QUOTE(cibulis @ 2015 04 28, 12:13)
Juokingas teiginys, nes vokietis, olandas ar lenkas tikrai negalvoja apie Lietuvoje įsikūrusią Amalva. Gamina plastikinius ortakius, nes jie iš esmės yra geresni. <{POST_SNAPBACK}>
Vokietis ar olandas gamintojas tikrai negalvoja apie Amalvą ar aplamai apie Lietuvos rinką, ir gamina tiek skardinius, tiek plastikinius ortakius. Apie Amalvą galvoja vokiečių ir olandų produktus stumdantis lietuvis vadybinkas. Daug galvojimo nereikia kad suprastum, kad dėl transportavimo kaštų ir apetito maržoms su paprastais skardiniais neprasisuksi, Amalvos nenukonkuruosi, o skardiniai iš esmės visi vienodi, nepriklausomai nuo gamintojo. O plastikiniai Lietuvoj gamintų analogų neturi, ir dar yra platūs arimai būrimui apie specialius plastikus, paviršiaus apdirbimus, nano technologijas ir panašiai.
QUOTE(*** @ 2015 04 28, 12:31)
O kas cia blogo kad biski oro paklius pas pati i negyvenama silta mansarda? Ja gi visvien reiks kazkaip ventiliuot. Beje tikiuos pas pati vaikai jau suauge, antraip gali but kad duru isvis niekad neuzdarysi nes bijos miegot uzdarom durim..
Vienas vaikas tai didesnis, bet kitas - dar mažas. O kodėl bijos miegoti? O sandarumo noriu todėl, kad tarp stygų bus 20 cm stiklo vatos dėl garso izoliacijos. Nenoriu, kad ji papultų į ortakius. Plastikas tai garantuoja.
Papildyta:
QUOTE(Milao @ 2015 04 28, 12:57)
O plastikiniai Lietuvoj gamintų analogų neturi, ir dar yra platūs arimai būrimui apie specialius plastikus, paviršiaus apdirbimus, nano technologijas ir panašiai.
Kodėl geriau plastikiniai galiu pasakyti:
1) taupo lubų aukštį;
2) visiškai sandari sistema;
3) lengviau sureguliuoti;
4) projekte iš esmė negali būti klaidų, reikia tik žinoti, kokius oro kiekius iš kokių patalpų nori paimti;
5) nėra telefonijos efekto;
6) juose garsas sklinda tyliau nei skardiniuose.
Be to mane dominantys Zehnder ortakiai yra ne tik antistatiniai ir antibakteriniai, bet kiekvieną vamzdį po pagaminimo asmeniškai patikrina liniją prižiūrintis žmogus. Taip pat esu girdėjęs, kad išardžius plastikinius ortakius po 4 metų pravalymui, juose nebuvo ką valyti.
Plastikas turi tik vieną trūkumą - degumas.
O kokie skardos privalumai?
Nezinau, mano drukra bute miegojo uzdarom durim o name bijo..
Tai ok bet ta vata garso izoliacijai tarp kambariu. Bet gi nevedinama mansarda negali but?
Tai ok bet ta vata garso izoliacijai tarp kambariu. Bet gi nevedinama mansarda negali but?
QUOTE(cibulis @ 2015 04 28, 14:15)
Vienas vaikas tai didesnis, bet kitas - dar mažas. O kodėl bijos miegoti? O sandarumo noriu todėl, kad tarp stygų bus 20 cm stiklo vatos dėl garso izoliacijos. Nenoriu, kad ji papultų į ortakius. Plastikas tai garantuoja.
Papildyta:
Kodėl geriau plastikiniai galiu pasakyti:
1) taupo lubų aukštį;
2) visiškai sandari sistema;
3) lengviau sureguliuoti;
4) projekte iš esmė negali būti klaidų, reikia tik žinoti, kokius oro kiekius iš kokių patalpų nori paimti;
5) nėra telefonijos efekto;
6) juose garsas sklinda tyliau nei skardiniuose.
