Vėdinimas 7

Papasakok placiau kaip patalpos butu vesinamos, per ortakius ar grindis?

Apsimeti kad nesupranti, neveikia jis ziema be papildomos irangos ir viskas.

O ar tikrai reikės 60-80 laipsnių? Be to, boilerį vis tiek reikės šildyti iki 50-60 laipsnių. O jeigu aš jau montuoju geotrminį siurblį, tai kodėl negaliu jo vieno panaudoti visiems šilumos poreikiams?




Aš nesakau kad rekuperatoriaus nereikia naudoti. Tiesiog tas rekuperatoriaus pašildymas yra dar vienas geoterminis įrenginys.

Norėčiau nesutikti. Manyčiau, kad gamintojas parduodamas ir gamindamas tokį įrenginį, turėtų iš anksto pasirūpinti jo informacija. Dabar numesta labai abstrakti informacija. Aš norėčiau žinoti du esminius dalykus:

1. Kokia jo galia? Reikia informacijos, kad galėčiau sužinoti, kokio papildomo ilgio gręžinio reikės. Gamintojo pateikiama informacija, kad jam reikia 100 m horizontalaus kolektoriaus sufleruoja, kad galia lyg ir 1-1,5 kW. Ar galima jį maitinti 150 ar 200 m kolektoriumi?
2. Kada jis pradės į rekuperatorių pūsti -1 ir šaltesnį orą? Jie aiškina, kad pūsdamas 250 kubus oro, kai lauke -10 į rekūpą paduos +2,5. O kiek paduos, kai lauke bus -15 ar -20? Kada pasieksime 0 ir -1? Man tai įdomu dėl palyginimo su entalpiniu. Kam mokėti už įrenginį, kuris jau nuo -12 pradės pūsti 0, o nuo kokių -13 greičiausiai ir -1. Entalpinis Zehnderio dirbtų iki -7 ar -8.

Šį įrenginį mano žiniomis sukūrė ir gamina Vokietijos Systemair padalinys. Įtariu, kad jis iš esmės skirtas švelniam vokiečių klimatui ir dirba iki -12. Latvių Artiva aparačiukas G-3001 daug rimstesnis. Jis 3 kW galios, todėl realiai pavežtų iki -23 ar net -25. Tik jam jau tikrai reikia atskiro gręžinio.


Papildyta:

Aš žadu tikrai vėsintis bent jau per grindis, todėl ieškau šilumos siurblio tik su pasyvia vėsinimo funkcija. Esmė paprasta: realiai namas bus šildomas ir vasarą tik į grindis ateis ne +30 ar +35, o +18. To pakaks, kad lauke esant +30 name turėčiau apie +21. ŠS su pasyvia vėsinimo funkcija turi virš 20 siekiantį COP. Tai reiškia, kad namą aš vėdinčiau kokius maks. 10 eurų, nors realiai gal ir už 5 eurus.

Jei bijai grindų rasojimo, tai su geoterminiu oro pašildytuvu galima kai lauke +30 paduoti per ortakius +20. Taip, oro kiekiai bus maži, bet tada ir į grindis bus galima su ŠS paduoti kokius +20 ar +21. Įjungus abi sistemas būtų nerealus komfortas ir labai pigi vėsa.

Tokia sistema veiktų efektyviau už bet kokią kondiškę.

Net ankstyva pavasari pasirodzius saulei kambariuose oro tempa pakyla 2-3c. Pas paty paketai ne saules kontroles del to situacija manau bus dar idomesne. Dabar isivaizduok vedini patalpas 0.5 karto tai i vidu eina karstas lauko oras , per langus sviecia saule. Grunte vanduo vesus, iseitu ji reiktu dar ir pakelt iki reikiamos temp kad nepridaryt problemu.

Kas del vesinimo ortakiais, tai kiek teko girdet vesinimui naudojami kurkas laidesni ortakiai nei paprastam vedinimui, oro apykaitos neuztektu net 1k per h. Todel manau kad is esmes tu nepasinaudosi sia nepigia opcija.

1. Kokių problemų? ten ne vanduo, o gliukolis ar kažkoks kitas cheminis šamurliakas. Realiai ateina vėsa.

2. Vėsintis grynai oru reikia didelių oro kiekių. Bent jau taip sako SM enciklopedija. Bet aš juk to ir nežadu daryti. Aš noriu vėsintis per grindis, todėl tikrai imsiu siurblį su pasyvia vėsinimo funkcija. Tas geoterminis oro pašildytuvas man vis dar mistika.

Esmė paprasta: jei Systemair nepateiks atsakymo (nusiunčiau jiems mūsų susirašinėjimą, nebent neskaito) į mano užduotus klausimus, tai jį nurašau. Ir šiaip Systemair atrodo silpnokas įrenginys. Imčiau latvius, bet jie tiesiai neparduoda, o jų atstovai LT - šikniai. Be to latviškas tikrai rimtas aparatas, todėl su papildomais +20 ar +30 m gręžinio neišsiversime. Jam reikia atskiro gręžinio. Daugiau įrenginių nežinau. Galima daryti kaip siūlo Pupcis savadarbį, bet aš nesu inžinierius ir nenoriu užlūžti su servisu ar dar bala žino ko.

