus. Pats supranti. Kiek esu siuntęs skirtingiems skardos projektuotojams, tai visi labai skirtingai tą patį namo projektą interpretavo. Visi ginčijosi, įrodinėjo savo tiesas. Vadinasi, su skarda turime daugiau-mažiau menišką sprendimą, kurį lemia tik labai geras projektas ir geras montuotojas.

Už skardos projektą norėjo nuo 400 iki 1000 Lt. Bet jie tiek neverti. Man vienas bachūriukas darė, tai šiek tiek grybų pripjovė. Teisingiau į daug klausimų nesugebėjo atsakyti. Sumokėjau 200 Lt už bandomąjį dalyką. Taip ir liko tik projektas.

Su plastiku visai nebijau dėl rezultato. Buvo sunku suvokti, bet dabar jau po truputį pradedu suprasti skirtumus. Be to aš greičiausiai dėsiu ne 74, o 90 mm plastikinius vamzdžius. Jie turi krūvą sertifikatų, todėl nebijau jokio tepalo.

istikro labiau prie plastiko linkstu, juolab kad as ji pats sugebeciau issivedzioti.
Atsakyti
QUOTE(vaikis_ @ 2015 05 14, 22:24)
istikro labiau prie plastiko linkstu, juolab kad as ji pats sugebeciau issivedzioti.

Buvo ką tik Raituzas prisijungęs (mačiau). Paskaitė ir suprato, kad Amalva pralaimi konkurencinę kovą. Jie geriau dar truputį skardos su tepalu pagamins.

O kiek plastiko išmetame. Aš kas dieną rūšiuoju ir metu mineralinio plastikinius butelius. Ir mano kaimynai rūšiuoja, nes plastiko bunkeris labai greitai prisipildo. Stiklo ir popieriaus vis pusiau tušti. Galėtų Almava užsiimti, bet įrodinės, kad skarda geriau. Aišku reikėtų ne tik iš atliekų gaminti, bet ir pirminio putplasčio galėtų įmaišyti.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 14 gegužės 2015 - 22:30