Be to mane dominantys Zehnder ortakiai yra ne tik antistatiniai ir antibakteriniai, bet kiekvieną vamzdį po pagaminimo asmeniškai patikrina liniją prižiūrintis žmogus. Taip pat esu girdėjęs, kad išardžius plastikinius ortakius po 4 metų pravalymui, juose nebuvo ką valyti.
Plastikas turi tik vieną trūkumą - degumas.
O kokie skardos privalumai?
Papildyta:
Kodėl geriau plastikiniai galiu pasakyti:
1) taupo lubų aukštį;
2) visiškai sandari sistema;
3) lengviau sureguliuoti;
4) projekte iš esmė negali būti klaidų, reikia tik žinoti, kokius oro kiekius iš kokių patalpų nori paimti;
5) nėra telefonijos efekto;
6) juose garsas sklinda tyliau nei skardiniuose.
Be to mane dominantys Zehnder ortakiai yra ne tik antistatiniai ir antibakteriniai, bet kiekvieną vamzdį po pagaminimo asmeniškai patikrina liniją prižiūrintis žmogus. Taip pat esu girdėjęs, kad išardžius plastikinius ortakius po 4 metų pravalymui, juose nebuvo ką valyti.
Plastikas turi tik vieną trūkumą - degumas.
O kokie skardos privalumai?
QUOTE(cibulis @ 2015 04 28, 10:15)
Baisiausia tai, kad niekas nenori apsiimti montuoti ir vis prašo brėžinių, paaiškinimų. Nelabai visi supranta, kas tai per dalykas.
Tai gal gžš gamintojas jiem paaiškins kaip montuoti jų produktą, ar ir jie nelabai supranta ką gamina?
1. 220x1,2x1000x20/3600= 1500W Bet -20C retai kada būna.
Galima jungti prie to paties gręžinio, jeigu jis bus ne šaltesnis kaip +3C.
Galima ir atskirai, tada kaina išauga.
2. pagal phpp kiek ten buvo? 20kWh/m2? 20x130=2600 kWh per sezoną šildymui
dalinam iš 5 mėnesnių ir gaunam 2600/5/30/24= 700W šildymui + dar beveik tiek karštam vandeniui ir dar šiek tiek gžš gauname 1,5-1,8kW, vadinasi iš gręžinio vidutiniškai bus iki 1,5kW, nors sausį gali būti ir 3kW.
Tik jeigu pasakysite Artvai, kad jūsų vidutinis sezono poreikis yra 1,5kW, tai jie sakys 1500W dalinam iš 41W/m ir tau reikia 36m gręžinio, kas būtų mažoka, nes jums reikia šiltos gręžskylės gžš. Čia tik pateikiau pvz, kad jų skaičiavimai gali būti bet kokie. Kiek nori, tiek paskaičiuoja. Realiai yra spėjama, o kaip ten bus nežino niekas, nes artva negali žinoti jūsų namo poreikio ir lyginti su kitais namais, kurių poreikio taip pat nežinojo. 1800eur gręžinys nevertas kažkokių rimtesnių skaičiavimų, nes nežinomųjų yra daugybė. Maždaug kažką paskaičiuoja iš praktikos ir bus gerai.
3. Galingas ŠS dažnai įsijunginės ir labiau sodins temperatūrą nors ir neilgam laikui. Aš imčiau 3kW jeigu toks būtų.
QUOTE(BangaS @ 2015 04 28, 15:59)
1. Tai gal gžš gamintojas jiem paaiškins kaip montuoti jų produktą, ar ir jie nelabai supranta ką gamina?
2. pagal phpp kiek ten buvo? 20kWh/m2? 20x130=2600 kWh per sezoną šildymui
dalinam iš 5 mėnesnių ir gaunam 2600/5/30/24= 700W šildymui + dar beveik tiek karštam vandeniui ir dar šiek tiek gžš gauname 1,5-1,8kW, vadinasi iš gręžinio vidutiniškai bus iki 1,5kW, nors sausį gali būti ir 3kW.