Vėsintis geriausia kombinuotai. Jeigu bus vien šaltas oras kaip iš kondicionieriaus - didėja rizika pasigauti peršalima ir šiaip nekomfortas. Jeigu vien šaltos grindys irgi nėra idealu, nes ne visi su tapkėm vaikšto, o turint medines grindis galima jas ir sugadinti. Net ir nevėsinamos plytelės būna nemaloniai šaltos. Taip pat bus stipriai padidėjusi santykinė oro drėgmė patalpose, nes atvėsinamas karštas, daug drėgmės savyje nešantis lauko oras. Kai kuriais atvejais stipriau pašaldžius gali pasireikšti net toks reiškinys kaip rasos iškritimas.
Išeitis būtų - gera saulės kontrolė, šiltas namas, termomasė ir tik po to aktyvios vėsinimo priemonės: šiek tiek vėsinamos grindys ir vėsinamas oras.
Orą gali vėsinti ŽŠ ar GŽŠ, ten iškrenta perteklinė drėgmė ir į kambarį patenka ne toks drėgnas ir švelniai vėsus oras. Taip pat vėsinamos grindys. Pažiūrėjus į probelmą projektavimo etape galimas dar geresnis variantas - vėsinamos sienos ir lubos. Atkrenta problemos susiję su šaltomis grindimis ir grindų danga, realiai ne kojas reikia vėsinti galų gale. Stovint prie vėsios sienos tikrai nebus per karšta ir nereikės vienu 2x oro kaitos, užteks 0,5k/h. Sienos temperatūrą galima daugiau numušti, praktiškai iki pat rasos taško. Tokia sistema gerai dera su didele namo mase, nes gali nuimti didelius šilumos kiekius iš masyvaus konstruktyvo derinyje su grindiniu šildymu. Jeigu karkasinį namuką dar galima išvėdinti per karščius vasaros naktį atidarius langus, tai mūrinio nelabai.


Klaidingai mąstote. Lietuvoje nelabai girdėtas terminas, bet šiaip šiluma yra skirstoma į "low quality heat" ir "high quality heat". Žemos kokybės šiluma pvz. yra +6...+8C žemės šiluma, kurios tiesiogiai panaudoti šildymui patalpų neišeina. Aukštos kokybės šiluma jau būtų +25C ir daugiau. ŠS transformuoja žemos kokybės šilumą į aukštos kokybės šilumą ir tam sunaudojama elektros energija.
Oro pašildytuvui tiesiogiai naudojama žemos kokybės šiluma, kurios šaltinis yra toks pat kaip ir geoterminio šildymo šaltinis. Daugiau nieko bendro tame nėra.




-1C į rekuperatorių dar nesukels problemų. Kai lauke bus -20C tas kelias dienas per metus galima ir sumažinti ventiliacijos oro srautus, kad nebūtų pasiekta kritinė temperatūra šilumokaičiui. Sulėtėjus oro srautui per GŽŠ, jis pašildys orą iki aukštesnės temperatūros.



Jeigu balandžio mėnesį name jaučiamas perkaitimas tai jis yra blogai suprojektuotas. Gerai suprojektuotame name tokiu metu nereikia imtis visiškai jokių aktyvių priemonių vėsinimui išskyrus rekuperatoriaus by-pass sklendės atidarymą atvėsus orui.



Nereikia žiūrėti į praeitį, kai namai buvo prastai apšiltinti ir perkaisdavo nuo saulės. Gerai apšiltintam namui perkaitimą lemia prastas šešėliavimas ir vidiniai pritekėjimai, o tai yra kur kas mažesni šilumos kiekiai nei statistinio namo, todėl ir vėsinimo sistemos (kaip ir šildymo) bus visai kito kalibro.

Įdomią informaciją geoterminio temoje paskelbė. Jei gerai suprantu, tai jau nuo sausio pagal vidutinę paduodamo sūrimo temperatūrą geoterminis oro pašildytuvas veiktų tikrai prastai, nes paduodamo sūrimo temperatūra žemesnė nei 3 laipsniai. Bent jau vasarį ir kovą iš jo tikrai nieko gero nebūtų. Balandžio pabaigoje sūrimo temperatūra vėl užkilo. Aišku čia horizontalus kontūras, bet panašu, kad jei jungtum geoterminį oro pašildytuvą į vieną sistemą, tai pusę žiemos iš jo nebūtų jokios naudos. Teisingiau gali nebūti jokios naudos ir geoterminiam oro pašildytuvui iš esmės reikia atskiro gręžinio. Ar gerai mąstau?

Teoriškai mąstant (kaip daryčiau ir aš)- balsą atiduodu už atskirą gręžinį.

Su vienu gręžiniu, kuris maitintų šilumos siurblį ir geoterminį oro pašildytuvą, galima kaip reikiant prisižaisti. Oro pašildytuvas realiai kelis mėnesius neveiktų, taip pat kristų ir šilumos siurblio COP. Galutinis rezultatas: du neefektyviai dirbantys įrenginiai.

Klausimas tiems, kas jau projektavosi/įsirenginėjo vėdinimo vamzdyną. Jei vamzdžiai paprastieji cinkuotos skardos, ar yra numatomos kažkokios angos jų periodiniam pravalymui nuo dulkių ar pan.? Ar apskritai rekupo atveju laikoma, kad yra filtrai ir niekas padavimo vamzdžiuose nesikaupia (nes filtrai stovi), o išmetimo vamzdžiuose, jei ir kaupiasi, tai galva neskauda (nes išmetimas)?

pas mane pravalu nera, bet kai zinau kas kaip montuota issivalyciau kada nors........
klausimas su kuo valyt, pasidaryt sepeti ir ant troso santechninio ?
p.s. montuodamas kiekvieno vamzdzio vidu skuduru valiau, jie tokie biski tepaluoti, ttai dulkes kibo ir laikesi.

Aš irgi esu girdėjęs, kad skardinių vidus būna tepaluotas. Ar gerai išvalėte ir ateityje nesikaups dulkės? Ar visgi dar montavimo metu nebuvo galima gerai išvalyti? Įdomu, kodėl jie būna tepaluoti - kad nerūdytų?

Kuo toliau, tuo mažiau žavi skarda. Aš rinksiuosi plastikinius.