3. Galingas ŠS dažnai įsijunginės ir labiau sodins temperatūrą nors ir neilgam laikui. Aš imčiau 3kW jeigu toks būtų.
2. pagal phpp kiek ten buvo? 20kWh/m2? 20x130=2600 kWh per sezoną šildymui
dalinam iš 5 mėnesnių ir gaunam 2600/5/30/24= 700W šildymui + dar beveik tiek karštam vandeniui ir dar šiek tiek gžš gauname 1,5-1,8kW, vadinasi iš gręžinio vidutiniškai bus iki 1,5kW, nors sausį gali būti ir 3kW.
3. Galingas ŠS dažnai įsijunginės ir labiau sodins temperatūrą nors ir neilgam laikui. Aš imčiau 3kW jeigu toks būtų.
1. Mano supratimu ten dirba vadybininkai, o ne technikos mokslus krimtę žmonės. Kai kurie niekaip negali atsakyti į paprastus klausimus. Tarkime: kokia šio įrenginio galia? Arba iki kokio minuso realiai jis gali dirbti? Pats gamintojas pateikia labai abstrakčius duomenis. Keistas įrenginys.
2. Buvo taip: 17x136=2,3 kW. O karštam vandeniui ruošti tikrai pakaks 700 W mėnesiui?
3. Bent jau kol kas man labiau pagal kainą ir kokybę patikę siurbliai yra Nibe. Renkuosi tarp inverterinio (1-6 kW, techniniai duomenys nuo 68 psl.) ir šito 5 kW siurblio, kurio galia - 4,65 kW. Nelabai radau mažesnio galingumo ir trifazių. Dar reikalavimai tokie: integruotas boileris ir pasyvi vėsinimo funkcija. Kainos skirtumas tarp paprasto ir inverterio siekia 900 eurų. Net nežinau ar verta papildomai mokėti už vos ne 6 kW siurblį, kurio vos ne pusę galios neišnaudosiu. Man labiau patiktų 4,65 kW, kurio galia labiau atitinka mano poreikius, jis su integruotu bolieriu, pasyvia vėsinimo funkcija ir labai gera kaina.
QUOTE(cibulis @ 2015 04 28, 19:43)
1. Mano supratimu ten dirba vadybininkai, o ne technikos mokslus krimtę žmonės. Kai kurie niekaip negali atsakyti į paprastus klausimus. Tarkime: kokia šio įrenginio galia? Arba iki kokio minuso realiai jis gali dirbti? Pats gamintojas pateikia labai abstrakčius duomenis. Keistas įrenginys.
Klausimas ar nepaprasčiau naudoti kanalinį vandens šildytuvą ir jungti prie Nibe siublio? Bus tik vienas geoterminis įrenginys.
QUOTE(Artur15 @ 2015 04 28, 21:23)
Klausimas ar nepaprasčiau naudoti kanalinį vandens šildytuvą ir jungti prie Nibe siublio? Bus tik vienas geoterminis įrenginys.
o is kur paiimsi 60-80 laipsniu vandens ? Grindiniam tokio karscio nereikia.
QUOTE(vaikis_ @ 2015 04 28, 22:47)
o is kur paiimsi 60-80 laipsniu vandens ? Grindiniam tokio karscio nereikia.
Jei iš geo kontūro ateinančio kelių C šilumos glikolio pakanka pakelt paduodamo oro temperatūrai iki pliusinių, tai 20+ į grindis paduodamo termofikato būt daugiau nei per akis. Tik minusas - tada į grindų kontūrą reiktų pilt glikolio mišinį, kad neužšaltų šilumokaityje...
Tai nėra paprastas klausimas. Paprastas jis gali atrodyti tik nesuprantančiam GŽŠ veikimo esmės. Išduodama galia priklauso nuo gliukolio temperatūros, cirkuliacijos greičio, paduodamo oro temperatūros, srauto greičio, gal dar ko nors, ko dabar neprisiminiau. Ir visi tie parametrai nuolat kintantys. Jei visų šių parametrų nežinodamas kas nors nustatęs protingą rožą išrėš "1,4kW" ar kažką panašaus - tai iškarto galima spręsti kad tai vadybininkas šarlatanas, o ne technikos mokslus krimtęs žmogus.
Papildyta:
Tai nėra pasyvus, energiškai efektyvus sprendimas. Toks kelias toliau veda prie "o ar ne paprasčiau rekuperatoriaus išvis nenaudoti, jei jau kanalinis šildytuvas pašildo ateinantį oro srautą". Dar toliau - "kam tie siurbliai ir polistirolas, jei malkos iš savo miško pigiai atsieina".
QUOTE(cibulis @ 2015 04 28, 19:43)
Mano supratimu ten dirba vadybininkai, o ne technikos mokslus krimtę žmonės. Kai kurie niekaip negali atsakyti į paprastus klausimus. Tarkime: kokia šio įrenginio galia? <{POST_SNAPBACK}>
Papildyta:
Tai nėra pasyvus, energiškai efektyvus sprendimas. Toks kelias toliau veda prie "o ar ne paprasčiau rekuperatoriaus išvis nenaudoti, jei jau kanalinis šildytuvas pašildo ateinantį oro srautą". Dar toliau - "kam tie siurbliai ir polistirolas, jei malkos iš savo miško pigiai atsieina".
QUOTE(Artur15 @ 2015 04 28, 22:23)
Klausimas ar nepaprasčiau naudoti kanalinį vandens šildytuvą ir jungti prie Nibe siublio? Bus tik vienas geoterminis įrenginys. <{POST_SNAPBACK}>
Jo sitie topiniai! Visgi nereiktu pamirst jog vietoi orlaidziu naudojam mechanini vedinima kitais zodziais taupom pinigus sildymui. Tai vat ir klausimas kiek laiko turi dirbti rotacinis mazesniu naudingumu kad apsimoketu investicija i sitas hi-endines technologijas? Man labai patinka visokie novatoriski sprendimai bet viskas turi buti pagrysta kazkokia ekonomine nauda.
Man yra visiskai nepriimtinas irenginys kuris akivaizdziai skirtas ne musu klimatinem salygom, ty pasildyt paduodama ora iki darbines temperaturos. Na bet yra zmoniu kurie gali sau leist taupyt isigyjant bmw x4 su el motoru kuris nuvaziuoja 20km...
Man yra visiskai nepriimtinas irenginys kuris akivaizdziai skirtas ne musu klimatinem salygom, ty pasildyt paduodama ora iki darbines temperaturos. Na bet yra zmoniu kurie gali sau leist taupyt isigyjant bmw x4 su el motoru kuris nuvaziuoja 20km...
QUOTE(Milao @ 2015 04 28, 23:38)
Tai nėra pasyvus, energiškai efektyvus sprendimas. Toks kelias toliau veda prie "o ar ne paprasčiau rekuperatoriaus išvis nenaudoti, jei jau kanalinis šildytuvas pašildo ateinantį oro srautą". Dar toliau - "kam tie siurbliai ir polistirolas, jei malkos iš savo miško pigiai atsieina".
QUOTE(*** @ 2015 04 29, 08:21)
Man labai patinka visokie novatoriski sprendimai bet viskas turi buti pagrysta kazkokia ekonomine nauda.
Man yra visiskai nepriimtinas irenginys kuris akivaizdziai skirtas ne musu klimatinem salygom, ty pasildyt paduodama ora iki darbines temperaturos.
Man yra visiskai nepriimtinas irenginys kuris akivaizdziai skirtas ne musu klimatinem salygom, ty pasildyt paduodama ora iki darbines temperaturos.
Per 20 metų pasiekiamas lūžio taškas. Grubiai Įįengimas 3000 Eur - gauni priešužšaliminę apsaugą ir kartu galimybę turėti 90% NVK RVS + vėsinimą vasarą. Matematiškai padalinus gauni 150 Eur/metams.
Ar už tiek apsimokės pasistatyti porą kondicionierių, pamaitinti juos vasarą ir dar padengti 30-40% vėdinimo nuostolių žiemą?
Ką reiškia ne mūsų klimatinėm sąlygom? Ar jos per švelnios, ar per sunkios?
